Dabar – puikus metas investuoti į verslo skaitmeninimą: ką keisti Lietuvos pramonei

Publikuota: 2020-07-05
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
 

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos gamybos produkcija paaugo trečdaliu. Šiuo metu pramonė yra didžiausia Lietuvos ūkio šaka ir didžiausias ekonomikos sektorius, sukuriantis daugiau nei penktadalį BVP, darbą užtikrinantis ketvirtadaliui šalies gyventojų. Tačiau IT sprendimus kuriančios ir verslo skaitmenizavimo paslaugas teikiančios įmonės „Baltic Amadeus“ atlikta rinkos analizė parodė, kad šioje srityje matyti dar daug neišnaudoto potencialo.

Nors ekonominės sąlygos pramonės gamybai yra stabilios, tolesnei plėtrai neretai trukdo rizikos, susijusius su išorės paklausa, ir ribotas prieinamumas prie alternatyvių finansavimo šaltinių. Turint galvoje gamintojų lūkesčius aukštai produkcijos paklausai (tai matoma iš lūkesčių eksporto ir vidaus rinkoms), būtent dabar yra palankios sąlygos investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą bei verslo skaitmeninimą – taigi ko imtis?

Svarbu paminėti, kad pramoninės prekės sudaro daugiau nei 80% Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto, 80% lietuviškos kilmės prekių eksportuojama į ES regioną. Iš viso pramonės produkcija (be PVM ir akcizų) sukuria 23,5 mlrd. Eur vertės.

Net 70% šios sumos arba 16 mlrd. Eur uždirbama apdirbamosios gamybos (išskyrus naftos produktus) sektoriuje, penktadalis – iš rafinuotų naftos produktų. Po šių segmentų, atsižvelgiant į produkcijos vertę, rikiuojasi tokios pramonės rūšys kaip elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir kasyba, karjerų eksploatavimas.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, į aukšto technologinio išsivystymo sritį patektų farmacija, kompiuteriai, elektronika, optika ir orlaiviai. Vidutinio – chemija, elektros įranga, įrenginiai, motorinės transporto priemonės, medicinos įranga, naftos produktai, guma ir plastikas, metalo gaminiai, kiti ne metalo mineraliniai gaminiai bei laivai. Žemo technologinio išsivystymo sričiai būtų priskiriamas maistas, gėrimai, tabakas, tekstilė, drabužiai, oda, mediena, popierius ir baldai.

Ir nors yra įvairių išimčių, turime pripažinti, kad Lietuvoje dominuoja žemo technologinio išsivystymo gamyba. Šios srities pramonė sukuria apytiksliai tris ketvirtadalius Lietuvos gamybos produkcijos, o net 85% visų Lietuvos gamybinio sektoriaus darbuotojų dirba žemo ir žemo-vidutinio technologinio išsivystymo gamybos įmonėse.

Kuriama pridėtinė vertė yra tris kartus mažesnė nei ES vidurkis

Atlikus analizę paaiškėjo, kad kiekvienas Lietuvos gamybos sektoriaus darbuotojas sukuria apie 19.000 Eur pridėtinės vertės per metus, kai ES vidurkis siekia 62.000 Eur. Nors Lietuva per du dešimtmečius padidino darbo našumą daugiau nei du kartus ir tai buvo vienas sparčiausių augimų ES, puikiai matome, kad stiebtis tikrai yra kur.

Kodėl darbo našumo augimas stoja? Iš tiesų, apdirbamojoje gamyboje 2018 m. buvo stebimas nedidelis našumo mažėjimas (nuo 17,6 iki 17,4 Eur/val.). Tai sietina su tokiais veiksniais kaip didėjančios darbo sąnaudos (per metus vidutiniškai auga 5,5%), griežtėjančios skolinimosi sąlygos (mažesnės investicijos į produktyvumo didinimą), arši konkurencija ES eksporto rinkoje ir nerimas dėl „Brexit“, prekybos karų.

Svarbu atskirai apžvelgti, kaip sekasi rinkos lyderiams. Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 4,8 tūkst. apdirbamosios gamybos įmonių, sukūrusių, kaip minėta, 16 mlrd. Eur produkcijos vertės ir įdarbinusių 205.000 darbuotojų. Šios srities lyderiams būtų galima priskirti daugiau nei 200 įmonių, kurios sugeba sukurti 55% visos minėtos produkcijos vertės ir užtikrinti darbą daugiau nei trečdaliui pramonės darbuotojų. Aišku viena – Lietuvos apdirbamosios gamybos lyderiai produktyvumu ES vidurkį lenkia 2 kartus, o Lietuvos – net 6 kartus. Vienas darbuotojas per metus sukuria apie 112.000 Eur vertės metinės produkcijos.

Gali kilti klausimas – kokios tai įmonės ir koks yra jų raktas į sėkmę? Pasirodo, į lyderius dažniausiai prasimuša įmonės, įkurtos dar 20 a. pabaigoje, kitaip tariant, mačiusios ir juodo, ir balto, išgyvenusios krizes. 69% produkcijos sukuria įmonės, įsikūrusios ne Vilniaus apskrityje. Didžiausio pelningumo sritimis galima laikyti elektroniką, baldus, transportą ir maisto produktus.

Trūksta kvalifikuotų darbuotojų

Darbo sąnaudų augimą pramonės įmonėse labiausiai lemia darbuotojų trūkumas. 2018 m. duomenimis, čia trūksta net 22.000 darbuotojų, o tai yra 11% visų dirbančių šiame sektoriuje.

Beveik 80% atvejų įmonės pageidauja kvalifikuotų darbuotojų, turinčių aukštesnį išsilavinimą, bent vienų ar dvejų metų patirtį bei skaitmeninių įgūdžių. Taigi problema kyla dėl to, kad dauguma dabartinių bedarbių netinka pramonės įmonėms.

Prognozuojama, kad per artimiausius dvejus metus naujų darbuotojų poreikis apdirbamojoje gamyboje sieks apie 13.000 asmenų arba 7% visų dirbančių šiame sektoriuje, tačiau su plėtra susijęs pokytis bus neigiamas (-1% ).

Vis dėlto iššūkiai pramonėje nesibaigia net ir radus darbuotoją. Pavyzdžiui, naujų darbuotojų apmokymas trunka maždaug pusmetį. Tai sukuria papildomų sąnaudų ir neleidžia bendrovėms greičiau plėsti savo verslo. Nepakankama motyvacija ir kompetencija, emigracija, didelė konkurencija su kitais darbdaviais – tai tik kelios priežastys, kurias nurodė vykdytos apklausos dalyviai. Darbdaviai vertina tinkamą išsilavinimą, kvalifikacijas ir darbo patirtį, tačiau ne mažiau svarbios ir asmeninės savybės. Svarbiausi veiksniai renkantis darbuotoją yra jo motyvacija, gebėjimas greitai prisitaikyti prie inovacijų ir patirtis. Pramonėje ir toliau ypač svarbus bus mokymasis visą gyvenimą bei nuolatinis įgūdžių ugdymas (ypač skaitmeninių įgūdžių).

Informacinių technologijų naudojimas Lietuvos pramonės įmonėse

Galvojant apie sprendimus, kurie galėtų padėti pramonei, visų pirma, svarbu suprasti šiandieninę šios rinkos situaciją. Atlikę tyrimą pastebėjome, kad 15% įmonių neturi net savo interneto tinklalapio. Negana to, tik 1 iš 5 svetainių turi e. prekybos galimybę (užsakymas, rezervavimas, pirkimas). Tai skamba itin absurdiškai, kai įvertini, kad svetainė gali suteikti ir tokias galimybes kaip, pavyzdžiui, prekių katalogas ir kainynas, pritaikymas nuolatiniams klientams, užsakymo pristatymo sekimas.

Todėl nenuostabu, kad apyvarta iš pardavimų internete pramonės sektoriuje siekia vos 13%, o pirkimai internete yra dar mažesni ir sudaro tik 8%. Beveik pusė Lietuvos pramonės įmonių vis dar nenaudoja verslo valdymo sistemų (ERP), dar didesnė dalis atsisako galimybės ir skaitmenizuoti santykius su klientais (CRM).

„Microsoft“ programinė įranga naudojama ketvirtadalyje visų įmonių, tačiau platus ir vietinės produkcijos pasirinkimas. O štai, pavyzdžiui, didieji duomenys rūpi tik maždaug 1 iš 10 apdirbamosios gamybos įmonių. Apie trys ketvirtadaliai įmonių nenaudoja virtualaus privataus tinklo (VPN), nešifruoja dokumentų, neatlieka IT rizikos vertinimo ir nesiima panašių kibernetinio saugumo priemonių.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad apdirbamosios gamybos įmonėse kompiuterius darbe naudoja tik 37% darbuotojų, o mobiliuosius įrenginius su mob. internetu – vos 17%.

Skaitmeninimui – prioritetas: numatyta daugiau nei 600 mln. Eur

ES nuo kitų metų žada intensyviai remti pramonės skaitmeninimą ir įvairiomis formomis skatinti tyrimus, inovacijas ir pramonės skaitmeninių technologijų diegimą, todėl dabar – puiki proga į tai atkreipti dėmesį. Iki 2030 m. ES sanglaudos fonduose pramonės skaitmeninimui Lietuvoje numatyti 664 mln. Eur.

ES institucijos pabrėžia pramonės svarbą. Deja, net 90% smulkaus ir vidutinio verslo bei 60% didelių įmonių atsilieka, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų pritaikymą, nuo savo konkurentų JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir net Kinijoje. Skaičiuojama, kad sėkmingas prekių ir paslaugų skaitmeninimas sukurtų 110 mlrd. eurų vertės per penkerius metus.

Lietuva išlieka tarp pirmaujančių ES šalių narių, kurios nuolat palaiko moderniausią infrastruktūrą pramonės plėtrai (prieinamą transportą, logistiką ir energijos tiekimą kiekviename šalies kampelyje, taip pat ir 5G tinklui ir „Pramonei 4.0“ pritaikytos informacijos ir ryšių technologijos (IRT)), tačiau susiduriama su silpnybėmis, kurios trukdo žengti pirmyn.

Todėl galimi tolesni veiksmai Lietuvos pramonės sektoriui, nekalbant apie tokią skaitmeninę higieną kaip įmonės tinklalapis ir dėmesys kibernetiniam saugumui, yra pramonės skaitmenizavimo krypčių pasirinkimas ir potencialo vertinimas. Matyt, kad didžiausias aktualumas Lietuvos verslui sietinas su gamyklos sujungimu, procesų vizualizavimu, nuspėjimų priežiūra, didžiaisiais duomenimis grįstais procesais ir duomenimis grįstu resursų optimizavimu.

Komentaro autorius – Irmantas Bankauskas, verslo skaitmenizavimo paslaugas teikiančios įmonės „Baltic Amadeus“ pardavimų direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV patvirtino konfiskavusios iš Irano tanklaivių Venesuelai siųstą naftą

JAV teisingumo departamentas penktadienį patvirtino konfiskavęs degalų siuntas iš keturių tanklaivių,...

Verslo aplinka
2020.08.14
EK pasirašė sutartį su „AstraZeneca“ dėl būsimos COVID-19 vakcinos tiekimo

Europos Komisija pasirašė pirmąjį susitarimą su Jungtinės Karalystės farmacijos kompanija „AstraZeneca“ dėl...

Verslo aplinka
2020.08.14
Vyriausybė ketina atšaukti draudimą atvykti užsieniečiams iš ES šalių 3

Vyriausybė ketina atšaukti draudimą atvykti į Lietuvą užsieniečiams iš koronaviruso itin paveiktų Europos...

Verslo aplinka
2020.08.14
G. Nausėda: mes pristabdėme kraujo praliejimą Baltarusijoje 1

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo pasiūlytas planas dėl krizės Baltarusijoje sureguliavimo padėjo...

Verslo aplinka
2020.08.14
Žinias apie atleidimus slepianti Užimtumo tarnyba: nenorime kelti įtampos 1

Užimtumo tarnybai nusprendus viešai nebeskelbti informacijos apie darbuotojų grupinius atleidimus, manoma,...

Verslo aplinka
2020.08.14
SEB: euro ir JAV dolerio kursas gali viršyti 1,2

Šiemet stipriai euro ir kitų pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu atpigęs JAV doleris vis dar per...

Rinkos
2020.08.14
Lenkiją ištiko pirmoji recesija po komunizmo eros pabaigos

Lenkiją ištiko pirmoji recesija po komunizmo eros pabaigos, prieš daugiau kaip tris dešimtmečius, parodė...

Rinkos
2020.08.14
Notą JAV dėl „Nord Stream 2“ pasirašė 24 iš 27 ES narių 11

JAV Valstybės departamentui adresuotą notą dėl grasinimų išplėsti sankcijas Rusijos antrojo eksporto...

Verslo aplinka
2020.08.14
Seimo komitetas pritarė delegacijos į Minską vizitui, programą derins su URM

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) penktadienį pritarė iniciatyvai siųsti parlamentarų delegaciją į...

Verslo aplinka
2020.08.14
EK vadovė U. von der Leyen ragina paskelbti sankcijų Baltarusijai 1

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paragino Europos Sąjungą paskelbti sankcijų...

Verslo aplinka
2020.08.14
Baltarusijos URM vadovas: Minskas pasirengęs „konstruktyviam dialogui“ dėl rinkimų

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makėjus pareiškė, kad Minskas pasiruošęs „konstruktyvioms...

Verslo aplinka
2020.08.14
Prabilo S. Cichanouskaja: ragina merus organizuoti taikius mitingus 5

Opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja kreipėsi į baltarusius. „Youtube“ platformoje...

Verslo aplinka
2020.08.14
Minimali alga kitąmet gali ūgtelėti tik vienu kitu euru Premium 4

Po poros savaičių statistikų paskelbta naujausia informacija apie vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pokyčius...

Verslo aplinka
2020.08.14
Lietuvoje patvirtinti 22 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per vakarykštę parą Lietuvoje patvirtinti 22...

Verslo aplinka
2020.08.14
Minske į laisvę paleidžiami per protesto akcijas sulaikyti žmonės 1

Baltarusijos sostinėje per masines protesto akcijas sulaikyti žmonės paleidžiami iš izoliatoriaus, praneša...

Verslo aplinka
2020.08.14
Teismui perduota Kelmės rajono mero V. Andriulio kyšininkavimo byla

Prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kyšininkavimu kaltinamas Kelmės rajono savivaldybės...

Verslo aplinka
2020.08.14
SAM primena: saviizoliacija grįžus iš Lenkijos privaloma ne visada 1

Atvykus iš Lenkijos į Lietuvą dviejų savaičių saviizoliacija yra privaloma, tačiau Sveikatos apsaugos...

Verslo aplinka
2020.08.14
Patvirtinti minimalūs rodikliai stojantiems į aukštąsias mokyklas 2022 metais

Patvirtinti minimalūs rodikliai stojantiems į aukštąsias mokyklas 2022 metais, penktadienį pranešė Švietimo,...

Verslo aplinka
2020.08.14
Sušaukta neeilinė sesija dėl situacijos Baltarusijoje, siūloma siųsti delegaciją į Minską

Lietuvos parlamentarai nusprendė kitą antradienį šaukti neeilinę Seimo sesiją dėl padėties Baltarusijoje ir...

Verslo aplinka
2020.08.14
PSO nelaiko Rusijoje sukurtos COVID-19 vakcinos pasiekusia pažengusių bandymų stadiją 4

 Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijoje šią savaitę patvirtinta vakcina...

Verslo aplinka
2020.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus