V. Vasiliauskas: panikos nematau, svarbiausia, kad pradėtų veikti skatinimo programa
„Tam, kad įlietume injekcijas į ekonomiką – su tomis priemonėmis dirbame ir tikiuosi, kad šią savaitę turėsime detalią programą ir galėsime ją praktiškai taikyti“, – „Žinių radijui“ kalbėjo V. Vasiliauskas, paaiškinęs, kad kalba apie kreditavimo priemones.
Anot jo, dabar svarbiausia, kad nepradėtų trūkinėti atsiskaitymo grandinės tarp tiekėjų.
„Prekybinio kredito finansavimo problemai spręsti kol kas mechanizmas neveikia. Intensyviai buvo dirbama praeitą savaitę, savaitgalį, tikiuosi, kad šią savaitę bus galima pasiūlyti labai konkrečias priemones, kaip išspręsti prekybinio kredito problemą, kad nepradėtų trūkinėti santykiai, grandys tarp atskirų tiekėjų, pradedant nuo didmenos, baigiant mažmena“ – kalbėjo V. Vasiliauskas.
LB vadovas sakė, kad numatytos lėšos yra pakankamos ir viskas priklauso nuo to, kaip jos bus panaudotos, ar tiksliai „bus pataikyta į problemą“.
„Visi tikrai nebus viskuo patenkinti. Bet kryptys yra aiškios, dabar svarbu – detalizavimas ir pataikymas“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
„Priemonės yra geros, o, kaip sakoma, velnias slypi detalėse“, – pridūrė jis.
Išjudinti kreditavimą
Centrinio banko vadovas žadėjo, kad nuo balandžio 1 d. bus atlaisvintas investicinio kapitalo rezervas.
„Kad kapitalas būtų skolinamas. Kad pajudėtų kreditavimas, kad valstybės garantijų formos būtų pradėtos realizuoti“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Pažanga jau matyti, nes, priminė LB vadovas, pirmąją karantino savaitę net nedirbo notarai ir negalėjo būti tvirtinami nekilnojamojo turto sandoriai.
„Tai 30 mln. Eur per dieną“, – pastebėjo V. Vasiliauskas.
Trys scenarijai
Kalbėdamas apie koronaviruso pandemijos pasekmes šalies ekonomikai, jis priminė, kad Lietuvos bankas yra parengęs tris scenarijus.
Blogiausia būtų, jeigu karantinas užsitęstų du metų ketvirčius. Tuomet, anot LB vadovo, atsigavimas nusikeltų į 2021 m., o tai reikštų skausmingas pasekmes, pirmiausia susijusias su darbo užmokesčio mažėjimu ir nedarbo augimu.
VŽ rašė, kad pagal LB parengtą optimistinį scenarijų, kai karantinas baigiasi per porą mėnesių, Lietuvos BVP galėtų nusmukti 3,4%, o juodžiausiame scenarijuje, karantinui užsitęsus keturis mėnesius, numatytas 20% BVP nuosmukis.
[infogram id="54704bd0-dd59-4191-abe6-3fc90b2b7113" prefix="PNI" format="interactive" title="Lietuvos ekonomikos scenarijai 2020-2021 m."]
Nedarbo lygis, pastebėjo V. Vasiliauskas, priklausomai nuo scenarijaus, gali padidėti iki 9%, apytikriai 10%, o blogiausiu atveju – pasiekti ir 20%. Palyginimui, dabar nedarbo lygis siekia 6%.
LB skaičiuoja, kad infliacija šiemet sumažės iki žemesnio lygio nei 1%, tačiau defliacija neprojektuojama.
„Panikos ženklų nematau. Reikia kontroliuoti laukimo metą. Pirmas uždavinys, kad minimaliu režimu ekonomika kvėpuotų. Kad karantinui pasibaigus viskas pradėtų funkcionuoti. Todėl svarbiausias uždavinys – išsaugoti tuos subjektus, kurie galėtų greitai pradėtų veikti po karantino“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
[infogram id="811b0296-0a63-4bc8-bd27-6dfe7bc007de" prefix="r4l" format="interactive" title="Scenarijus „U forma“: Lietuvos bankas"]
