Pajamų nelygybė šiemet gali kiek sumažėti, bet esminių pokyčių nebus 

Publikuota: 2020-01-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ekonomikos ekspertai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje šiemet gali šiek tiek sumažėti, bet esminių pokyčių tikėtis neverta. 

Seimui patvirtinus biudžetą ir mokesčių pakeitimus, naujienų agentūra BNS ekonomistų ir ekspertų paprašė įvertinti, kaip dėl jų 2020 metais keisis pajamų nelygybė.

Septyni apklaustieji sakė manantys, kad nelygybė mažės, nes didės pensijos, vaiko pinigai ir darbo užmokestis, o didžiausias pajamas gaunanti žmonių grupė bus apmokestinta didesniu tarifu. 

Šeši ekspertai laikėsi pozicijos, kad pajamų nelygybė nesikeis, nes brangstančios prekės ir paslaugos „suvalgys“ didžiąją dalį didėsiančios žmonių perkamosios galios.

Trys ekspertai manė, kad pajamų nelygybė šiemet didės, nes skurdžiausių žmonių pajamos augs per lėtai. 

Europos Komisijos duomenimis, pastaraisiais metais pajamų nelygybė Lietuvoje buvo viena iš didžiausių Europos Sąjungoje – Briuselis situaciją vadino kritine, o mokesčių ir socialinių išmokų poveikį nelygybei ir skurdo mažinimui – labai ribotu. 

Nelygybę mažins vaiko pinigai, MMA

Dalis apklaustųjų įsitikinę, kad pajamų nelygybę turėtų mažinti šiemet didėsiančios senatvės pensijos, kylantis minimalus atlyginimas, neapmokestinamasis pajamų dydis ir vaiko pinigai.

Banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad mažesnes pajamas gaunančių žmonių  pajamos didės labiau nei didesnių pajamų savininkus – 2020 metais tikimasi spartesnio viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimo, be to, vidutinė pensija augs sparčiau negu darbo užmokestis „į rankas“.

„Minimali mėnesio alga taip pat didės labiau negu vidutinis darbo užmokestis. Taip pat prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar liks panašus, kaip ir pernai. Dar pridėkime vaiko pinigus, kurie labiau augs gausesnėms ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, todėl tikrai yra nemaža tikimybė, kad 2020 metais pajamų nelygybė bus mažesnė, bet tiek, kad šiuos pokyčius pamatysime statistikoje tik po pusantrų metų“, – sakė T. Povilauskas.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė mano, kad nelygybės mažėjimui įtakos turės ir nuo 2020 metų didėsiantis gyventojų pajamų mokesčio tarifas ypač aukštą darbo užmokestį gaunantiems asmenims.

Šiais metais nuo 27 iki 32% didėja gyventojų pajamų tarifas didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiems žmonėms, kurių alga viršija 110.000 Eur. Tokių žmonių yra daugiau kaip 2.000.

Nėra esminių pokyčių

Kai kurie ekonomistai sako, kad nauji mokestiniai pakeitimai yra pernelyg fragmentiški, o ne esminiai žingsniai, siekiant pokyčių.

„Šiokių tokių postūmių yra, nereikia to neigti, tačiau jie labiau korekciniai, nei proveržį atnešantis ar bent daugiau žadantys. Šie pokyčiai iš esmės didžiosios Lietuvos dalies gyventojų perkamosios galios nepadidins, tačiau taip pat reikia tikėtis (o signalų yra įvairių), kad pokyčiai rinkose jos ir nesumažins“, – įsitikinęs Kauno technologijų universiteto profesorius Rytis Krušinskas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesoriaus Tado Šarapovo teigimu, naujų mokesčių sąskaita planuojami pagerinimai atskiroms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, šeimoms, auginančioms vaikus, bus paveikti infliacijos, todėl pajamų nelygybės klausimo iš esmės nespręs.

Jam antrina ir bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas – jis atkreipia dėmesį, jog kainų kilimą skatins didesni kuro ir alkoholio akcizai bei bankų pelno mokestis.

„Nuo 2020 metų įsigalios didesni akcizai stipriam alkoholiui, benzinui bei dyzelinui, kas automatiškai paveiks ir galutinę šių prekių kainą. Panašų poveikį gali turėti ir iki 20% padidintas pelno mokestis bankams – atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankų sektoriuje vyrauja itin nedidelė konkurencija, dalis padidinto bankų Pelno mokesčio gali atsigulti ant klientų (vartotojų ir įmonių) pečių“, – teigia A. Izgorodinas.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nelygybė nesikeis, nes gyventojų pajamų mokesčio lengvatos neišnyko, o neapmokestinamųjų pajamų dydis keliamas lėčiau nei žadėta.

Pajamos auga lėtai

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės Jonės Kalendienės teigimu, norint, kad mažėtų pajamų nelygybė, reikia, jog mažiau uždirbančiųjų pajamų augimas būtų spartesnis nei didesnes pajamas gaunančiųjų.

„Mažiausias vidutines pajamas Lietuvoje gauna pensininkai ir valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys. Jiems numatytas pajamų augimas nėra didelis. O tuo tarpu privačiame sektoriuje dirbantys, aukštesnės kvalifikacijos specialistai gali tikėtis spartaus tolimesnio pajamų augimo dėl ekonomikos kilimo ir darbo jėgos, kurios negali pakeisti imigrantai, trūkumo“, – teigė J. Kalendienė.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, jog pajamų nelygybę gali mažinti tik didelės žmonių pajamos ir kuriamos sistemos, kurios priartina gyventojus prie kapitalo valdymo, o bandymai atimti iš vienos grupės perskirstant kitoms yra trumpalaikio poveikio ir netvarios sistemos.

„Pajamų nelygybė atsiranda iš to, kad siaura grupė supranta, kaip naudoti kapitalą, o didesnė dalis tikisi perskirstymo. Biudžeto perskirstymas gali augti tik didinant bendrąsias pajamas, o ne mažas pajamas skirstant platesniam ratui“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Šiaulių universiteto mokslininkas Martynas Brazauskas sako, kad nauji mokesčiai sumažins keliamų atlyginimų efektą.

„Pajamų nelygybė tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje didėja dėl brangstančio finansinio turto ir mažų palūkanų normų. Asmenys gaunantys dideles pajamas gali ne tik investuoti, tačiau  dėl mažesnės rizikos jiems suteikiamos geresnės galimybės pasiskolinti. Šie veiksniai ir toliau lems didėjančią pajamų nelygybę“, – mano M. Brazauskas.

Laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad iniciatyvos „ant popieriaus“ nelygybę mažintų, bet ilguoju laikotarpiu tai nėra tvaru. 

„Nenuoseklios, chaotiškos, diskriminuojančios ir net antikonstitucinės mokesčių iniciatyvos darko mokesčių sistemą. Tai turės ilgalaikės žalos Lietuvos reputacijai. Nepritrauktos investicijos, išvykę aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovai, ar veiklą iškėlę vietos verslai – visa tai reiškia gerokai mažesnes mokestines pajamas į biudžetą. Tad nors šalies viduje būsime gal kiek lygesni, tačiau tiek pagal viduriniosios klasės pajamas, tiek pagal senatvės pensijų lygį ir toliau rikiuosimės ES šalių apačioje, o atotrūkis, palyginti su Estija, tik didės“, – teigė ji. 

„Kritinis“ nelygybės lygis

Europos Komisija paskutinėje savo metinėje ataskaitoje apie situaciją Lietuvoje pabrėžė, kad pajamų nelygybė tebėra viena iš didžiausių ES.

2017 metų duomenimis, turtingiausių 20% namų ūkių pajamos buvo 7,3 karto didesnės nei neturtingiausių 20%.

Briuselio ekspertų teigimu, tai rodo ir žemą socialinių išmokų adekvatumo lygį, ir labai mažą mokesčių sistemos progresyvumą.

„Europos socialinių teisių ramstį pagrindžiančios socialinių rodiklių suvestinės duomenimis, pajamų nelygybės lygis Lietuvoje yra kritinis“, – rašoma ataskaitoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Premjeras: L. Savickas – šiuo metu geriausias kandidatas į ekonomikos ministrus

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jo patarėjas Lukas Savickas šiuo metu yra geriausias kandidatas į...

Verslo aplinka
2020.01.22
S. Skvernelis neigia, kad į ekonomikos ministrus bus teikiamas viceministras

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina ketinąs prezidentui Gitanui Nausėdai oficialiai teikti savo patarėjo...

Verslo aplinka
2020.01.22
Premjeras: „Nuo šiol suvalgytas kotletas traktuojamas kaip dovana“ 12

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nustatytą interesų derinimo reikalavimų pažeidimą,...

Verslo aplinka
2020.01.22
Davoso saugumas kainuoja brangiai, bet nauda didesnė Premium

Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur šiuo metu susirinkę pasaulio politikos ir pasaulio verslo lyderiai,...

Verslo aplinka
2020.01.22
Vilniaus taryba ėmėsi 2020 m. biudžeto 1

Vilniaus taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti 2020 m. sostinės biudžeto projektą.

Verslo aplinka
2020.01.22
VTEK: pavaldžių įstaigų sąskaita pietavęs J. Narkevičius pažeidė įstatymą  6

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymu nustatytus interesų derinimo reikalavimus, kai...

Verslo aplinka
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22
Graikijos parlamentas išrinko pirmąją moterį prezidentę

Graikijos parlamentas trečiadienį išrinko pirmąją moterį prezidentę šalies istorijoje. Ja tapo aukšto rango...

Verslo aplinka
2020.01.22
Vilniaus apskrityje – trys kokliušo protrūkiai, susirgo neskiepyti vaikai 3

Per pirmąjį šių metų mėnesį Vilniaus apskrityje kilo trys kokliušo protrūkiai, iš viso susirgo aštuoni...

Verslo aplinka
2020.01.22
Kinija perspėja, kad naujasis virusas gali plisti, aukų skaičius auga

Kinija trečiadienį perspėjo, kad naujasis į SARS panašus virusas galėtų mutuoti ir plisti, aukų skaičiui...

Verslo aplinka
2020.01.22
Kinijos provincijos karpo 2020 m. BVP augimo tikslus

Maždaug du trečdaliai Kinijos provincijų, apskričių ir savivaldybių sumažino savo 2020 m. ekonomikos augimo...

Verslo aplinka
2020.01.22
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti?

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Aplinkosaugininkai Kėdainiuose veikiančią įmonę įtaria teršus bevardį upelį 1

Aplinkosaugininkai įtaria, kad Kėdainiuose veikianti bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“ nevalytomis nuotekomis...

Pramonė
2020.01.22
Valdžia investavimo į miškus nenužudė: kuriami nauji fondai, traukiamos investuotojų lėšos Premium

Patyrę ir nauji Lietuvos investicijų valdymo rinkos dalyviai investuotojams kuria naujus fondus investicijoms...

Rinkos
2020.01.22
Problemos, slypinčios paviršiuje 2

Daugiabučių renovacijos procesas pagreičio neįgauna ir toliau slenka vėžlio žingsniu: prieš 15 metų pradėta...

Statyba ir NT
2020.01.22
Paukščių gripas grasina ir mūsų paukštininkams: „Galime netekti visko“ Premium

Paukščių gripas plinta Europoje – ligai pasiekiant vis daugiau valstybių, Lietuvos Vyriausybė stiprina...

Pramonė
2020.01.22
V. Putinas naujoje Rusijos vyriausybėje paliko pagrindinius ankstesnius ministrus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paskyrė naują vyriausybę, bet svarbiausius postus,...

Verslo aplinka
2020.01.21
Davose 2019-aisiais buvo aptikta įtariamų rusų šnipų „santechnikų“

Šveicarų policija pernai prabangiame Davoso kurorte susekė du įtariamus rusų agentus, kurių vienas tvirtino...

Verslo aplinka
2020.01.21
A. Merkel perspėja Europos Sąjungą: „Brexit“ yra ženklas pabusti Premium

Berlyne niūri žiemos diena, ir politinis klimatas pastaruoju metu dera prie oro. Visur, kur pažiūri Angela...

Verslo aplinka
2020.01.21
Pozityvūs ženklai: investuotojų pasitikėjimas Vokietijoje – geriausias per 4 metus

Tarp JAV ir Kinijos pasiektos prekybos paliaubos paskatino Vokietijos investuotojų pasitikėjimą, kuris išaugo...

Rinkos
2020.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau