NSGK pirmininkas: su migracija susijusios grėsmės auga, būtina laiku imtis priemonių jas suvaldyti
Jo teigimu, išklausę suinteresuotų pusių atstovus komiteto nariai sutarė, kad būtina laiku imtis priemonių užkardyti tas grėsmes.
„Šiuo metu ji (radikalizacijos rizika – BNS) yra, pasakyčiau, didėjanti, kadangi migrantų srautas didėja ir jis didėja iš tam tikrų teritorijų, atvyksta įvairių įsitikinimų žmonės ir įvairaus agresyvumo lygio žmonės. Ir ta grėsmė auga“, – trečiadienį po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė R. Sinkevičius.
„Ir jeigu nieko nedarytume, matyt, turėtume daug didesnę problemą. Aš galvoju, kad ją reikia laiku pradėti spręsti. Ir komiteto nariai šioje vietoje buvo vieningi“, – pridūrė jis.
Pasak komiteto vadovo, pastaraisiais metais daugėja atvykėlių iš Vidurinės Azijos valstybių.
„Uzbekistanas šį mėnesį viršijo 10.000 žmonių. Realiai Uzbekistanas jau yra numeris keturi pagal bendruomenės gausumą. Kitų šiek tiek mažėja – atvykstančiųjų iš Tadžikistano, Kirgizijos po truputį mažėja. Bendras augimas nebe toks aktyvus, kaip vykdavo anksčiau, jis yra sulėtėjęs, mažesnis“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Anot jos, daugiausia darbuotojų iš Vidurinės Azijos atsiveža transporto sektorius, po rikiuojasi pramonės, statybos sektoriai.
Kaip vieną iš grėsmių nacionaliniam saugumui R. Sinkevičius minėjo, kad atvykėliai musulmonai siekia perimti Lietuvos totorių maldos namus.
„Jie įsilieja į tradicines musulmonų bendruomenes, kur jau jie sudaro daugumą ir sprendimus (priima – BNS), valdybas jau renka jie. Eina šneka apie muftiatų, vadinasi, bendruomenių kūrimą, eina šneka apie naujų mečečių statybą ir taip toliau“, – kalbėjo jis.
Pasak NSGK pirmininko, reikės ieškoti būdų, kaip užkardyti tokius procesus ir tuo pačiu užtikrinti religijos laisvę, žmogaus teises.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad pernai įvesta kvota, kiek galima per metus įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, padeda suvaldyti procesą.
„Šiandien kvota yra tai, kas laiko mus tokioje saugioje zonoje“, – teigė jis.
Ministras teigia suprantantis, kad kartais nutinka taip, jog kvotą užėmęs žmogus išvyksta dirbti į kitą šalį, taip išnaudojant kvotą, tačiau paliekant tuščią darbo vietą.
„Gal eisime kitu būdu, kontroliuodami realiai dirbančių Lietuvoje arba Lietuvos įmonėse žmonių skaičių“, – pridūrė V. Kondratovičius.
Šiemet patvirtinta užsieniečių įdarbinimo kvota yra 24.830 žmonių.
Migracijos departamento vadovės duomenimis, šį mėnesį ji jau bus išnaudota.
Seimo NSGK vicepirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu išduodama mažiau naujų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, dabar daugiausia prašoma pratęsti jau turimus.
„Todėl tos mano pataisos, kurių pateikimui Seimas jau pritarė, dėl valstybinės kalbos tikrai yra vietoj ir laiku, kad mes galėtume sudėti saugiklius“, – sakė jis.
Parlamentaras siūlo taikyti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą penkerius metus šalyje pragyvenusiems asmenims. Pagal projektą, tokie asmenys, norėdami prasitęsti laikiną leidimą gyventi, turėtų įrodyti, jog moka lietuviškai Vyriausybės nustatytu lygiu.
Anot L. Kasčiūno, per NSGK posėdį taip pat konstatuota, kad užsieniečių integracijos politika yra silpna, ji neturi vienos už tai atsakingos institucijos. Be to, pasigesta išsamios imigrantų finansinės naudos ir kaštų analizės.
„Aš pats užsakęs esu studiją Statistikos departamentui: migranto nauda ir kaštai valstybei. Mes dažniausiai klausiame, kiek mokesčių sumoka, bet neįvertiname, kiek galbūt (tas asmuo – BNS) kainuoja dėl kitų priežasčių. Sutarta, kad tokią studiją valstybė turi pasidaryti. Ir ant jos pamato reikia įsivertinti kitą dalyką: robotizacijos, automatizacijos, dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai ateityje, kad neprisiimtume imigrantų ir po to nežinotume, ką su jais daryti, kai jų darbo vietos jau galbūt nebus reikalingos“, – kalbėjo politikas.
L. Kasčiūnas taip pat minėjo siūlysiąs pataisas, jog užsieniečiai į Lietuvą būtų kviečiami terminuotai darbo sutarčiai, o šiai pasibaigus privalėtų išvykti.
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu leidimus gyventi Lietuvoje turi beveik 215.000 užsieniečių iš trečiųjų šalių. Daugiausia jų – beveik 79.000 – sudaro ukrainiečiai, per 50.000 yra baltarusių, beveik 14.000 rusų, daugiau kaip 10.000 uzbekų, 7.700 indų, 6.500 tadžikų.
