Politologė R. Urbonaitė: prezidento nuosaikumo ir plaukimo pasroviui daugiau negu ryžto
„Vidaus politikoje prezidentas lyg ir stengiasi būti aktyvesnis. Bet pirmiausia tai labiau matoma formoje nei veikimo turinyje. Per komunikaciją ir viešųjų ryšių prizmę galime įžvelgti bandymą aktyviau dalyvauti vidaus politikoje. Pavyzdžiui, aktyvus gerovės valstybės idėjos reklamavimas, įspėjimas ar net pagrasinimas valdančiajai daugumai, jeigu Vyriausybė ir Seimas kažko, ką pasiūlė prezidentas, nepadarys, tai bus artėjant Seimo rinkimams kone pirštu parodyta, kas kaltas“, – komentuoja politologė ir klausia – argi prezidento pasiūlymai ir idėjos savaime yra būtinai geros ir nevertos diskusijų?
Pasak jos, komunikacine prasme aktyvumas demonstruojamas nemenkas, tačiau kai imame analizuoti veiksmus ir priimtus sprendimus, ryžto matome kur kas mažiau, bet kur kas daugiau – nuosaikumo ir plaukimo pasroviui.
„Tarkim, Vyriausybės performavimas – tikrai galime pasigesti tam tikro prezidento kategoriškumo, nors jis turėjo galimybę pademonstruoti savo ryžtą atnaujinant Vyriausybę, kad ji sutiktų bent pradėti įgyvendinti bent dalį tik ką išrinkto ir populiaraus prezidento teikiamų pasiūlymų dėl gerovės valstybės“, – kalba R. Urbonaitė.
Jos vertinimu, G. Nausėda elgiasi nenuosekliai, kai bandoma apeinant Vyriausybę per Seimą registruoti naujus mokestinius pasiūlymus, kurie iš tikrųjų reikalautų ilgesnės diskusijos ir didesnio įsigilinimo. Kai tuo metu jau dirba suformuota Vyriausybė, kai finansų ministras iš dalies nesutinka su kai kuriais prezidento pasiūlymais mokesčių srityje arba bent jau juos vertina gana atsargiai.
„Kasmet matome Seime atsirandantį „pageidavimų koncertą“ kitų metų biudžetui, bet kad į jį įsitrauktų ir prezidentas – tai kai kas naujo. Juk Vyriausybė atsakinga už biudžetą, todėl strimgalviais prezidento vardu teikiami didesnio masto mokestiniai pasiūlymai nėra labai geras dalykas“, – tvirtina politologė.
Užsienio strategija be turinio
„Užsienio politikoje kažkokių esminių pokyčių galbūt ir nematyti, išskyrus lyg ir atsinaujinančius bandymus ieškoti dialogo su Baltarusija. Bet kol kas nežinome ir nematome, kokių konkrečių žingsnių norima imtis. Nėra jokios strategijos ir turinio. Klausimas, būti dialogui su Baltarusija ar nebūti, turi rastis pirmiausia įvertinus ir atsižvelgus į valstybės interesą, kaip šiuo atveju elgtis“, – komentuoja R.Urbonaitė.
