Londonas ir Briuselis bando gelbėti derybas dėl prekybos susitarimo
Borisas Johnsonas, JK premjeras, penktadienį teigė, kad JK ruošiasi prekybai su ES be susitarimo, nebent Bendrija pakeistų savo požiūrį į derybas fundamentaliai. Vis tik B. Johnsonas derybų nenutraukė.
JK kabineto aukšto rango ministras Michaelas Gove'as sekmadienį pareiškė, jog vis dar tikisi, kad šalims pavyks susitarti. Anot jo, durys tebėra „praviros“, jei ES pakeis savo poziciją.
ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier ir jo kolega britas Davidas Frostas pirmadienį ketina aptarti derybų struktūrą, pranešė Europos Komisija.
„Dabar jo eilė veikti“, – sakė M. Gove'as, turėdamas galvoje M. Barnier.
Šalys nesutaria dėl sąžiningos konkurencijos taisyklių, kaip šios taisyklės turėtų būti kontroliuojamos, taip pat dėl prieigos ES laivams prie JK žvejybos plotų.
JK siekia užsitikrinti suverenitetą savo vandenyse ir nesutinka, kad ES vykdytų būsimo prekybos susitarimo teisinę priežiūrą. Londonas sako norįs paprastos prekybos sutarties, panašios į ES pasirašytą su Kanada.
Tačiau Briuselis argumentuoja, kad Britanijos ekonomika daug labiau susaistyta su ES negu Kanados, todėl jų padėtis visiškai skirtinga.
„Noriu susitarimo, – sakė M. Gove'as televizijai „Sky News“. – Labai noriu, kad jis būtų sudarytas, tačiau abi šalys turi ieškoti kompromisų, kad tai įvyktų.“
„Šiuo metu ES to nedaro“, – kalbėjo britų ministras ir pridūrė, kad Briuselis, regis, nėra rimtai nusiteikęs siekti susitarimo.
Vidaus rinkos įstatymas – derybų taktika?
JK, anot „Bloomberg“, yra pasirengusi nusileisti dėl taip vadinamo vidaus rinkos įstatymo projekto, kuris prieštarauja JK ir ES jau pasirašytam „Brexit“ susitarimui. Būtent šis įstatymo projektas ir apkartino derybas ir dar labiau pasėjo nepasitikėjimą tarp abiejų pusių. ES jau yra žengusi pirmąjį žingsnį ir JK išsiuntė oficialų pranešimą apie įstatymo prieštaravimą tarptautiniam susitarimui.
Vis tik B. Johnsonas artimiausiu metu greičiausiai bus priverstas atsisakyti planų priimti kontroversišką įstatymą. ES reikalavo pašalinti tarptautiniam susitarimui prieštaraujančias naujo įstatymo dalis, jeigu JK vis dar nori pasiekti prekybos susitarimą.
Vidaus rinkos įstatymo projektas jau buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose, tačiau nesitikima, kad Lordų rūmai įstatymo projektą patvirtintų tokį, koks jis yra dabar, greičiausiai labiausiai kontroversiškos jo dalys, kurios pažeidžia tarptautinius JK įsipareigojimus, bus atmestos ir turės būti perrašytos.
B. Johnsonas, anot „Bloomberg“ kalbintų neįvardintų pašnekovų, greičiausiai atsitrauks, jeigu JK ir ES galiausiai pavyks susitarti dėl ateities prekybos santykių. Įstatymo projektas B. Johnsono bus panaudotas kaip derybų svertas.
VŽ primena, kad, pasak JK premjero, JK vidaus rinkos įstatymas užtikrintų „nevaržomas“ prekybos tarp Škotijos, Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos galimybes po gruodžio 31-osios.
Tačiau pagal šį įstatymą Londonas vienašališkai reguliuotų JK prekybą ir valstybės pagalbą Šiaurės Airijoje, o tai prieštarautų „Brexit“ sutarčiai, pagal kurią Šiaurės Airija ir po pereinamojo laikotarpio pabaigos laikytųsi kai kurių ES bendrosios rinkos taisyklių. VŽ primena, kad pats B. Johnsonas „Brexit“ susitarimą po ilgų ir varginančių derybų galiausiai pasirašė. Būtent suderėtas kompromisas dėl Šiaurės Airijos ir buvo sunkiausia susitarimo dalis.
Remiantis JK jau pasirašytu tarptautiniu įsipareigojimu, Šiaurės Airijai pagal unikalią tvarką po „Brexit“ liktų galioti kai kurios ES taisyklės, kad būtų užtikrinta atvira siena su Airija. Tokia siena yra itin svarbi 1998 m. taikos susitarimų, užbaigusių dešimtmečius trukusį tarpkonfesinį smurtą, dalis.
„Laikas senka“
Jei susitarimas nebus pasiektas, JK ir ES ryšiai bus grindžiami Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) standartais. Tai reikštų didesnius muitus ir kvotas ir smarkiai paveiktų ekonomikas, jau nukentėjusias dėl koronaviruso pandemijos.
M. Gove'as pirmadienį susitiks su Europos Komisijos vicepirmininku Marošu Šefčovičiumi aptarti vadinamojo skyrybų susitarimo, apibrėžiančio JK pasitraukimą iš ES ateinančių metų sausio 31-ąją, įgyvendinimą.
Nepriklausomai nuo to, ar šalims pavyks sudaryti prekybos susitarimą ar ne, permainų bus, nes JK pasitraukus iš ES bendrosios rinkos bus reikalingos naujos patikros abiejose sienos pusėse.
JK vyriausybė šią savaitę ketina paraginti verslą paspartinti pasirengimą naujoms muitinės taisyklėms.
Ji planuoja artimiausiomis dienomis pradėti informacinę kampaniją pavadinimu „Laikas senka“ („Time is running out“).
Antradienį B. Johnsonas ir M. Gove'as susitiks su britų verslo organizacijų ir įmonių atstovais.
„Dabar visi turime prisidėti savo darbu ir pastangomis“, – sakė M. Gove'as ir pridūrė, kad „liko nedaug laiko verslui imtis veikti“.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva žengia svarbų žingsnį, skatindama inovacijas ir aukštųjų technologijų plėtrą. Nauji Pelno mokesčio įstatymo (30-3 str.) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (17 str. 1 d. 33 p.) pakeitimai numato mokestines lengvatas bendrovėms, kurios nuo 2026 m. mokės stipendijas mokslo tyrėjams, veikiantiems pagal trišales sutartis su universitetais. Ką tai praktiškai reiškia šaliai ir verslui, apžvelgia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris.
Verslas vis reikliau vertina partnerių ir tiekėjų poveikį aplinkai, darbuotojų gerovės užtikrinimo priemones, skaidrumo ir verslo etikos lygį. Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė, dalijasi įžvalgomis, kaip šiame kontekste atrodo šalies įmonės ir kodėl skaidri tvarumo informacija tampa vis svarbesniu kriterijumi, kuriant naujas partnerystes ir siekiant didesnio pasitikėjimo rinkoje.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Europos verslą vienijanti organizacija „BusinessEurope“ paragino derybininkus susitarti, nes tai yra „vienintelis būdas neapibrėžtumui ir didelio masto sutrikimams išvengti“.
