Apie konkurenciją: nuo Adamo iki Obuolio

Publikuota: 2019-12-05
Konkurencijos tarybos nuotr.
svg svg
Konkurencijos tarybos nuotr.
Konkurencijos tarybos Teisėkūros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas

Konkurencija ir jos nauda vartotojams vis dar nėra savaime suprantama ir visuotinai ginama vertybė, tačiau, kaip rodo skirtingų šalių patirtis, deramas dėmesys konkurencijos politikai atsiperka. Šiandien minimos Pasaulinės konkurencijos dienos proga – 5 faktai apie ilgą kelią, pamokas ir didelius skaičius, už kurių slypi paprasti dalykai.

Pirmas faktas. Adamas ir Antanas.

Kiekvienoje srityje galime atrasti autoritetingą pradininką, įkvepiantį kartų kartas: literatūroje tai – Homeras, filosofijoje – Sokratas, o ekonomikoje – Adamas Smithas. Šis škotų mąstytojas savo knygoje „Tautų turtas“, išleistoje 1776 m., be užuolankų rašė: „Vienintelis kiekvienos gamybos tikslas yra vartojimas, ir į gamintojo interesus dera atsižvelgti tik tiek, kiek jie gali prisidėti prie vartotojų interesų tenkinimo.“ Būtent vartotojų gerovę savo pagrindiniu orientyru laiko ir moderni konkurencijos politika, nors teko įveikti ilgą ir vingiuotą kelią, kol prieita šios, dar Adamo Smitho suformuluotos, išvados.

Lietuvoje konkurencija susirūpinta beveik prieš 100 metų. Prezidentas Antanas Smetona 1932 m. pasirašė Kovos su nedorąja konkurencija įstatymą, kuriame buvo numatytas ilgas sąrašas draudžiamų (nedorų) veiksmų, ir už kai kuriuos iš jų grėsė net baudžiamoji atsakomybė. Tarpukariu buvo baudžiama už elgesį, kuris prieštaravo geriesiems verslo papročiams ir kenkė konkurentams (pavyzdžiui, nesąžiningas žymenų naudojimas, neteisingas prekės kilmės nurodymas, verslo paslapčių atskleidimas). Tiesa, tame įstatyme nebuvo minimi tokie įprasti šiuolaikinėje konkurencijos teisėje pažeidimai kaip kartelis ar piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Šie bei kiti konkurencijos teisės elementai buvo nustatyti atkūrus nepriklausomybę, kai 1992 m. Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė Konkurencijos įstatymą. Tais metais Lietuvos piliečiai suteikė konkurencijai esminę reikšmę Konstitucijoje nustatę, kad sąžiningos konkurencijos laisvė yra konstitucinis principas. Kad toks tautos apsisprendimas turi būti gerbiamas, kartais tenka priminti ir kai kuriems dabartinės mūsų visuomenės atstovams.

Antras faktas. Kartelis – tai „sąmokslas prieš visuomenę“.

„Vieno amato žmonės nedažnai susiburia kartu net pasilinksminti ar pramogauti, bet susitikus jų pokalbis baigiasi sąmokslu prieš visuomenę arba kokiu nors sumanymu pakelti kainas“, – įspėjo Adamas Smithas. Vis dėlto už konkurentų susitarimus ne visada ir ne visur taikyta atsakomybė. Štai Vokietijoje XX a. pirmaisiais dešimtmečiais karteliai ne tik buvo leidžiami, bet šių susitarimų šalys net galėjo kreiptis į teismą, jei viena iš šalių nesilaikė kartelio (pavyzdžiui, netaikė sutartos kainos). Žinoma, kad Vokietijoje 1923 m. buvo 1.500 kartelių.

Šiandien visuotinai pripažįstama, kad konkurenciją ribojantys susitarimai tarp konkurentų, pavyzdžiui, pardavimo kainų nustatymas, rinkų pasidalijimas ar gamybos apimčių ribojimas, daro labai didelę žalą ekonomikai. Lietuvoje kartelio dalyviams taikomos baudos, susitarusių įmonių vadovams gali būti uždrausta vadovauti iki 5 metų. Įmonių darbuotojai ir kiti asmenys skatinami pranešti apie jiems žinomą kartelį – už tai Konkurencijos taryba gali skirti išmoką iki 100.000 eurų. O tos įmonės, kurios pirmos praneša Konkurencijos tarybai apie savo dalyvavimą kartelyje, gali būti visiškai atleistos nuo baudos.

Trečias faktas. Obuolys ir nesantaika.

Žiniasklaidoje garsiai nuskamba pranešimai apie konkurencijos institucijų skiriamas dideles baudas pažeidėjams. Konkurencijos taryba didžiausią 35 mln. eurų baudą 2014 m. paskyrė Rusijos milžinei „Gazprom“ už koncentracijų taisyklių nepaisymą. Milijonines baudas už konkurenciją ribojančius susitarimus teko susimokėti ne vienai Lietuvos įmonei.

Dar didesnes finansines sankcijas verslui yra taikiusi Europos Komisija: „Google“ gavo 2,42 mlrd. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, „Apple“ įpareigota sumokėti 14,3 mlrd. eurų išvengtų mokesčių į Airijos biudžetą. Šios valstybės nustatytos mokestinės lengvatos nepagrįstai suteikė JAV kompanijai konkurencinį pranašumą ir dėl to pažeidė ES konkurencijos taisykles dėl valstybinės finansinės paramos (valstybės pagalbos) teikimo.

Už šių didelių skaičių slypi paprastas principas: baudos už konkurencijos teisės pažeidimus turi būti tokios, kad atgrasytų nuo pažeidimų darymo, bet nepriverstų įmonės bankrutuoti (baudos negali viršyti 10% įmonės metinių pajamų). Kuklesnės sankcijos liktų nepastebėtos ir neturėtų atgrasomojo poveikio, ypač kai nubaustos įmonės pajamos yra milijardinės. O „Apple“ atveju net negalima kalbėti apie nubaudimą, Airijos valstybė tiesiog turi atgauti tą sumą, kuri jai teisėtai priklauso. Paradoksalu, kad Airija nenori šių pinigų ir ginčijasi su Europos Komisija teismuose.

Ketvirtas faktas. JAV pamoka Europai.

Karteliai, kiti konkurenciją ribojantys susitarimai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi paprastai sukelia žalą pirkėjams, kurie už prekes ar paslaugas turi mokėti daugiau. Todėl savaime suprantama, kad tie, kas patiria žalą, turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Jungtinėse Amerikos Valstijose ieškiniai dėl konkurencijos pažeidimais padarytos žalos atlyginimo itin paplitę. 2018 m. JAV federaliniuose teismuose buvo iškeltos 557 naujos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo už konkurencijos pažeidimus. Nereikėtų stebėtis tokia ieškinių gausa kitapus Atlanto – ten nukentėję asmenys gali tikėtis atgauti iš pažeidėjo trigubai didesnę sumą negu jų patirta žala. JAV atlygintos žalos suma dažnai gerokai viršija konkurencijos institucijos paskirtą baudą. Taigi žalos atlyginimas šiuo atveju ne tik kompensuoja nuostolius, bet ir nubaudžia kaltininką.

Europos Komisija 2013 m. paskaičiavo, kad tuo metu Europos Sąjungoje nukentėję asmenys negavo beveik 23 mlrd. eurų (0,18% ES BVP 2012 m.) kompensacijų dėl konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos. Siekdama spręsti šią problemą, 2014 m. Europos Sąjunga priėmė direktyvą, sudarančią palankesnes sąlygas reikšti ieškinius dėl konkurencijos pažeidimais padarytos žalos atlyginimo. Nors direktyvos nuostatos buvo perkeltos ir į Lietuvos nacionalinę teisę, jokio proveržio mūsų šalyje kol kas neįvyko. Per metus asmenys reiškia vidutiniškai po vieną naują ieškinį. Bylos trunka ilgai, reikalauja ekspertinių žinių ir, kol nesulaukėme sėkmės pavyzdžių, turbūt būtų sunku tikėtis, kad pas mus žalos atlyginimas taps tokia pat įprasta praktika kaip ir JAV.

Penktas faktas. Australijos pamoka Lietuvai.

Australijoje XX a. dešimtajame dešimtmetyje buvo nuspręsta imtis priemonių kovojant su lėtu ekonomikos augimu. Vietos valdžios institucijos suprato, kad didelis augimo trukdis yra konkurencijos ribojimai, kuriuos nustatė ne verslo atstovai, bet valstybės priimti teisės aktai. Todėl Australija nusprendė įgyvendinti didelio masto konkurenciją skatinančias reformas: peržiūrėjo 1.800 teisės aktų ir pakeitė juos taip, kad konkurencija nebūtų iškraipoma. Iniciatyva atsipirko su kaupu. Ekspertų skaičiavimai rodo, kad konkurenciją didinančios reformos Australijoje vidutiniškai atnešė 4.000 eurų naudos per metus vienai šeimai (2,5% BVP).

Įkvėpta Australijos ir kitų EBPO šalių pavyzdžių, Lietuva šiais metais įstatyminiu lygiu nustatė, kad teisės aktų projektų rengėjai privalo vertinti, kokį poveikį konkurencijai turės rengiamas projektas. Dar per anksti skaičiuoti šių pakeitimų naudą, tačiau neabejotina, kad teigiami rezultatai netruks pasimatyti, jeigu tik šios naujos taisyklės ne taps formalumu, o paskatins projektų rengėjus metodiškai vertinti reguliavimo poveikį.

Komentaro autorius – Pavelas Jacunskij, Konkurencijos tarybos Teisėkūros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prezidentūros apklausoje – klausimai apie vakciną, karantiną, vidaus ir užsienio politiką

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama apie...

Premjerė: minimali alga turėtų didėti

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad minimali mėnesio alga (MMA), dabar siekianti 642 Eur, nuo kitų metų...

Rusija ketina iki gegužės pabaigos pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties

Maskva iki šio mėnesio pabaigos ketina pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties, leidusios Rusijai ir JAV iš...

Vyriausybė keisti karantino sąlygų artimiausiu metu neplanuoja

Premjerė Ingrida Šimonytė pandemijos situaciją apibūdina kaip „nemalonią, bet stabilią“, karantino sąlygų...

JAV patvirtino „Pfizer-BioNTech“ vakciną 12-15 metų paaugliams skiepyti, ES žada neužtrukti 1

JAV pirmadienį patvirtino „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo COVID-19 12–15 metų paaugliams skiepyti.

Premjerė: savivaldybių nukrypimai nuo prioritetų eilės yra susiję su „Astrazeneca“ 1

Savivaldybių nukrypimai nuo vakcinavimo prioritetų eilės yra susiję su žmonių nenoru skiepytis „Astrazeneca“...

CVO Recruitment & Simplika organizuoja pirmą Lietuvoje HR hakatoną Verslo tribūna

Birželio pradžioje Lietuvoje pirmą kartą istorijoje vyks HR hakatonas, kuriame bus sprendžiami verslui...

Inovacijos
06:15
Kinijos populiacija augo lėčiausiu tempu per pastarąjį dešimtmetį

Kinijos populiacija augo lėčiausiai per pastaruosius dešimt metų, rodo oficialiai antradienį paskelbti...

Balandžio infliacija pagal SVKI sudarė 0,8% 

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą...

Prekyba
09:42
Pirmadienį nustatyti 1.226 nauji COVID-19 atvejai, mirė penki žmonės

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1.226 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės,...

Apklausa: 46% gyventojų yra patenkinti I. Šimonytės Vyriausybės darbu 6

46% Lietuvos gyventojų yra patenkinti premjerės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbu, nepatenkintųjų –...

3 esminės klaidos, galinčios sutrukdyti gauti paskolą Verslo tribūna

Antrus metus tebesitęsianti koronaviruso pandemija daliai verslų atvėrė naujas galimybes, dalis vis dar bando...

Finansai
06:30
„Cgates“ vadovas Tomas Burovas: didžiausi „feilai“ nutinka tada, kai įmonė skuba Verslo tribūna

„Cgates“ 30 metų istorija verta knygos, sako įmonės generalinis direktorius Tomas Burovas. Įsigijimais...

Paslaugos
06:00
Kur nukeliauja mokesčiai 5

Šiandien Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena – jų dėka šalis turi biudžetą, kariuomenę,...

Vokietijos socdemai kandidatu į kanclerius paskelbė O. Scholzą

Vokietijos socialdemokratus (SPD) nacionaliniuose rinkimuose ves Olafas Scholzas, dabartinis šalies finansų...

Verslo aplinka
2021.05.10
Prekyba elektra: Lietuvai metodika gali kainuoti 100 mln. Eur per metus

Latvijos ir Estijos dabar taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodika dirbtinai sukelia elektros...

Pramonė
2021.05.10
ES griežtina prekybos dvejopo naudojimo prekėmis ir technologijomis kontrolę

Europos Sąjunga (ES) atnaujino dvejopo naudojimo prekių ir technologijų, tokių kaip stebėjimo sistemos...

Inovacijos
2021.05.10
PSO sunerimo dėl indiškos koronaviruso atmainos 1

Indijoje atrastas koronaviruso variantas atrodo esąs labiau užkrečiamas ir laikytinas „keliančiu...

Verslo aplinka
2021.05.10
„Hamas“ paleido raketų į Jeruzalę

Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ pareiškė surengęs raketų ataką, atsakydamas į Izraelio...

Verslo aplinka
2021.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku