2020-07-25 20:27

Stambulo konvencija: Lenkija grasina trauktis, Lietuva dar neratifikavo

Wojtek Radwanski (AFP/„Scanpix“) nuotr.
Wojtek Radwanski (AFP/„Scanpix“) nuotr.
Lenkija turėtų denonsuoti smurtą prieš moteris, smurtą šeimoje atmetančią Stambulo konvenciją, pareiškė Lenkijos vyriausybės pareigūnas. Lenkijos valdančiųjų nuomone, kai kurios šio dokumento nuostatos prieštarauja šalies konstitucinėms vertybėms.

2011 m. Stambule pasirašytą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos Lenkija ratifikavo 2015 m. Lietuva šį dokumentą pasirašė 2013 m., tačiau lieka viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių taip jo ir neratifikavusi.

Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kaip tradicinių šeimos vertybių puoselėtoja, skelbia, kad Varšuva gali atsisakyti sutarties, nes jos pačios  įstatymai, efektyviau nei europinė konvencija gina moterų teises.

Anot „Reuters“, netrukus Lenkijos teisingumo ministras ir dešiniosios konservatyviosios Lenkijos partijos „Solidarna Polska“ lyderis Zbigniewas Ziobro išdėstys oficialią nuomonę.

„Į konvenciją yra įtrauktas pavojingas ideologinis pamušalas, kuris prieštarauja Lenkijos konstitucinei tvarkai“, — teigia Januszas Kowalskis, „Solidarna Polska“ narys ir šalies Iždo ministerijos viceministras. Anot jo, partijos ir Teisingumo ministerijos nuomone, Stambulo konvencija Lenkijoje turi būti denonsuota.

„Solidarna Polska“ yra PIS partnerė.

Protestuodami prieš tokius vyriausybės planus Varšuvoje į eitynes penktadienio vakarą susirinko tūkstančiai žmonių. Daugiausia moterų, besipiktinančių, kad Lenkijoje norima įteisinti smurtą šeimoje pateisinančią politiką.

Lietuva nėra ratifikavusi

Stambulo konvencijos nėra ratifikavusios 6 ES šalys – Lietuva, Latvija, Čekija, Slovakija, Vengrija ir Bulgarija. Daugelis Stambulo konvencijos nuostatų Lietuvoje jau yra įteisinta kitais teisės aktais, tačiau vis dar nėra galutinio parlamento sprendimo.

Lietuvoje laikas nuo laiko kyla diskusijos dėl šios konvencijos ratifikavimo, tačiau sprendimas iki šiol taip ir nepasiekė Seimo salės. 2018 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė konvenciją teikė Seimui ratifikuoti. O parlamento Moterų grupė dėjo pastangų, kad sprendimas būtų įtrauktas į dabar jau pasibaigusią šių metų Seimo pavasario sesiją.

Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos lyderė ir Seimo narė VŽ sakė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas visą laiką yra teikiamas įtraukti į Seimo sesijų darbotvarkę ir, anot parlamentarės, jis kaip ir visą laiką yra darbotvarkėje, tačiau nuolat atsiranda priešininkų, kurie nenori, kad klausimas būtų svarstomas Seime.

Stambulo konvencijos ratifikavimo Lietuvoje greičiausiai jau imsis naujas Seimas, susirinksiantis po rudenį vyksiančių parlamento rinkimų. Nors, neatmestina galimybė, kad klausimas gali atsidurti Seimo rudens sesijoje ir tapti politinių diskusijų objektu, prieš Seimo rinkimus.

„Kaip ir Lietuvoje, taip ir Lenkijoje tai politiniai žaidimai“, — sakė A. Armonaitė, mananti, kad ir Lenkijoje nebus prieita iki konvencijos denonsavimo.

52795
130817
52791