Lenkijos balsavusių rinkėjų apklausa: A. Duda surinko daugiausiai balsų, tačiau prireiks antrojo turo
A. Duda, remiamas konservatyvios valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), surinko apie 41,8% balsų, rodo apklausa, atlikta sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“.
Tuo metu liberalios partijos „Pilietinė platforma“ (PO) kandidatas Rafalas Trzaskowskis, liko antras, surinkęs apie 30,4%.
Rinkėjų aktyvumas buvo 62,9%.
Tokį rezultatą jau anksčiau prognozavo ir politologai.
R. Trzaskowskis į birželio 28 d. vyksiančių rinkimų traukinį įlipo paskutinę minutę, kai gegužės viduryje iš rinkimų kovos, nesulaukusi rinkėjų paramos, pasitraukė kita Piliečių platformos kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska.
Jeigu liberalių, proeuropietiškų pažiūrų R. Trzaskowskis laimės Lenkijos prezidento rinkimus, jo rėmėjai neabejotinai laikys, kad pergalė yra „PiS“ dominavimo politinėje arenoje pabaigos pradžia.
Pabaigos pradžia?
Piotras Buras, „European Council on Foreign Relations“ idėjų kalvės analitikas, „Euronews“ teigė, kad dabartinis Varšuvos meras turi realias galimybes mesti iššūkį dabartiniam Lenkijos prezidentui ir kad antrajame rinkimų ture, kurio prireiks, vyks labai įtempta kova tarp dviejų kandidatų.
Jeigu A. Duda bus perrinktas Lenkijos prezidentu, anot P. Buro, tai reikš, kad PiS partija dar labiau konsoliduos savo galią ir įsigalės valstybės struktūrose. Partijai tai būtų labai patogi situacija iki pat 2023 metų, kai numatyti kiti parlamento rinkimai.
VŽ primena, kad dėl valdančiosios partijos „PiS“ teismų reformos, LGBT bendruomenės teisių pažeidimų, žiniasklaidos kontrolės Lenkija ne kartą sulaukė įspėjimų iš Europos Sąjungos.
Remiantis JAV tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ paskelbta demokratijos vertybių ataskaita, Lenkija po valdančiosios partijos išpuolių prieš teismų sistemą iš „konsoliduotos demokratijos“ nukrito į „pusiau konsoliduotų demokratijų“ kategoriją.
Tačiau A. Dudai pralaimėjus prezidento rinkimus, dabartinei vyriausybei būtų kur kas sunkiau priimti įstatymus ir greičiausiai padidėtų politinio nestabilumo rizika. „PiS“ parlamente neturi pakankamai vietų, kad galėtų nepaisyti prezidento institucijos suteikiamos veto teisės.
„Prezidento postas Lenkijoje nesuteikia plačių įgaliojimų, tačiau prezidentas turi teisę vetuoti visus parlamento priimamus įstatymus. Tiesa, prezidento veto gali būti nepaisoma, jeigu žemuosiuose parlamento rūmuose valdantieji turi tris penktadalius vietų. Tačiau dabartinė valdančioji koalicija turi tik penkių vietų daugumą 460-ties vietų Lenkijos Seime“, – situaciją komentavo P. Buras.
A. Duda rinkiminėje kampanijoje rinkėjams gyrėsi „PiS“ dalijamomis dosniomis socialinėmis išmokomis ir žadėjo įgyvendinti didelius infrastruktūros projektus. O likus vos keturioms dienoms iki rinkimų nuvyko į Baltuosius rūmus, kur tikėjosi užsitikrinti politinių dividendų dėl JAV prezidento paramos. Tiesa, analitikai, teigė, kad JAV lyderio Donaldo Trumpo pažaduose saugumo klausimais trūko konkretumo ir A. Dudos vizitas gali ir neprisidėti prie dabartinio prezidento sėkmės rinkimuose. Plačiau apie tai galite skaityti čia.
Antras bandymas
Sekmadienį vykę Lenkijos prezidento rinkimai yra antras bandymas juos surengti.
VŽ primena, kad prezidento rinkimai turėjo vykti gegužės 10 d., tačiau jie buvo atidėti, paaiškėjus, kad dėl koronaviruso pandemijos rinkimai balsuojant paštu negalės įvykti dėl teisinių ir techninių priežasčių.
Dėl COVID-19 pandemijos taip pat nebuvo įmanoma surengti demokratiškų debatų ir rinkimų kampanijos. Dėl suvaržymų opozicijos kandidatai negalėjo susitikti su rinkėjais, bet prezidentas A. Duda, eidamas oficialias pareigas, turėjo galimybę agituoti. Atidėti rinkimus Lenkiją ragino ir ES institucijos.
VŽ primena, kad antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas būtų rengiamas, jeigu nei vienas kandidatas pirmajame rinkimų ture nesurinks daugiau negu 50% rinkėjų balsų. Antrasis rinkimų turas numatytas liepos 12 d.
