Baltos dėmės Lietuvos ekonomikos DNR plane
Europos Komisija (EK) savo 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje rugsėjo viduryje pateikė gaires, kaip valstybėms narėms pasinaudoti ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ pinigais 2020–2021 m. Valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turės būti sprendžiami ekonominės politikos uždaviniai, nustatyti pastarųjų metų (per 2019 ir 2020 m. ciklus) konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. Planai taip pat turės sudaryti sąlygas ES narėms padidinti savo ekonomikos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, taip pat prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Planus valstybės narės turės pateikti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. VŽ žiniomis, nacionalinius investicinių planų pasiūlymus EK vertins du mėnesius, o vadinamasis valstybių narių taupusis ketvertas – Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija – taip pat atidžiai žiūrės, ar tų lėšų nesiruošia švaistyti, jų manymu, nelabai atsakingos šalys.
Šiuo metu Lietuvos Vyriausybė rengia daugiau nei 6 mlrd. Eur ekonomikos gaivinimo planą „Ateities ekonomikos DNR“. Klaudijus Maniokas, viešosios politikos ir finansų ekspertas, UAB „ESTEP Vilnius“ valdybos pirmininkas, teigia, kad Lietuvos ekonomikos DNR planas iš pradžių atrodė lyg laiką aplenkęs atsakas į atsigavimo fondo iniciatyvą, todėl buvo manoma, kad bent mūsų šaliai neturėtų kilti problemų šio plano pagrindu parengtą Atsigavimo veiksmų planą greitai pateikti EK. Tačiau EK parengtos gairės rodo, kad problemų Lietuva gali ir neišvengti. Ekspertas perspėja: didžiausių keblumų gali kelti Komisijos noras plano priemones fokusuoti į klimato kaitos (mažiausiai 37%) ir skaitmeninimo (mažiausiai 20%) problemų sprendimą.
Pasak jo, į akis krinta keli esminiai EK gairių neatitikimai, preziumuojant, kad į atsigavimo fondą galėtų pakliūti tos naujos priemonės, kurias Ekonomikos DNR plane buvo numatyta finansuoti nacionalinio biudžeto lėšomis. Pirmiausia, eksperto nuomone, labai trūksta klimato kaitos projektų: nors jie turi sudaryti daugiau kaip trečdalį apimties, DNR plane iš valstybės biudžeto šioms priemonėms numatyta tik apie 211 mln. Eur. Pagal EK pasiūlymą turėtų būti „arti milijardo“. Ekonomikos DNR plane skaičiuojant ir vėlesnius metus (po 2021 m.) klimato kaitai numatyta apie 950 mlrd. Eur, bet čia didelė dalis jau anksčiau iš ES ir kitų programų finansuojamų lėšų. „Kaip visada daug manipuliacijų skaičiais, laikotarpiais ir pinigų šaltiniais“, – stebisi ekspertas.
Apie Ekonomikos DNR plane žaliajai ekonomikai nepakankamai skiriamas lėšas kalba ir Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas. Anot jo, svarbu įsisąmoninti, kad žaliąją ekonomiką turėtume suprasti ne kaip mums primetamą idėją, o kaip galimybę patiems susikurti sistemą, leidžiančią sumažinti iškastinio kuro importą. „Viską, ko reikia žmogui, – šviesą, šilumą, kartais šaltį ir mobilumą, galime sukurti naudodami atsinaujinančius šaltinius savo šalyje. Būtent tai ir yra žalioji energetika, žaliasis kursas, kur reikia investuoti. Skirdami šiai sričiai papildomų lėšų, kur krypsta visos Europos investicijos, o ne investuodami jas į asfaltą ir trinkeles, sukuriame pridėtinę vertę dešimtmečiams į priekį“, – aiškina LPK prezidentas.
VŽ nuomone, vargu ar kas abejotų dėl infrastruktūros reikalingumo, tačiau derėtų atsiminti, kad tokios investicijos reikalaus papildomų pajamų ateityje. Investuoti, pasak V. Janulevičiaus, reikia į tai, kas sukurs ilgalaikę, tvarią ateitį ir ilgalaikes tvarias pajamas, nes paskolas, kurios dabar yra paimtos ekonomikai gaivinti, reikės grąžinti jau po 10–15 metų. Ir nenuostabu, kad DNR plane yra baltų dėmių: verslo asociacijos ne kartą skundėsi, kad į šio plano rengimą partneriai lyg ir įtraukiami, bet daugiausia „parodomuoju būdu“.
