Po valstybinio banko eilė kolūkiams?
Į pirmąjį, „pilnai valstybinį“, būtų sujungtos tokios įstaigos kaip „Invega“, Viešųjų investicijų plėtros agentūra ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Šiam bankui numatyta misija – finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris šiuo metu džiūsta be bankų paskolų. Antrasis, planuojama, bus tik „pusiau valstybinis“, nes valdžia žvalgysis, kurioje čia kredito įstaigoje galėtų įsigyti tam tikrą (ne kontrolinį) akcijų paketą, kad galėtų daryti įtaką šio banko sprendimams ir kad būtų užtikrintas mažmeninių bankinių paslaugų teikimas gyventojams regionuose.
Tiek aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, tiek tarp VŽ kalbintų analitikų pirmoji idėja dar yra pusiau pateisinama – minėtos įstaigos ir dabar teikia kai kurias bankų siūlomas paslaugas, tad institucijų pervadinimas ir konsolidacija gal net padėtų sutaupyti valstybės lėšų. Tik ar tokią įstaigą verta vadinti banku? Gal tiesiog investicijų plėtros agentūra ar kaip nors panašiai. Nebent ruošiamasi deginti valstybės lėšas, paskolas dalijant „saviems“? Antroji valstiečių idėja kol kas didelio užtarimo nesulaukia nei Vyriausybėje, nei Finansų ministerijoje, nes mažmeninių finansinių paslaugų teikimas būtų akivaizdus valstybės kišimasis į privačią bankų veiklą. Negana to, VŽ pašnekovai sunkiai įsivaizduoja, kaip valstybė su ne kontroliniu akcijų paketų galėtų priversti bankus investuoti į niekaip neatsiperkančius padalinius tokiuose regionuose kaip Raseiniai ar Joniškis.
„Mes juk puikiai suprantame, kad jei „Invegos“ pagrindu visoje šalyje reiktų atidaryti 200 skyrių, tai būtų sudėtinga ir tai būtų labai didelis darbas, tad daug paprasčiau būtų įsigyti kapitalo ir tokiu būdu dalyvauti“, – VŽ dėsto valstietis ūkininkas, agroekologijos magistras Valius Ąžuolas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Sunku nesutikti su Seimo opozicija, kuri sako, kad valstybinio banko idėja yra tik priešrinkiminis šou rinkėjams, nors iš tiesų niekas jokių valstybinių bankų neplanuoja. Jei būtų realiai planavę, ar būtų reikėję laukti 3,5 metų ir iniciatyvos imtis tik prieš pat rinkimus? Tam, kad šis cirkas atrodytų įtikinamesnis, dar pasitelktas argumentas „bus konsultuojamasi su Europos Komisija“. Tačiau, kaip šiandien rašo VŽ, šios konsultacijos yra standartinė konsultacijų dėl šalyje vykdomų reformų procedūra. Beje, įdomi aplinkybė, kad valstybės institucijų steigimo ar kitų išlaidų pagal šią priemonę Briuselis padengti negali. Kiek tai kainuotų ir iš kieno kišenės planuoja pasisemti valdantieji?
Konsultacijos dėl valstybinio banko prasidės rugsėjį – Seimo rinkimai vyks spalį, o tai reiškia, kad nei šis parlamentas, nei Vyriausybė gali net nebaigti konsultacijų, ką ir kalbėti apie kokius nors banko steigimo procesus. Nauja valdžia turės iš naujo spręsti, ką daryti su šiuo procesu, jei apskritai spręs. „Jei valstybė iš tiesų nori turėti ne lygiavertėmis sąlygomis konkuruojantį banką, o tiesiog subsidijuojamą subjektą, gal tikslingiau būtų ne steigti banką, o skelbti konkursus teikti bankines paslaugas tam tikruose regionuose. Tokiuose konkursuose galėtų dalyvauti ir dabar veikiantys bankai, ir Lietuvos paštas, ir kredito unijos. Tegul ir varžosi šie žaidėjai, nes jie turi „know how“, kaip tai daryti, ir pasirenka pigiausią sprendimą“, – sako bankų atstovai.
Valdantiesiems „korta krito“ ir dėl to, kad valstybinio banko idėją palaiko ir stumia prezidentas Gitanas Nausėda. Gavę tokio „dopingo“, šie dar stipriau kedena plunksnas. „Mes traukiamės nuo tos politikos, kai iš esmės draudžiama aktyvi valstybės ekonominė veikla ir visa eilė sprendimų, pavyzdžiui, dėl tų pačių vidaus sandorių, mes vis labiau atlaisviname valstybės ekonominę veiklą. Tai darome ne dėl to, kad turime kokius nors keistus ideologinius motyvus arba atsigręžiame į praeitį, mes esame absoliutūs praktikai, matome rinkų veikimo pliusus ir minusus, ir ten, kur reikia, valstybės spaudimas turėtų atsirasti“, – dėstė valstietis Tomas Tomilinas.
VŽ nuomone, po tokio pasisakymo visuomenė neturėtų nustebti, jei kitas valstiečių žingsnis būtų siūlymas atkurti kolūkius. Tik kaip šioje situacijoje reiks elgtis su vieninteliu Lietuvoje „geruoju turčiumi“ Ramūnu Karbauskiu? Istorijai gerai žinomas Prancūzijos revoliucijos įkarštyje gimęs posakis „Revoliucija ryja savo vaikus“. Belieka laukti, kol T. Tomilino vedami ir šakėmis apsiginklavę valstiečiai įsiverš į savo idėjinio vado dvarą prie Kauno marių ir jį išbuožins.
