Ar gerovės valstybė – Sizifo darbas?
Pats G. Nausėda vakar surengtoje spaudos konferencijoje tikino, kad nesilaikys klaidų nedarančio žmogaus politikos, tačiau kol kas jų ir nepadaręs. Išskyrus vieną – galimai kartu su komanda neskaidriai sudarydamas inauguracijos vakarinės dalies svečių sąrašą. Ką gi, jei ateityje matysime tik tokias „klaidas“, galėsime sakyti, kad turime idealų šalies vadovą.
O kol kas per praėjusį šimtadienį stebėjome prezidentą, atkakliai stumiantį gerovės valstybės idėją – pasak paties G. Nausėdos, aktualiją Nr. 1. Politologai nurodo: tokią valstybę prezidentas stato ant dviejų kolonų – perskirstymo didinimo ir atskirties mažinimo. Tačiau pernelyg mažai dėmesio skiriama švietimo, sveikatos apsaugai – ne mažiau reikšmingoms gerovės valstybės kolonoms. Pasigendama žvilgsnio į ateitį – gerovės valstybės koncepto plėtojimo, o ir pati idėja ne iki galo išgryninta ir detalizuota.
Stengdamasis būti aktyvus vidaus politikoje, kai sprendžiami ekonominiai ir finansiniai klausimai, prezidentas suskubo įsitraukti ir į valstybės biudžeto formavimą – gerovės valstybės idėjos vedamas jis teikia Seimui mokestinius siūlymus, kurie, priimti kartu su biudžetu, turėtų įsigalioti jau nuo naujųjų metų. Skubotas prezidento mokestinių pasiūlymų paketo teikimas stebina – praktiškai nelieka laiko diskusijoms, neišklausyta visuomenės nuomonė.
Atsakydamas į VŽ klausimą, prezidentas vakar sakė, kad toms iniciatyvoms, kurias jis teikia, yra Vyriausybės pritarimas, tačiau dar reikės įtikinti ir Seimo narius, kad jie toms iniciatyvoms pritartų. „Būsime nuoseklūs ir gal net įkyrūs, kad mūsų iniciatyvos būtų įgyvendintos“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda. Šalies vadovas sakė palaikantis ir kitas mokesčių iniciatyvas, kurios veda jo deklaruojamos gerovės valstybės kryptimi. Politologai prognozuoja, kad prezidentas rizikuoja susidurti su įvairiais interesais Seime – juolab kad kai kurie parlamentarai, net ir iš valdančiosios daugumos, iš anksto priešinasi Vyriausybės siūlymams.
Pagirtinas prezidento siekis inicijuoti pertvarką viešųjų pirkimų sistemoje maksimaliai ją išskaidrinant. Iš tiesų, tas 1 mlrd. Eur, kurį galima sutaupyti vykdant viešuosius pirkimus, galėtų būti didžiulis rezervas realizuojant socialinę politiką. Vidinių resursų yra ir daugiau, pavyzdžiui, neefektyvus viešojo sektoriaus valdymas. Tad galbūt ankstoka iškart pulti didinti mokesčius ir kalbėti apie solidarumą, neišnaudojant esamų rezervų ir nesulaukus efekto. Vietoj to prezidentas su Vyriausybe imasi mokestinių permainų ir taip daro meškos paslaugą investicinei aplinkai.
Apie gerovės valstybę kalba ir valdantieji – tik nežinia, ar jie turi tokios valstybės sukūrimo planą (ir laiko tam), kiek jų vizija skiriasi (o galbūt ne) nuo prezidento gerovės valstybės matymo. Kol kas aišku viena – niekas iki šiol nieko konkretaus apie gerovės valstybės kūrimo strategiją nepasakė. Ar vien mokesčių didinimu sukursime gerovės valstybę?
G. Nausėda žada aktyviai vykdyti ekonominės diplomatijos politiką – kaip pirmą tokios veiklos pavyzdį jis paminėjo vizitą JAV, kur susitiko su investuotojais. Susipažinęs su valstybių kaimynių vadovais, mūsų šalies prezidentas imasi kur kas tolesnių adresų. Politologai prognozuoja, kad esminių pokyčių Lietuvos užsienio politikoje neturėtų būti, tik reikėtų ieškoti daugiau sąjungininkų, stiprinti esamus ryšius, ypač su partnerėmis ES ir NATO valstybėmis.
VŽ nuomone, pirmasis prezidento įsibėgėjimo šimtadienis nebuvo ryžtingas – greičiau gana nuosaikus, nors aktyvumo ir netrūko. Tiesa, ekspertai teigia, kad prezidento aktyvumas ne visada reiškė kokybišką turinį.
