Silpstanti Vokietijos įtaka Angelos Merkel politikos saulėlydyje

Analitikų teigimu, Emmanuelio Macrono bandymas perimti Aangelos Merkel priklausiusį pagrindinio tarpininko Ukrainos konflikte vaidmenį buvo ypač įžeidžiantis. J. M. HAEDRICHO (SIPA / „SCANPIX“) NUOTR.

Emmanuelis Macronas pateikė diplomatinį pasiūlymą, dėl kurio Berlyne daugelis neteko žado. Priimdamas Vladimirą Putiną savo vasaros rezidencijoje Bregansono forte, Prancūzijos prezidentas pasiūlė naują saugumo architektūrą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Jis teigė, kad, nepaisant „praėjusių dešimtmečių nesusipratimų“, Rusija yra „iš esmės europietiška šalis… Mes tikime Europa, besidriekiančia nuo Lisabonos iki Vladivostoko“.

Berlyno diplomatai pasipiktino. „Kas jam leido tartis su Rusija dėl naujos Europos saugumo architektūros? – klausė vienas pareigūnas. – Mums tinka ir ta, kurią turime dabar, ir jam nederėtų ja abejoti.“

Daug vėliau E. Macronas ėmėsi naujos iniciatyvos Ukrainos klausimais ir sukvietė pirmąjį nuo 2016 m. Normandijos ketverto – Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių – susitikimą. Jis tvirtino, kad visus veiksmus glaudžiai derina su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Tačiau susidarė įspūdis, kad jis braunasi į politikos sritį, už kurią tradiciškai atsakinga Vokietija. Juk būtent A. Merkel inicijavo Vakarų sankcijas Rusijai po Krymo aneksijos 2014 m. ir tarpininkavo paliauboms Rytų Ukrainoje tarp vyriausybės karinių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. „E. Macronas stumia A. Merkel į šešėlį“, – pakomentavo dienraštis „Süddeutsche Zeitung“.