Kelias link ekonomikos atsigavimo: kaip jį įveikia skirtingos šalys ?

Publikuota: 2020-12-18
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) gruodžio 16 d. paskelbė netradicinę šalių konkurencingumo ataskaitą. Šiais metais, vietoje įprastinio šalių konkurencingumo palyginimo, PEF pateikia 11 veiksnių, kurie atspindi šalių pasirengimą įveikti ateities ekonominės transformacijos iššūkius po pandemijos.

Pastarojo dešimtmečio žemų palūkanų normų aplinkoje tapo sunkiau įžvelgti tolydžio blogėjusias fundamentalias konkurencingumo tendencijas. Greitas ekonomikos atsigavimas po pirmosios pandemijos bangos kai kuriose šalyse sudaro apgaulingą ekonominio atsparumo iliuziją. „Tikrovėje, atsigavimas bus ilgas, asimetriškas ir asinchroniškas“, – rašoma ataskaitoje. Todėl dabar pats metas išskirti tuos veiksnius, kurie atspindi šalių pasirengimą ateities ekonominei transformacijai.

Tam, kad pasiektų ekonominę transformaciją, šalys į savo ekonominę sistemą turi integruoti socialinius, gamtosauginius ir institucinius tikslus. Šie tikslai ir rekomendacijos suskirstytos į keturias grupes. Pirmoji grupė apima institucijų ir infrastruktūros kokybę bei mokesčių sistemą. Antroji – kompetencijas ir socialinę apsaugą. Trečioji vertina ilgalaikes investicijas ir konkurencijos užtikrinimą. Ketvirtoji – inovacijos ir įtrauki visuomenė. Dėl nepakankamo duomenų prieinamumo šių faktorių rėmuose lyginamos tik 37 šalys. Tarp jų yra ir Estija. Lietuvos šiame palyginime nėra.

Institucijų pasirengimas ateičiai

Ateities institucijų kokybę nusako ne tik jų skaidrumas ir efektyvumas, bet ir gebėjimas užtikrinti socialinį teisingumą ir užsitarnauti visuomenės pasitikėjimą. „Iš vyriausybių bus tikimasi ilgalaikės vizijos, gebėjimo atpažinti ateities tendencijas ir institucijų pajėgumo vikriai susidoroti su sparčia technologijų plėtra bei išorės smūgiais. Tai apima teisinio reglamentavimo pritaikymą inovacijoms bei gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančio ekonominės vertės apibrėžimo ir jo apskaitos. Žinių ekonomika remiasi nematerialiu turtu: duomenimis, algoritmais ir programine įranga. Ši turto klasė reikalauja atnaujintų apskaitos principų“, – rašoma ataskaitoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

PEF institucijų kokybę vertina pasitelkdama teismų nepriklausomybės bei korupcijos suvokimo indeksus. Taip pat atsižvelgiama į kasmet vykdomas įmonių vadovų apklausas, atspindinčias kiekvienos šalies institucijų gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, ilgalaikės vizijos turėjimą bei teisinės sistemos gebėjimą adaptuotis prie skaitmeninės ekonomikos sąlygų. Tarp pažangiausių šalių pagal institucijų kokybę išskiriamos mažos šalys: Danija, Suomija, Naujoji Zelandija bei Šveicarija.

Infrastruktūros kokybę nusako ne tik skaitmeninės ir fizinės infrastruktūros skvarba ir prieiga prie jos, bet ir šios infrastruktūros gamtosauginis tvarumas: atsinaujinančios energetikos dalis šalies energetikos balanse, paskatos ją didinti bei transporto poveikis aplinkai. Elektroninė prieiga prie viešųjų paslaugų taip pat išskiriama kaip svarbus infrastruktūros kokybės veiksnys. Geriausią infrastruktūrą ateities transformacijai turinčiomis šalimis laikomos Danija, Estija, Suomija ir Olandija.

Galiausiai, institucijų pasirengimą ateičiai atspindi mokesčių sistemos būklė. Pastaruosius du dešimtmečius aukštų pajamų šalyse globalizacija sąlygojo mokestinės naštos santykinį didėjimą vidutines pajamas gaunantiems visuomenės sluoksniams. Tuo tarpu ji mažėjo aukštas pajamas gaunantiems ir kapitalo savininkams. Pandemijos suvaldymo priemonės toliau reikalauja didžiulių nenumatytų viešojo sektoriaus išlaidų, dabar finansuojamų skolintomis lėšomis.

Ateityje, tai neišvengiamai pareikalaus didinti viešojo sektoriaus pajamas. Reikės iš naujo persvarstyti gyventojų pajamų, pelno ir turto mokesčių struktūrą taip, kad ji ne tik skatintų investicijas ir augimą, bet ir mažintų pajamų atskirtį. PEF vertinimu, šalys turės pereiti prie progresinių mokesčių sistemų bei geriau tarpusavyje koordinuoti mokesčių politiką. Atskirties mažinimas pareikalaus didinti pajamų dalį, surenkamą iš tiesioginių, o ne vartojimo mokesčių, tokių kaip PVM ar akcizai. Mokesčių sistemos transformacijai geriausiai pasirengusiomis šalimis laikomos Korėja, Japonija, Australija ir Pietų Afrikos Respublika.

Kompetencijos ir socialinė apsauga

Vertinant kompetencijų ir žmogiškojo kapitalo veiksnius teigiama, kad šalių pasiruošimą dalyvauti ateities ekonomikoje lems ne vien jų švietimo sistemos, bet ir privataus sektoriaus įsitraukimas į žmogiškojo kapitalo kūrimą. „Formalus išsilavinimas nebėra pakankamas. Švietimas turi apimti tiek skaitmeninių kompetencijų ir kritinio mąstymo įgūdžių ugdymą mokyklose ir universitetuose, tiek ir praktinių įgūdžių visą gyvenimą lavinimą“, – rašoma ataskaitoje.

Tarp kitų faktorių, yra vertinamas darbdavių indėlis į savo darbuotojų mokymą. Olandija, Danija, Šveicarija ir Suomija — pažangiausios šalys pagal šiuos rodiklius — ne tik atnaujina savo švietimo programas, pritaikydamos jas ateities ekonomikos įgūdžiams lavinti. Darbdaviai šiose šalyse patys įgyvendina pameistrystės programas.

Žmogiškąjį kapitalą reikia ne tik ugdyti, bet ir gebėti jį išsaugoti sparčių technologinių pokyčių ir ekonominių nuosmukių laikotarpiais. Socialinės apsaugos sistemos ir darbo įstatymai turėtų tapti paslankesni ir labiau pritaikyti dinamiškai darbo rinkai, kurioje sparčių pokyčių sąlygojami bedarbystės epizodai kiekvieno žmogaus karjeroje bus dažnesni. „Šiuo požiūriu, svarbu apsaugoti ir paskatinti darbuotojus, o ne saugoti darbo vietas“, — rašoma ataskaitoje. Šalys, iš kurių galime pasimokyti, yra Vokietija, Danija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė.

Ilgalaikės investicijos ir konkurencijos užtikrinimas

Ateities ekonomika reikalauja sukurti paskatas ilgalaikėms investicijoms į realią ekonomiką, o ne trumpalaikį pelną. „Reikia pasitelkti labiau įpareigojančias vadovų atlygio, dividendų, savo įmonės akcijų supirkimo, finansinių investicijų tarp nefinansinio sektoriaus įmonių taisykles, siekiant nukreipti finansinius resursus į ilgalaikes investicijas, o ne trupalaikius įmonių vertės pokyčius“, — skelbiama PEF ataskaitoje. Jungtinės Valstijos, būdamos didžiausiu pasauliniu finansų centru, kartu yra mažiausiai pasirengusios minimiems pokyčiams.

Konkurencijos užtikrinimo politika ateityje turės atsižvelgti į naujus rinkos galios veiksnius, tokius, kaip disponavimas duomenimis ir interneto platformomis, bei atitinkamai pritaikyti savo poveikio instrumentus. Šie veiksniai ataskaitoje matuojami pagal interneto kompanijų apmokestinimą, didžiųjų įmonių užimamą rinkos dalį, inovatyvių kompanijų augimą, rizikos kapitalo prieinamumą bei paskolų prieinamumą smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Pagal šiuos parametrus pirmauja Kanada, Suomija, Kinija ir Jungtinės Valstijos.

Inovacijos ir įtrauki visuomenė

Šalies imlumą ateities rinkoms — apjungiančioms technologines inovacijas su visuomenine nauda — nusako vartotojų imlumas naujoms technologijoms, viešojo sektoriaus paklausa naujoms technologijoms, atsispindinti viešuosiuose pirkimuose bei naujų technologijų reguliavimas. Forumas išskiria 15 ateities technologijų, tarp kurių yra 3D ir 4D spausdinimas ir modeliavimas; biotechnologijos ir DNA; švari energetika; blokų grandinės (angl. Blockchain); pastatų energetinis efektyvumas; dirbtinis intelektas, didelių duomenų kiekių apdorojimas ir virtuali realybė; maisto ir žemės ūkio technologijos; robotika; interneto tinklų apsauga ir saugūs duomenų protokolai; vandens ir atliekų valymas bei kosmoso technologijos.

Būtina sąlyga šioms technologijoms vystyti yra valstybės kaip rizikos kapitalo valdytojo vaidmuo. Minimų technologijų vystymas yra ilgalaikis ir rizikingas procesas, todėl privačios kompanijos į šias sritis investuoja vėlesniuose etapuose, kai atsiveria šių technologijų komercializacijos galimybės. Vertinant šį faktorių, pasitelkiami du rodikliai: atskirose šalyse vykdomų šių sričių tyrimų būklė ir valstybės investicijų dalis šių technologijų tyrimuose.

Ateities inovacijų ekosistemų gyvybingumas, anot Forumo ataskaitos, tarp kitų dalykų priklausys ir nuo jas kuriančių žmonių įvairovės ir įsitraukimo. Tai apima ne tik skirtingas patirtis turinčių žmonių įdarbinimą tyrimų komandose, bet ir galimybes jiems tapti startuolių bendrasavininkais. Vertindamas šiuos veiksnius, PEF taip pat atsižvelgia į profesionalių vadybininkų, ne šeimos narių ir draugų, vaidmenį startuolių valdyme bei moterų dalį tarp įmonių savininkų. Forumo vertinimu, Kinija, Švedija, Naujoji Zelandija ir Jungtinės Valstijos yra toliausiai pažengusios šia kryptimi.

Apibendrindami šalių pasirengimą ateities ekonomikos transformacijai, PEF ekspertai pažymi, kad nė viena iš vertintų šalių nėra pilnai pasirengusi. Tačiau remiantis turimais duomenimis, Skandinavijos, arba Šiaurės šalių modelis atrodo labiausiai perspektyvus, apjungiantis ekonominį augimą, socialinį ir gamtosauginį tvarumą bei technologines inovacijas. Suomija, Danija ir Švedija yra geriausiai pasirengusios ateities ekonominei transformacijai pagal daugumą iš 11 Forumo pateiktų kriterijų. Nežiūrint visų skirtumų, šioms šalims bendra yra viena: stiprios, adaptyvios ir visuomenės pasitikėjimą turinčios viešojo sektoriaus institucijos.

Komentaro autorius — Vytautas Adomaitis, „Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos grupės vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Lenkija tikisi, kad dėl teisės viršenybės ginčo įšaldytos ES lėšos bus išmokėtos artimiausiu metu

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas,...

Verslo aplinka
2022.05.19
JAV Kongresas patvirtino 40 mlrd. USD paketą Ukrainai

JAV Senatas ketvirtadienį patvirtino 40 mlrd. USD pagalbos paketą, kuriame numatyta tiek karinė, tiek...

Verslo aplinka
2022.05.19
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
EP ragina visas Rusijai paskelbtas sankcijas taikyti ir Baltarusijai

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą,...

Verslo aplinka
2022.05.19
J. Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos nuogąstavimus

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti...

Verslo aplinka
2022.05.19
Prokurorai prašo iki gyvos galvos įkalinti Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karį

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo...

Verslo aplinka
2022.05.19
Europarlamentarai ragina konfiskuoti įšaldytą Rusijos oligarchų turtą

Europarlamentarai ragina konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą ir taip padėti Ukrainai suvaldyti ekonomines ir...

Verslo aplinka
2022.05.19
Vokietija iš G. Schroederio dėl ryšių su Rusija atėmė oficialias privilegijas

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias...

Verslo aplinka
2022.05.19
Turkija sako ne Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai...

Verslo aplinka
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 4

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
Opozicija inicijuoja interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Opozicijos atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perdavė savo parengtą interpeliaciją žemės...

Verslo aplinka
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 23

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Lietuvos prekybos atstovas darbą Taivane turėtų pradėti po kelių mėnesių

Lietuvos prekybos atstovybės Taivano sostinėje Taipėjuje vadovas pradės dirbti vasaros pabaigoje ar rudenį,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Raudonasis Kryžius skelbia, kad registruoja iš „Azovstal“ išvežtus gynėjus

Tarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintas 1

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą (ES) negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl...

Verslo aplinka
2022.05.19
Nuo liepos bedarbio statusas – kitaip

Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios atitinkamų įstatymų...

Verslo aplinka
2022.05.19
Infografika: Ukrainos verslo nuostoliai dėl Rusijos invazijos – 54 mlrd. Eur Premium

Ukrainos verslas nuo Rusijos sukelto karo pradžios patyrė 54,1 mlrd. Eur nuostolių. 20,6% Ukrainos įmonių iš...

Verslo aplinka
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
J. Yellen: recesijos rizika JAV yra nedidelė, bet Europa yra „pažeidžiama“ 2

Jungtines Valstijas vargu ar ištiks recesija, nes palūkanų normos didinamos siekiant pažaboti kylančią...

Rinkos
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku