ES ir JK skuba susitarti dėl „Brexit“ susitarimo iki vidurnakčio

Simonas Coveney, Airijos užsienio reikalų ministras (kairėje) kalbasi su Micheliu Barnier, vyriausiuoju ES „Brexit“ derybininku. Virginios Mayo (AP / „Scanpix“) nuotr.

Jungtinė Karalystė (JK) privalo dar iki šiandienos vidurnakčio pasiekti „Brexit“ susitarimą su ES, tam, kad jis dar galėtų būti patvirtintas ketvirtadienio Europos Vadovų tarybos susitikime. Kitu atveju – dabar numatytas britų pasitraukimas iš Bendrijos spalio 31 d. greičiausiai būtų dar kartą atidėtas.

Tikimybė pasiekti „Brexit“ susitarimą ir susitarti dėl muitų kontrolės tarp Šiaurės Airijos ir Airijos iki antradienio vakaro vis dar egzistuoja, nurodo ES ir JK derybininkų komandos. Jeigu to padaryti vis dėlto nepavyktų, Bendrija užsimena ir apie galimą dar vieną skubų Europos Vadovų tarybos (EVT) susitikimą, kuris galėtų būti rengiamas šio mėnesio pabaigoje.

Vis dėlto ES lyderiai raginami neatmesti ir tos galimybės, kad „Brexit“ susitarimas pasiektas vis dėlto nebus, tokiu atveju – JK skyrybos su ES būtų atidėtos jau trečiąjį kartą.

„Derybos sunkios, tačiau aš manau, kad vis dar įmanoma pasiekti susitarimą“ , – po Liuksemburge vykusių pokalbių su likusių 27 ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais nurodė Michelis Barnier, vyriausiasis Europos Sąjungos (ES) „Brexit“ derybininkas.

M. Barnier antradienį paragino Borisą Johnsoną, JK premjerą, iki šiandienos vidurnakčio pateikti teisinį tekstą dėl britų „Brexit“ susitarimo pakeitimų, nes dabartiniai pasiūlymai „nėra pakankami“.

M. Barnier nurodė britų premjerui, kad iki antradienio vidurnakčio B. Johnsono vyriausybė turi paskutinę galimybę pateikti savo pasiūlymus ir sutikti su ES keliamais reikalavimais, kitaip B. Johnsonas į britų Bendruomenių rūmus šeštadienį žengs tuščiomis rankomis. VŽ primena, kad ketvirtadienį numatytas Europos Vadovų tarybos susitikimas, kuriame yra paskutinė galimybė visoms likusioms 27-ioms ES valstybėms narėms pasirašyti „Brexit“ susitarimą. O šeštadienį britų parlamentas rinksis neeiliniam posėdžiui dėl „Brexit“.

Britų vyriausybė yra įpareigota spalio 19 d. pateikti balsavimui parlamentui tokį „Brexit“ susitarimą, kuriam pritartų dauguma britų parlamentarų, jeigu vyriausybė tokio nepateiks, arba dauguma parlamentarų nepritars „Brexit“ be susitarimo scenarijui, tai JK vyriausybė pagal priimtą įstatymą turi prašyti Bendrijos dar kartą atidėti „Brexit“.

Remiantis vietos žiniasklaidos šaltiniais, M. Barnier kol kas nesulaukė tokių pasiūlymų, kurie leistų jau ketvirtadienį visoms likusioms Bendrijos šalims vienbalsiai jiems pritarti.

Greitos derybos

Vis dėlto susitarti nebus lengva, nes tiek viena, tiek kita derybų šalis neketina peržengti savo raudonų linijų. M. Barnier perspėjo, kad derybos turėtų būti pradėtos nuo britų pasiūlymo tik Šiaurės Airijos teritoriją po „Brexit“ palikti susaistyta su ES bendra rinka, tačiau, remiantis britų pasiūlymu, Šiaurės Airija kartu su likusia Didžiąja Britanija išstotų iš ES muitų sąjungos, tad tektų ieškoti sprendimų dėl muitinės procedūrų. Anksčiau tokį scenarijų kaip neįmanoma griežtai atmesdavo Theresa May, buvusi JK premjerė.

ES savo ruožtu taip pat suinteresuota užtikrinti ES bendros rinkos vientisumu. Kol kas, remiantis ES, vertinimais, B. Johnsono pasiūlymai dar nėra pakankami.

Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio klausimas vienas sudėtingiausių. Po „Brexit“ siekiama išvengti pasienio patikros tarp Šiaurės Airijos, kuri yra JK teritorija, ir Airijos, kuri priklauso ES. Airija įsitikinusi, kad vėl atsiradus pasienio patikroms tarp Airijos ir Šiaurės Airijos būtų sulaužytas taip vadinamas 1998 m. pasirašytas Gerojo Penktadienio susitarimas, kuriuo buvo nutrauktas tris dešimtmečius trukęs religinis ir politinis konfliktas, nusinešęs 3.600 gyvybių.

B. Johnsono vyriausybė nori iš dabartinio „Brexit“ susitarimo išbraukti Šiaurės Airijos apsaugos priemonę. Kietojo „Brexit“ šalininkai geriausia JK pasitraukimo iš Bendrijos dalimi visada laikė galimybę po „Brexit“ sudaryti laisvos prekybos susitarimus, tačiau, jeigu įsigaliotų ši atsargos priemonė, tai visa JK teritorija liktų bendroje ES muitų sąjungoje po „Brexit“ ir to padaryti negalėtų. Taigi, B. Johnsonas ėmėsi veiksmų, siekdamas persiderėti su Bendrija būtent šią susitarimo nuostatą ir pateikė savo pasiūlymus.

Taigi, tam, kad užsitikrintų sklandų JK pasitraukimą iš Bendrijos B. Johnsonui reikia ne tik įtikinti ES sutikti su jo siūlomais pakeitimais dėl Šiaurės Airijos – Airijos problemos, bet ir priversti ES lyderius susitarimą pasirašyti spalio 17-18 dienomis vyksiančiame EVT. Vėliau B. Johnsonas savo paties parlamento priimtu įstatymu spalio 19 d. yra įpareigotas prašyti Bendrijos dar kartą atidėti „Brexit“ datą.

Britų vyriausybės pasiūlymas

Šiaurės Airija pasitrauktų iš ES muitų sąjungos kartu su likusia Didžiąją Britaniją 2021 m. pradžioje;
Tačiau ir Šiaurės Airija ir pasitraukus iš ES muitų sąjungos, tokiam sprendimui pritarus Šiaurės Airijos Asamblėjai, teritorija ir toliau laikytųsi ES bendros rinkos taisyklių, susijusių su žemės ūkio ir kita produkcija;
Toks susitarimas dėl dviejų reguliavimų JK teritorijoje tęstųsi neribotą laiką arba tiek, kiek norės pati Šiaurės Airija. Kas ketverius metus dėl šios nuostatos ji turėtų balsuoti ir priimti sprendimą, ar ir toliau paklusti ES taisyklėms, ar remtis likusios Didžiosios Britanijos prekybos taisyklėmis;
Prekių muitinės patikros tarp JK ir ES teritorijų būtų „decentralizuotos“, reikalingi dokumentai būtų teikiami elektroniniu būdu, o fizinių patikrų postų „būtų labai mažai“;
Šie prekių patikrinimai turėtų būti atliekami toliau nuo pasienio zonos, arba verslininkų patalpose „arba kitose tiekimo grandinės dalyse“;
Britų vyriausybė taip pat siūlo finansinę pagalbą Šiaurės Airija, susidorojant su pasikeitimais.