Dabar – puikus metas investuoti į verslo skaitmeninimą: ką keisti Lietuvos pramonei

Publikuota: 2020-07-05
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
 

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos gamybos produkcija paaugo trečdaliu. Šiuo metu pramonė yra didžiausia Lietuvos ūkio šaka ir didžiausias ekonomikos sektorius, sukuriantis daugiau nei penktadalį BVP, darbą užtikrinantis ketvirtadaliui šalies gyventojų. Tačiau IT sprendimus kuriančios ir verslo skaitmenizavimo paslaugas teikiančios įmonės „Baltic Amadeus“ atlikta rinkos analizė parodė, kad šioje srityje matyti dar daug neišnaudoto potencialo.

Nors ekonominės sąlygos pramonės gamybai yra stabilios, tolesnei plėtrai neretai trukdo rizikos, susijusius su išorės paklausa, ir ribotas prieinamumas prie alternatyvių finansavimo šaltinių. Turint galvoje gamintojų lūkesčius aukštai produkcijos paklausai (tai matoma iš lūkesčių eksporto ir vidaus rinkoms), būtent dabar yra palankios sąlygos investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą bei verslo skaitmeninimą – taigi ko imtis?

Svarbu paminėti, kad pramoninės prekės sudaro daugiau nei 80% Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto, 80% lietuviškos kilmės prekių eksportuojama į ES regioną. Iš viso pramonės produkcija (be PVM ir akcizų) sukuria 23,5 mlrd. Eur vertės.

Net 70% šios sumos arba 16 mlrd. Eur uždirbama apdirbamosios gamybos (išskyrus naftos produktus) sektoriuje, penktadalis – iš rafinuotų naftos produktų. Po šių segmentų, atsižvelgiant į produkcijos vertę, rikiuojasi tokios pramonės rūšys kaip elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir kasyba, karjerų eksploatavimas.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, į aukšto technologinio išsivystymo sritį patektų farmacija, kompiuteriai, elektronika, optika ir orlaiviai. Vidutinio – chemija, elektros įranga, įrenginiai, motorinės transporto priemonės, medicinos įranga, naftos produktai, guma ir plastikas, metalo gaminiai, kiti ne metalo mineraliniai gaminiai bei laivai. Žemo technologinio išsivystymo sričiai būtų priskiriamas maistas, gėrimai, tabakas, tekstilė, drabužiai, oda, mediena, popierius ir baldai.

Ir nors yra įvairių išimčių, turime pripažinti, kad Lietuvoje dominuoja žemo technologinio išsivystymo gamyba. Šios srities pramonė sukuria apytiksliai tris ketvirtadalius Lietuvos gamybos produkcijos, o net 85% visų Lietuvos gamybinio sektoriaus darbuotojų dirba žemo ir žemo-vidutinio technologinio išsivystymo gamybos įmonėse.

Kuriama pridėtinė vertė yra tris kartus mažesnė nei ES vidurkis

Atlikus analizę paaiškėjo, kad kiekvienas Lietuvos gamybos sektoriaus darbuotojas sukuria apie 19.000 Eur pridėtinės vertės per metus, kai ES vidurkis siekia 62.000 Eur. Nors Lietuva per du dešimtmečius padidino darbo našumą daugiau nei du kartus ir tai buvo vienas sparčiausių augimų ES, puikiai matome, kad stiebtis tikrai yra kur.

Kodėl darbo našumo augimas stoja? Iš tiesų, apdirbamojoje gamyboje 2018 m. buvo stebimas nedidelis našumo mažėjimas (nuo 17,6 iki 17,4 Eur/val.). Tai sietina su tokiais veiksniais kaip didėjančios darbo sąnaudos (per metus vidutiniškai auga 5,5%), griežtėjančios skolinimosi sąlygos (mažesnės investicijos į produktyvumo didinimą), arši konkurencija ES eksporto rinkoje ir nerimas dėl „Brexit“, prekybos karų.

Svarbu atskirai apžvelgti, kaip sekasi rinkos lyderiams. Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 4,8 tūkst. apdirbamosios gamybos įmonių, sukūrusių, kaip minėta, 16 mlrd. Eur produkcijos vertės ir įdarbinusių 205.000 darbuotojų. Šios srities lyderiams būtų galima priskirti daugiau nei 200 įmonių, kurios sugeba sukurti 55% visos minėtos produkcijos vertės ir užtikrinti darbą daugiau nei trečdaliui pramonės darbuotojų. Aišku viena – Lietuvos apdirbamosios gamybos lyderiai produktyvumu ES vidurkį lenkia 2 kartus, o Lietuvos – net 6 kartus. Vienas darbuotojas per metus sukuria apie 112.000 Eur vertės metinės produkcijos.

Gali kilti klausimas – kokios tai įmonės ir koks yra jų raktas į sėkmę? Pasirodo, į lyderius dažniausiai prasimuša įmonės, įkurtos dar 20 a. pabaigoje, kitaip tariant, mačiusios ir juodo, ir balto, išgyvenusios krizes. 69% produkcijos sukuria įmonės, įsikūrusios ne Vilniaus apskrityje. Didžiausio pelningumo sritimis galima laikyti elektroniką, baldus, transportą ir maisto produktus.

Trūksta kvalifikuotų darbuotojų

Darbo sąnaudų augimą pramonės įmonėse labiausiai lemia darbuotojų trūkumas. 2018 m. duomenimis, čia trūksta net 22.000 darbuotojų, o tai yra 11% visų dirbančių šiame sektoriuje.

Beveik 80% atvejų įmonės pageidauja kvalifikuotų darbuotojų, turinčių aukštesnį išsilavinimą, bent vienų ar dvejų metų patirtį bei skaitmeninių įgūdžių. Taigi problema kyla dėl to, kad dauguma dabartinių bedarbių netinka pramonės įmonėms.

Prognozuojama, kad per artimiausius dvejus metus naujų darbuotojų poreikis apdirbamojoje gamyboje sieks apie 13.000 asmenų arba 7% visų dirbančių šiame sektoriuje, tačiau su plėtra susijęs pokytis bus neigiamas (-1% ).

Vis dėlto iššūkiai pramonėje nesibaigia net ir radus darbuotoją. Pavyzdžiui, naujų darbuotojų apmokymas trunka maždaug pusmetį. Tai sukuria papildomų sąnaudų ir neleidžia bendrovėms greičiau plėsti savo verslo. Nepakankama motyvacija ir kompetencija, emigracija, didelė konkurencija su kitais darbdaviais – tai tik kelios priežastys, kurias nurodė vykdytos apklausos dalyviai. Darbdaviai vertina tinkamą išsilavinimą, kvalifikacijas ir darbo patirtį, tačiau ne mažiau svarbios ir asmeninės savybės. Svarbiausi veiksniai renkantis darbuotoją yra jo motyvacija, gebėjimas greitai prisitaikyti prie inovacijų ir patirtis. Pramonėje ir toliau ypač svarbus bus mokymasis visą gyvenimą bei nuolatinis įgūdžių ugdymas (ypač skaitmeninių įgūdžių).

Informacinių technologijų naudojimas Lietuvos pramonės įmonėse

Galvojant apie sprendimus, kurie galėtų padėti pramonei, visų pirma, svarbu suprasti šiandieninę šios rinkos situaciją. Atlikę tyrimą pastebėjome, kad 15% įmonių neturi net savo interneto tinklalapio. Negana to, tik 1 iš 5 svetainių turi e. prekybos galimybę (užsakymas, rezervavimas, pirkimas). Tai skamba itin absurdiškai, kai įvertini, kad svetainė gali suteikti ir tokias galimybes kaip, pavyzdžiui, prekių katalogas ir kainynas, pritaikymas nuolatiniams klientams, užsakymo pristatymo sekimas.

Todėl nenuostabu, kad apyvarta iš pardavimų internete pramonės sektoriuje siekia vos 13%, o pirkimai internete yra dar mažesni ir sudaro tik 8%. Beveik pusė Lietuvos pramonės įmonių vis dar nenaudoja verslo valdymo sistemų (ERP), dar didesnė dalis atsisako galimybės ir skaitmenizuoti santykius su klientais (CRM).

„Microsoft“ programinė įranga naudojama ketvirtadalyje visų įmonių, tačiau platus ir vietinės produkcijos pasirinkimas. O štai, pavyzdžiui, didieji duomenys rūpi tik maždaug 1 iš 10 apdirbamosios gamybos įmonių. Apie trys ketvirtadaliai įmonių nenaudoja virtualaus privataus tinklo (VPN), nešifruoja dokumentų, neatlieka IT rizikos vertinimo ir nesiima panašių kibernetinio saugumo priemonių.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad apdirbamosios gamybos įmonėse kompiuterius darbe naudoja tik 37% darbuotojų, o mobiliuosius įrenginius su mob. internetu – vos 17%.

Skaitmeninimui – prioritetas: numatyta daugiau nei 600 mln. Eur

ES nuo kitų metų žada intensyviai remti pramonės skaitmeninimą ir įvairiomis formomis skatinti tyrimus, inovacijas ir pramonės skaitmeninių technologijų diegimą, todėl dabar – puiki proga į tai atkreipti dėmesį. Iki 2030 m. ES sanglaudos fonduose pramonės skaitmeninimui Lietuvoje numatyti 664 mln. Eur.

ES institucijos pabrėžia pramonės svarbą. Deja, net 90% smulkaus ir vidutinio verslo bei 60% didelių įmonių atsilieka, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų pritaikymą, nuo savo konkurentų JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir net Kinijoje. Skaičiuojama, kad sėkmingas prekių ir paslaugų skaitmeninimas sukurtų 110 mlrd. eurų vertės per penkerius metus.

Lietuva išlieka tarp pirmaujančių ES šalių narių, kurios nuolat palaiko moderniausią infrastruktūrą pramonės plėtrai (prieinamą transportą, logistiką ir energijos tiekimą kiekviename šalies kampelyje, taip pat ir 5G tinklui ir „Pramonei 4.0“ pritaikytos informacijos ir ryšių technologijos (IRT)), tačiau susiduriama su silpnybėmis, kurios trukdo žengti pirmyn.

Todėl galimi tolesni veiksmai Lietuvos pramonės sektoriui, nekalbant apie tokią skaitmeninę higieną kaip įmonės tinklalapis ir dėmesys kibernetiniam saugumui, yra pramonės skaitmenizavimo krypčių pasirinkimas ir potencialo vertinimas. Matyt, kad didžiausias aktualumas Lietuvos verslui sietinas su gamyklos sujungimu, procesų vizualizavimu, nuspėjimų priežiūra, didžiaisiais duomenimis grįstais procesais ir duomenimis grįstu resursų optimizavimu.

Komentaro autorius – Irmantas Bankauskas, verslo skaitmenizavimo paslaugas teikiančios įmonės „Baltic Amadeus“ pardavimų direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Verslo aplinka“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iš Baltarusijos į Iraką išskraidinta dar per 400 migrantų

Irako oro bendrovės „Iraqi Airways“ lėktuvu šeštadienį iš Minsko į Arbilį Irako šiaurėje išskrido daugiau...

Skaičiai: prieglobsčio suteikimo rodiklis Lietuvoje – 23% Premium

Prieglobsčio prašytojų integracijos sprendimai reikalingi nedelsiant. Savo šeimas ir namus žmones verčia...

O. Scholzo partija patvirtino susitarimą dėl Vokietijos naujosios koalicinės vyriausybės

Būsimojo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) šeštadienį...

Tyrėjai: septynios vakcinos nuo COVID-19 yra veiksmingos kaip stiprinamosios dozės 2

Septyni preparatai, vartojami kaip vakcinos nuo COVID-19 stiprinamosios dozės, dažniausiai sukelia stiprų...

V. Blinkevičiūtė neįžvelgia galimo S. Skvernelio kuriamos partijos pavojaus LSDP

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, jog neįžvelgia galimo naujai...

G. Nausėda išlieka populiariausiu politiku 17

Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, per mėnesį...

COVID-19 statistika: 1.875 nauji atvejai, 14 mirčių

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1875 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti...

JAV žada neleisti Rusijai įsiveržti į Ukrainą 11

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė pasirūpinsiantis, kad „Rusijai būtų „labai, labai sunku“...

VSAT: per parą į Lietuvą neįleista 30 migrantų

Per praėjusią parą iš Baltarusijos į Lietuvą nepateko 30 migrantų, bandžiusių kirsti sieną draudžiamose...

Kaune padegta Kalėdų eglė, policija sulaikė padegėją 3

Kauno Rotušės aikštėje šeštadienio naktį buvo padegta Kalėdų eglė, padegėjas sulaikytas, jį sulaikant...

Suomijoje sulaikyti penki asmenys, įtariami planavę „kraštutinių dešiniųjų teroro ataką“

Suomijoje penktadienį sulaikyti penki „maždaug 25 metų“ vyrai, įtariami planavę „kraštutinių dešiniųjų teroro...

Europos šalys spartinti skiepijimą imasi skirtingų strategijų: vienos siūlo išmokas, kitos kerta griežtomis baudomis Premium

Europos šalys, susidūrusios su nauja koronaviruso viruso atmaina ir šaltuoju periodu augant susirgimų...

Kremlius: V. Putino ir J. Bideno pokalbis vaizdo ryšiu įvyks kitą savaitę 1

Kremlius penktadienį paskelbė, kad planuojamas Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Joe Bideno...

Verslo aplinka
2021.12.03
Nemokamai išsitirti antikūnus galės ir paaugliai 4

Nuo šeštadienio nemokamai išsitirti antikūnus galės ir paaugliai nuo 12 iki 16 metų, penktadienį skelbia...

Verslo aplinka
2021.12.03
Atnaujintame paveiktų šalių sąraše geltonoje zonoje lieka tik Prancūzijos Majotas

Nuo pirmadienio į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną iš geltonos perkeliama Malta ir...

Verslo aplinka
2021.12.03
JK per pandeminę paramos verslui schemą galėjo būti pasisavinta 4,9 mlrd. GBP

JK vyriausybės skubėjimas suteikti verslui paskolų prasidėjus COVID-19 pandemijai lėmė sukčiavimą, kurio...

Verslo aplinka
2021.12.03
Seimo BFK vadovas: teks ieškoti, kaip didinti biudžeto pajamas

Vyriausybei pritarus atnaujintam 2022 m. valstybės biudžeto projektui, kurio tiek pajamos, tiek išlaidos...

Verslo aplinka
2021.12.03
Vyriausybė teikia Seimui siūlymą iki sausio 15 dienos pratęsti nepaprastąją padėtį

Vyriausybė teikia Seimui siūlymą daugiau kaip mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija...

Verslo aplinka
2021.12.03
G. Skaistė: dėl Kinijos veiksmų Lietuvos ekonomika smarkiai nenukentės 9

Kinijai uždarius kelius į šalį eksportuojančioms Lietuvos įmonėms, finansų ministrė teigia, kad didelio...

Verslo aplinka
2021.12.03
Kijevas atmestų bet kokias Rusijos reikalaujamas garantijas, kad Ukraina niekada neįstos į NATO

Ukraina atmeta bet kokias pastangas priversti ją atsisakyti planų prisijungti prie NATO, taip pat bet kokias...

Verslo aplinka
2021.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku