Suskaičiavus beveik visus Lenkijos rinkėjų balsus, patvirtinta: A. Duda ir R. Trzaskowskis keliauja į antrą turą
Lenkijos Rinkimų komisija (LRK) pirmadienio rytą buvo gavusi duomenis iš 27.168 rinkimų apylinkių – iš viso jų yra 27.230.
Suskaičiavus 99,7% rinkimuose dalyvavusiųjų rinkėjų balsų, A. Duda pirmauja surinkęs 43,76%, R. Trzaskowskis yra antras su 30,34% balsų.
[infogram id="3318bb85-54f9-409d-af7b-0869af2b742d" prefix="aBf" format="interactive" title="Copy: Copy: Lenkija prezidento rinkimai_apklausos"]
Už žurnalistą Szymoną Francviczeką Holownią, kaip rodo LRK preliminarūs duomenys, balsavo 13,85%, Lenkijos Seimo narį Krzystofą Bosaką – 6,75% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Iš viso rinkimuose varžėsi 11 kandidatų.
Rinkėjų aktyvumas buvo 63,97%. Pagal Seimo priimtas ir anksčiau šį mėnesį įsigaliojusias taisykles, sekmadienį rinkimai vyko taikant naują hibridinę balsavimo paštu ir balsavietėse sistemą.
Rinkimų įstatymai numato, kad jei nė vienas iš kandidatų pirmajame ture nesurenka daugiau kaip 50% balsų, po dviejų savaičių organizuojamas antrasis rinkimų turas. Lenkijos prezidento rinkimų antras turas bus surengtas liepos 12 d.
Dalyvauti šiuose prezidento rinkimuose užsiregistravo rekordinis skaičius užsienyje gyvenančių lenkų – 387 tūkstančiai.
VŽ rašė, kad iš karto po balsavimo atlikta sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ apklausa rodė, kad A. Duda surinko 41,8% balsų, o R. Trzaskowskis – 30,4%.
Rinkimus planuota surengti gegužės 10 dieną, tačiau paskutinę minutę jie buvo atidėti dėl koronaviruso pandemijos išprovokuotos politinės krizės.
Lenkijos rinkėjai Vilniuje – už R. Trzaskowskį
Didesnė dalis Lenkijos rinkėjų Vilniuje prezidento rinkimuose palaikė Varšuvos merą R. Trzaskowskį, antrajame ture susigrumsiantį su dabartiniu šalies vadovu A. Duda.
Kaip BNS informavo Lenkijos ambasada Lietuvoje, iš viso Vilniuje savaitgalį balsavo 231 Lenkijos rinkėjai, iš jų už liberalių pažiūrų Varšuvos savivaldybės vadovą R. Trzaskowskį pasisakė 91, už A. Dudą – 77.
Trečias liko 34 balsų sulaukęs žymus žurnalistas Szymonas Hołownia.
Lemiamas metas
A. Duda laikomas svarbiu JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininku ir keliomis dienomis anksčiau sulaukė jo palaikymo, apsilankęs Vašingtone ir tapęs pirmuoju užsienio lyderiu, pabuvojusiu Baltuosiuose rūmuose nuo pandemijos pradžios. Vis tik iš Baltųjų rūmų dabartinis Lenkijos prezidentas parsivežė miglotų pažadų dėl didinamų JAV saugumo garantijų, tad, politologai prognozavo, kad naujų rinkėjų taip A. Dudai pritraukti nepavyko.
Tačiau Briuselyje reiškiami nuogąstavimai dėl A. Dudos pritarimo kontroversiškai Lenkijos teismų reformai, anot kritikų, keliančiai pavojų demokratijai.
Ekspertai nesutaria, kas laimės ateinantį mėnesį vyksiantį rinkimų antrąjį turą. Prognozuojamas itin įtemptas antrasis rinkimų turas, iš ankstinės rinkėjų apklausos rodo, kad balsavimo rezultatai turėtų būti apylygiai.
Lenkijos pietiniame Kelcų mieste veikiančio Jano Kochanowskio universiteto politologijos profesorius Kazimierzas Kikas sakė manąs, kad A. Duda turi „daugiau potencialo“ negu R. Trzaskowskis mobilizuoti rinkėjus, nebalsavusius praeitą sekmadienį.
Tačiau Varšuvoje veikiančio universiteto „Collegium Civitas“ vadovas Stanislawas Mocekas prognozavo, kad R. Trzaskowskis turi „gerą šansą“ laimėti antrąjį turą.
2018 m. R. Trzaskowskis laimėjo Varšuvos mero rinkimus, sutriuškinęs „PiS“ kandidatą. Tapti Lenkijos sostinės meru jam pavyko kreipiantis į liberalią šalies visuomenės dalį. Užėmęs mero postą, jis pagerino LGBT bendruomenės teises, o tai sukėlė konservatyviosios visuomenės dalies, remiamos Katalikų bažnyčios, pasipiktinimą.
Politologai perspėja, kad nepaisant to, kad R. Trzaskowskiui kol kas pavyksta užsitikrinti miestų rinkėjų paramą, provincijos nėra linkusios palaikyti dabartinio Varšuvos mero.
„Jis tikrai nelaimės rinkimų mobilizavęs tik didelius miestus. Jam būtina laimėti ir provincijos Lenkiją. Tiesą sakant, tai, kad jis yra kilęs iš išsilavinusios miestiečių šeimos, pats turi gerą išsilavinimą, kalba daug užsienio kalbų, yra labai liberalus tiek socialiniais, tiek kultūriniais klausimais, yra jo pranašumas tarp miesto elektorato ir trūkumas Lenkijos provincijose“, – „Financial Times“ cituoja Aleksą Szczerbiaką, Jungtinės Karalystės „Sussex“ universiteto politikos mokslų profesorių.
S. Mocekas taip pat perspėjo dėl galimos „brutalios kampanijos“, jeigu A. Duda mėgins įtikti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rinkėjams, kurių kandidatas, regis, irgi neblogai pasirodė per sekmadienio balsavimą.
„Dabar – lemiamas metas. Daug kas priklausys nuo šio sprendimo“, – sakė kovos su Lenkijos komunistiniu režimu ikona Lechas Walesa, atidavęs balsą šiauriniame Gdansko uostamiestyje.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
L. Walesa, 1990 metais tapęs pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu, įnirtingai kritikuodavo dabartinę PiS vyriausybę.
