EIM: karantinas ir ekstremali situacija nuo sutartinių prievolių neatleidžia
Anot ministerijos, taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo atvejų.
„Norime atkreipti visų verslininkų dėmesį, kad paskelbta ekstremali situacija šalyje neatleidžia įmonių nuo sutartinių prievolių vykdymo. Bandymai kitų sąskaita spręsti savo problemas ir naudotis susiklosčiusia padėtimi yra netoleruotini ir prieštarauja solidarumo principui, kurio šiandien reikia visapusiškai laikytis. Šiomis ypatingomis ir sudėtingomis aplinkybėmis būtina negriauti tarpusavio pasitikėjimo ir nekurti pavojingų precedentų. Todėl imamės prevencinių veiksmų ir kreipiamės į verslo bendruomenę, kad būtų laikomasi tų reikalavimų, kurie yra nustatyti teisės aktuose“, – pranešime spaudai cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) rašte nurodoma, kad Civilinis kodeksas numato, jos šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą tik tuomet, jeigu ji įrodo, kad sutartis negali būti įvykdyta dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu.
„Tam, kad būtų pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybės, būtinos visos šios sąlygos – tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Jeigu nėra visų minėtų sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga“, – pabrėžia ministerija.
EIM nurodo, kad tokios nenugalimos jėgos aplinkybės kaip prekybos draudimas nėra absoliutus draudimas, sutartiniai įsipareigojimai (pvz., atsiskaitymai už prekes ar paslaugas) galėtų būti vykdomi taikant mokėjimo atidėjimą ar kitokius mechanizmus.
VŽ rašė, kad mažmeninės prekybos tinklo „Senukai“ viceprezidento Baltijos šalyse pasirašytame dokumente, kuriuo su redakcija pasidalijo du tarpusavyje nesusiję šaltiniai, tiekėjams pranešama apie stabdomus mokėjimus ir prekių užsakymus. „Senukų“ tiekėjams išsiųstame dokumente buvo nurodoma, kad šis sprendimas grindžiamas force majeure aplinkybėmis, kurios esą leidžia nesilaikyti sutartyse numatytų įsipareigojimų.
Verslo bendruomenei ir valdžios atstovams sukritikavus „Senukų“ sprendimą, „Senukų“ vadovybė VŽ vėliau informavo, kad įmonė sutartyse nustatytų įsipareigojimų laikysis, o su kiekvienu tiekėju bei verslo partneriu išeičių bus ieškoma individualiai.
EIM atkreipia dėmesį, kad Civilinis kodeksas numato ne tik nenugalimos jėgos aplinkybių institutą, bet taip pat ir sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms.
„Kai vienai šaliai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, ši sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti (pavyzdžiui, tartis dėl dalinio mokėjimo, tam tikro mokėjimų grafiko ir pan.), o ne vienašališkai nutraukti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą“, – nurodo ministerija.
Force majeure pažymas išduoda visi pagal veiklos teritorijas veikiantys prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Jos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.
Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.
„Rūmai, išduodami pažymą dėl nenugalimos jėgos, ne tik įsitikina tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertina, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą“, – nurodo Jūratė Radzevičienė, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų advokatė.
Rūmai pažymi, kad visi prašymai vertinami individualiai, kruopščiai nagrinėjant pateiktą informaciją, sutartis, kitus dokumentus, siekiant, kad force majeure aplinkybės būtų įvertintos kokybiškai, o pažyma tiktų pagrįsti subjekto negalėjimą vykdyti įsipareigojimų.
