„Brexit“: britai kaltina Prancūziją paskutiniu momentu pateikus naujų reikalavimų
Kaip rašo „Financial Times“, Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, nori po „Brexit“ išsaugoti nemažą dalį esamų Prancūzijos laivyno žvejybos teisių Didžiosios Britanijos vandenyse, be to, reikalauja tvirtos JK valstybės pagalbos, kad būtų išvengta to, ką Paryžius laiko esant nesąžininga konkurencija.
Vienas iš britų vyriausybės pareigūnų „Financial Times“ sakė: „Paskutinę akimirką ES į derybas įtraukė naujų elementų. Vis dar įmanomas proveržis per kelias dienas, tačiau ši perspektyva tolsta“.
Neįvardijamas šaltinis iš ES pusės tvirtino, kad Bendrija nekelia naujų reikalavimų, tačiau neneigė, kad derybose kilo sunkumų.
Derybos tarp JK ir ES tęsis visą savaitgalį. Viliamasi, kad dar pavyks išspręsti atsidarusias kliūtis, prieš ketvirtadienį prasidedant Europos Vadovų Tarybos susitikimui Briuselyje.
VŽ rašė, kad Prancūzija Michelį Barnier, ES vyriausiąjį „Brexit“ derybininką, įspėjo galinti blokuoti ES ir JK prekybos susitarimą, jeigu jai netiks sąlygos.
Prancūzija yra viena iš tų ES šalių, kurias tiesiogiai „Brexit“ paveiks labiausiai. Nuo britų vandenų taip pat stipriai priklauso Nyderlandų, Danijos ir Belgijos žvejai.
JK ir ES derybose dėl ateities santykių daugiausiai nesutarimų kelia trys klausimai – žuvininkystė, vienodos konkurencijos sąlygos ir ateities skundų nagrinėjimo procedūros.
JK pereinamasis laikotarpis Bendrijoje baigiasi gruodžio 31 d., po jo turėtų įsigalioti prekybos taisyklės, dėl kurių dabar deramasi.
VŽ jau rašė, kad analitikai ragina ir Lietuvos verslą pasiruošti sutrikimams prekyboje su JK, nepaisant to, ar JK ir ES pavyks susitarti dėl ateities santykių.
Vokietija: ES nori susitarimo, bet ne bet kokia kaina
Vokietijos vyriausybė penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga nori pasiekti susitarimą su Jungtine Karalyste dėl prekybos po „Brexit“, bet ne bet kokia kaina.
„Mes žinome, kad laikas baigiasi. ES yra pasirengusi pasiekti susitarimą su Britanija, bet ne bet kokia kaina“,– sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas.
„Visi turi savo principų, aišku, kad egzistuoja raudonos linijos, tačiau visada įmanomas kompromisas“, – sakė jis žurnalistams.
