S. Lavrovas: Rusija pasirengusi nutraukti santykius su ES
„Remiamės tuo, kad esame pasirengę“, – sakė jis „YouTube“ tinklalaidei „Solovjov laif“, kurios ištrauka buvo paskelbta interviu ėmusio Kremliui artimo žurnalisto Vladimiro Solovjovo „Telegram“ kanalu.
Taip S. Lavrovas atsakė į klausimą, ar Rusija eina santykių su ES nutraukimo link.
„Jei dar kartą pamatysime, kaip ne kartą jau pajutome, kad kokiose nors srityse įvedamos sankcijos, keliančios pavojų mūsų ekonomikai, įskaitant pačias jautriausias sritis, [tuomet] taip. Nenorime kažkaip izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo, bet reikia būti tam pasiruošus“, – sakė ministras.
„Jei nori taikos, ruoškis karui“, – pridūrė S. Lavrovas.
Pasirodžius šiam kontroversiškam interviu Kremlius mėgino taisyti padėtį, aiškindamas, kad S. Lavrovo pasisakymas buvo ištrauktas iš konteksto.
„Masinės informacijos priemonės šią sensacinga tapusią antraštę pateikia be konteksto, ir tai didelė žiniasklaidos klaida – klaida, keičianti prasmę. Esmė kaip tik ta, kad mes to [nutraukti santykių] kaip tik nenorime – norime vystyti santykius su Europos Sąjunga. Tačiau jeigu ES eis šiuo keliu, tuomet – taip, mes būsime pasiruošę“, – žurnalistams vėliau penktadienį sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot jo, žiniasklaida „iškreipė prasmę ir pateikė šią sensacingą antraštę tokiu būdu, kad esą Rusija vos ne inicijuos patį santykių su ES nutraukimą“.
Paklaustas, ar gali būti pasiekta padėtis, kai Maskvos ir ES diplomatiniai santykiai nutrūks, D. Peskovas atsakė: „Aišku, jeigu susidursime su itin destruktyvia linija, darančią žalą mūsų infrastruktūrai, mūsų interesams – žinoma, Rusija turi būti iš anksto pasiruošusi ir tokiems nedraugiškiems žingsniams.“
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Rusija reaguos, jei ES paskelbs naujas sankcijas.
„Norėčiau perspėti mūsų partnerius ES nesiimti skubotų žingsnių“, – sakė M. Zacharova ir pridūrė, kad po bet kokių naujų sankcijų „neišvengiamai bus proporcingas atsakas“.
G. Landsbergis: pareiškimai neturi atgrasyti
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos grasinimai nutraukti diplomatinius santykius su ES neturi atgrasyti Bendrijos nuo pamatinių vertybių gynimo.
„Akivaizdu, kad pagrindinė problema yra ta, kad pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis (Aleksejus Navalnas – BNS) buvo apnuodytas, jam teko gydytis Vokietijoje, o kai grįžo į Rusiją, buvo sulaikytas, nuteistas ir dabar sėdi kalėjime. ES turi ir toliau laikytis pozicijos, kad jis turi būti paleistas, turi būti sudarytos sąlygos jam dalyvauti sąžininguose rinkimuose. Tai pamatinės vertybės, dėl kurių kovoja ES “, – po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Lietuvos diplomatijos vadovas S. Lavrovo pareiškimus vadino „tipiniu Rusijos bandymu pasiūlyti žaidimo taisykles Europos Sąjungai“.
„Kalbant apie S. Lavrovo teiginius, manau, kad ES turėtų nesileisti išprovokuojama, kai tai bandoma padaryti. Turi būti aiški strategiją, ko ES nori pasiekti, ir reikia to plano laikytis“, – sakė G. Landsbergis.
Anot jo, jei Rusijai Europos Sąjungos kova už pamatines vertybes kelia problemų ir ji norėtų nutraukti diplomatinius santykius, tai yra jos sprendimas.
„Tai neturėtų atgrasyti Europos nuo gynimo to, kas yra teisinga“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak ministro, tokie pasisakymai „sukuria triukšmingą aplinką“, kuri atitraukia dėmesį nuo problemos esmės.
Tik pareiškimai
Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala pastebėjo, kad ES ir Rusijos santykiai ir taip riboti, ES jau aštunti metai atnaujina sankcijas Rusijai dėl agresijos Ukrainoje, bendrų ES- Rusijos bendravimo formatų beveik nėra.
„Kas toliau? Rusija nutrauks diplomatinius saitus su ES? Išsiųs iš šalies ES ambasadorių? O gal nutrauks ryšius su visomis šalimis? Nepanašu, kad tai galėtų būti kažkas daugiau nei pareiškimai. Tuo pačiu – bandymas papildomai skaldyti ES, suprantant, kad kai kurios valstybės atkakliai sieks išsaugoti dialogo kanalus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo politologas.
Anot L. Kojalos, dialogo išsaugojimui pati Maskva ir kiša sau koją.
„Kita vertus, pačios Rusijos veiksmai tam užkardo galimybes: ES įgaliotinis užsienio reikalams J. Borrellis į Maskvą keliavo turbūt turėdamas abejotinai pagrįstų, bet visgi iliuzijų, kad kažkas gali pajudėti į priekį. Grįžęs iš Maskvos, po tiesmuko diplomatinio apstumdymo, jau ir pats konstatavo, kad Rusija demokratines vertybes mato kaip „egzistencinę grėsmę“, bei inicijuoja kalbas apie sankcijas“, – svarstė L. Kojala.
ES ir Rusijos santykiai yra įtempti nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir ėmė kurstyti karą Rytų Ukrainoje.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Santykiai dar labiau pablogėjo Rusijos teismui beveik trejiems metams pasiuntus už grotų Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, praėjusį mėnesį sugrįžusį į Rusiją iš Vokietijos, kur jis gydėsi po rugpjūtį įvykdyto jo apnuodijimo sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Opozicionierius dėl šio apnuodijimo kaltino Rusijos specialiąsias tarnybas ir prezidentą Vladimirą Putiną, bet Rusijos valdžia kaltinimus atmeta.
Jo įkalinimas išprovokavo masinius protestus Rusijoje, per kuriuos buvo sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
ES užsienio reikalų ministrai kitus savo veiksmus dėl Rusijos turi svarstyti per susitikimą vasario 22 dieną. Greičiausiai Bendrija paskelbs naujų sankcijų paketą konkretiems asmenims atvykti į Bendriją ir įšaldys jų turtą. ES kol kas vyksta derybos dėl naujų sankcijų, viešai nėra komentuojami asmenys, kuriems galėtų būti pritaikytos naujos sankcijos.
A. Navalno šalininkai ragina ES skelbti sankcijas oligarchams, kuriuos kaltina V. Putino turtų sergėjimu ir jo režimo finansavimu.
Keistas ir nesuprantamas
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Andrea Sasse Rusijos užsienio reikalų ministro pasisakymą penktadienį vadino „keistu ir nesuprantamu“.
„Galime pasiremti užsienio reikalų ministro Heiko Maas kalba Bundestagui, kurioje jis aiškiai išdėstė mūsų poziciją dėl Rusijos, bet aiškiai sakė, kad esame suinteresuoti bendradarbiauti su Rusija. Taigi, šiandieninis ministro S. Lavrovo pasisakymas išties keistas“, – sakė ji žurnalistams Berlyne.
H. Maasas trečiadienį sakė, kad Berlynas neturėtų „griauti tiltų“ su Maskva.
„Aš nepritariu visų tiltų su Rusija sunaikinimui“, – trečiadienį Bundestage pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas apie rusiškų dujų importo vamzdyno „Nord Stream 2“ projekto likimą.
H. Maaso žodžiais, „abejojantys dėl „Nord Stream 2“ turėtų samprotauti geostrategiškai, suprasti, kokios būtų pasekmės“.
Tokie politikai, anot H. Maaso, tik „artina Rusiją su Kinija“.
„Nord Stream 2“ yra 10 mlrd. Eur vertės dujotiekis, skirtas padvigubinti Rusijos gamtinių dujų tiekimą į didžiausią Europos ekonomiką Vokietiją, kuri šį projektą remia.
Tačiau jį intensyviai kritikuoja Jungtinės Valstijos. Ypač aktyvi buvo buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracija, siekusi skatinti JAV dujų naudojimą ir atvirai kritikavusi Europos Sąjungos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių.
Lenkija, Ukraina ir Baltijos valstybės taip pat aktyviai priešinasi dujotiekio tiesimui, nerimaudamos, kad Maskva dujotiekius per Baltijos jūrą gali panaudoti politiniam spaudimui prieš Europą.
Prancūzija praėjusią savaitę paragino Vokietiją atsisakyti dujotiekio, tačiau šis kreipimasis Berlyne nebuvo išgirstas.
