G. Nausėda: nauja Vyriausybė privalo turėti aiškų koronaviruso valdymo planą
Šalies vadovo teigimu, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sparčiai plintant virusui, ypač svarbus sklandus valdžios perdavimas.
„Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra. Nauja Vyriausybė privalo iš karto turėti labai aiškų pandemijos valdymo planą ir komandą, pasiruošusią jį vykdyti“, – sakė prezidentas trečiadienį spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti jo gerovės valstybės vizijai, artėjant deryboms dėl naujosios Vyriausybės sudėties.
„Koronaviruso plitimas Europoje ir Lietuvoje tampa vis sunkiau valdomas, tad mūsų visų laukia nauji dideli išbandymai. Visuomenė ir verslas, o tai reiškia – visa Lietuva, turi išgyventi anksčiau neprognozuotų iššūkių metą. Todėl šiandien yra ypač svarbus sklandus valdžios perdavimas ir perėmimas“, – pridūrė jis.
Pandemija neturi padidinti socialinės atskirties ir skurdo
Prezidentas pažymėjo, jog koronaviruso pandemijos kontekste svarbu užtikrinti, kad krizė nepadidintų socialinės atskirties ir skurdo.
Anot jo, valstybė ir visuomenė taps teisingesnė tada, jei šalyje mažės pajamų skirtumai.
„Apie teisingesnę valstybę ir visuomenę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių pajamų sudarytų bent ne daugiau kaip penkis kartus“, – sakė G. Nausėda.
„Siekiant šio tikslo, bus svarbu užtikrinti, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui“, – pabrėžė šalies vadovas.
Jis teigė, kad apie visuomenės gerovę galima spręsti iš to, kaip ji rūpinasi senjorais, todėl prezidentas pakartojo siekį sparčiau didinti pensijas.
„Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus, todėl teikiau ir ateityje teiksiu būsimus įstatymų pakeitimus“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad siekiant mažinti atskirtį taip pat svarbu užtikrinti veiksmingą regionų politiką, kad žmonėms sumažėtų spaudimas laimės ieškoti sostinėje ar užsienyje.
„To pasiekti nepavyks be stiprių, savarankiškų savivaldybių. Kartu su savo komanda ir kitomis valdžios institucijomis sieksiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85% sostinės regiono lygio“, – sakė jis.
Prezidentūra po to, kai spalio viduryje Vyriausybė pristatė 2021 metų valstybės biudžeto projektą, teigė norinti, kad pensijos kitąmet didėtų ne 7%, kaip siūloma projekte, o 9%, taip pat sparčiau turėtų didėti neapmokestinamas pajamų dydis (NPD).
Nepritaria MMA diferencijavimui pagal amžių
Kai kuriems verslo atstovams siūlant pagal amžių diferencijuoti minimalią mėnesio algą (MMA), jaunimui mokant mažiau nei vyresnio amžiaus žmonėms, šalies prezidentas sako, kad minimali alga negali dirbtinai mažinti atlyginimo jaunimui.
„Suprantu, kad intencija diferencijuoti minimalų mėnesio atlyginimą pagal amžių yra nukreipta į tai, kad būtų sudarytos lengvesnės įsidarbinimo sąlygos jaunesnio amžiaus žmonėms, bet tai neturi tapti instrumentu dirbtinai nustatyti mažesnio lygio atlyginimus jaunimui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, MMA dydis turėtų būti suderintas su neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimu.
„Aš už tai, kad aktyviai reguliuotume minimalų mėnesio atlyginimą, darytume tai ne izoliuotai kreipdami dėmesį tik į pačią minimalią algą, bet kad derintume šio instrumento taikymą su tokiais dalykais, kaip neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas ir tada, manau, pasieksime gerą rezultatą ir be papildomo minimalios algos reguliavimo komplikavimo“, – sakė prezidentas.
Dabartinį mokslinių tyrimų finansavimą vadina gėdingu
Kalbėdamas spaudos konferencijoje, G. Nausėda taip pat paragino naująją Vyriausybę didinti finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP).
Šalies vadovas gėdinga pavadino situaciją, kad dabar Lietuva šiai sričiai skiria mažiau nei 1% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) ir smarkiai atsilieka nuo pažangiausių Europos Sąjungos (ES) ir likusio pasaulio valstybių.
„Sunku tikėtis didelių inovacijų, kol Lietuvos MTEP finansavimas nesiekia net 1% BVP. Deja, tai yra mūsų gėda“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Iki šiol dvigubai atsiliekame nuo ES vidurkio, nekalbant apie pačias pažangiausias pasaulio valstybes. Tai nesukuria prielaidų kurtis vaisingai mokslo ir taikomųjų tyrimų ekosistemai, neleidžia atsiskleisti mūsų jauniesiems talentams ir sąlygoja protų nutekėjimą“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, inovacijos vis labiau priklauso ir nuo skaitmenizacijos procesų.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
„Todėl turime konsoliduoti valstybės informacines sistemas ir užtikrinti, kad nebeliktų paslaugų, kurios nėra teikiamos nuotoliniu būdu, o kur įmanoma – ir realiuoju laiku“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad siekiant etiškai veikiančių dirbtinio intelekto sprendimų, reikia sparčiau atverti viešojo sektoriaus duomenis.
„Viskas, kas neslapta, turi būti atvira ir prieniama kiekvienam piliečiui. Deja, šiandien tai nėra duotybė“, – sakė jis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuva į inovacijų – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) – vystymą 2019 metais investavo 0,88% BVP, kas yra gerokai mažiau, nei EBPO vidurkis.
Be to, pastaruosius keletą metų MTEP skiriama BVP dalis stabiliai mažėjo – dar 2015 metais šalis šiai sričiai skyrė daugiau nei 1% BVP.
MTEP finansavimo didinimą kaip vieną iš prioritetų Seimo rinkimų kampanijoje įvardijo ir kai kurios partijos, įskaitant į valdančiosios koalicijos formavimą pakviestą Laisvės partiją.
Ji programoje žadėjo siekti, kad MTEP būtų skiriama bent 3% BVP.
