„Brexit“: kas verslo laukia šiemet?

Tačiau tiek JK, tiek ES politikai verslui siunčia gerą žinią – pagrindinėms prekybos tarp JK ir ES sritims sustyguoti skiriamas pereinamasis laikotarpis iki šių metų gruodžio 31 dienos. Iki šios dienos politikai turi susitarti dėl prekybos tarp šalių principų ir taisyklių, kurios įsigalios nuo 2021 metų.

Pereinamuoju laikotarpiu galioja šiuo metu taikomos PVM ir muitinės taisyklės, tad iki realių ir pastebimų pokyčių paliktas pakankamai ilgas pakilimo takas. Tiek politikai, tiek verslas turi pakankamai laiko apsispręsti ir pasirengti naujam ES ir JK santykių etapui. Tai – gera pamoka Lietuvai, nes čia tokios gerosios praktikos neretai pritrūksta – įstatymų pokyčiai verslui vis dar trenkia it žaibas. Vis tik, pereinamasis laikotarpis neturėtų užliūliuoti verslo, turinčio ryšių su JK. Šiemet nuosekliai paruošti namų darbai padės sumažinti netikėtumų riziką 2021 metais.

Ką reiškia birželio 30-osios terminas?

Verslui aktualu žinoti dar vieną datą – birželio 30 dieną. Pagal dabartinius susitarimus JK ir ES turi galimybę iki šios datos susitarti dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo. Jai praėjus JK išlįs iš po ES PVM ir muitų skėčio 2021 m. sausio 1 d. vidurnaktį. Vis tik, dabartinės politinės aplinkybės ir ilgai užsitęsęs „Brexit“ procesas, iškankinęs ne tik politikus, nesuteikia didelės vilties, kad pereinamasis laikotarpis gali būti pratęstas dar labiau. Todėl bendrovėms, turinčioms reikšmingų verslo ryšių su JK, rekomenduotina 2020-ųjų pabaigą laikyti kaip aiškų terminą, iki kurio būtina pasiruošti taip, kad verslas nestotų ir prisitaikęs prie pokyčių toliau važiuotų sava vaga.

Karščiausios verslui pokyčių sritys – dvi

Akivaizdu, nežinomųjų dar daug. Vis dėlto, karščiausios verslui pokyčių sritys jau aiškios – tai muitinė bei PVM. Importas iš JK sudaro 3% viso Lietuvos importo krepšelio, o mūsų šalies eksportas į JK pernai siekė apie 4% arba 1,1 mlrd. eurų. Iš Lietuvos į JK daugiausia keliavo mediena, baldai, plastikas, trąšos.

Importuotojams ir eksportuotojams svarbu sulaukti racionalios laisvos prekybos sutarties. Tačiau laisvas prekių judėjimas nebebus įmanomas. Taigi muitinės formalumų tvarkymas, papildomų deklaracijų teikimas, poreikis dirbti su muitinės tarpininkais, EORI registracija taps neišvengiami. Muitų taikymas prekėms didžiąją dalimi priklausys nuo politikų. Sunku įsivaizduoti, kas turi įvykti, kad 2021 m. JK nebūtų didžiausią palankumą turinti ES prekybos partnerė, kas leis 80 – 90% visos prekybos neapmokestinti muitais.

PVM pokyčiai yra labiau apibrėžti. Jie pirmiausia yra aktualūs nuotolinę prekybą atliekančioms bendrovėms, el. paslaugas teikiantiems ar el. platformomis besinaudojantiems juridiniams asmenims, taip pat teikiantiems paslaugas JK teritorijoje. Tos bendrovės, kurios susigrąžina JK sumokėtą PVM, turės prašymus teikti ne Lietuvos, o JK mokesčių administratoriui.

Ko imtis jau dabar, o kas dar gali palaukti?

Verslininkams svarbiausias klausimas nėra paprastas, bet kertinis – „kokią įtaką „Brexit“ turės mano įmonei ir jos veiklai?“. Nuo to priklauso, kaip JK pasitraukimui iš ES reikės ruoštis, kokius vidinius pokyčius reikės padaryti, kiek tam bus būtina, jei reikės, skirti investicijų, žmogiškųjų resursų ir pan.

Dalis Lietuvos bendrovių, ypač didžiųjų, atsakymo į šį klausimą ėmėsi ieškoti vos tik įsisukus JK pasitraukimo iš ES procesui. Tačiau aktyviai modeliuojami skirtingi „Brexit“ scenarijai, užsitęsęs politinis procesas verslui neleido sudėti visų taškų ant „i“ – variantų aibė buvo pernelyg plati. Šiandien dauguma taškų jau sudėti ir metas rengti prisitaikymo prie pokyčių planą. Kai kurioms įmonėms „Brexit“ atneša strateginių ar didelių administracinių pokyčių. Pavyzdžiui, jeigu dėl „Brexit“ planuojamas įmonių grupės pertvarkymas ar įmonių perkėlimas, šiems sudėtingiems procesams gali reikėti visų pereinamojo laikotarpio dienų ir valandų. Lietuvoje yra tokių bendrovių, kurios dėl „Brexit“ turės pakeisti ne tik verslo procesus, bet ir savo sudėtingas apskaitos sistemas, kurios planuoja perkelti dalį vertės kūrimo į kitas šalis ir pan. Tam būtinas aiškus veiksmų planas. Jei tokio nėra, rekomenduojama jau dabar sėsti prie bendro stalo su verslo, apskaitos, mokesčių ir teisės patarėjais ar net akcininkais, kad numatytumėte, kaip bendrovė veiks šiemet ir kokias permainas įgyvendins nuo 2021 metų.

Jei „Brexit“ nedaro reikšmingos įtakos verslui, kvėpuoti galima kiek ramiau, bet būtina atidžiai stebėti naujienas, susijusias su pereinamojo laikotarpio susitarimais. Tikimasi, kad daugiausia jų sulauksime pirmąjį 2020-ųjų pusmetį. Tuomet antrąją metų pusę bendrovės galės skirti tikslaus darbų plano susidarymui ir jo įgyvendinimui. Įvertinus dabartinę informaciją, jei kitų didesnių pokyčių nenutiks, prisitaikyti ir prie JK muitų, ir PVM mokesčių sistemos 6 mėn., t. y., iki metų pabaigos, tikrai turėtų užtekti.

Taigi po dvejų metų „Brexit“ vaiduoklis tampa apčiuopiamas ir artimiausią pusmetį jo kontūrus matysime vis aiškiau ir aiškiau. Todėl belieka pasiraitoti rankoves ir sistemingai ruoštis naujoms verslo su JK sąlygoms.

Komentaro autorius - Irmantas Misiūnas, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Mokesčių praktikos partneris