Biudžeto devizas – apdairumas

Jokia paslaptis, kad ekonominė padangė – tiek tarptautinė, tiek europinė, o kartu ir pačios Lietuvos, – toli nuo giedros. Ne, storų audros debesų ar uraganų dar tikrai nėra horizontuose, tačiau ir pragiedrulių negausėja. Optimizmo neprideda prekybos karai, neaiškumai „Brexit“ fronte, lėtėjančios Amerikos, Kinijos, Vokietijos ir kitos didžiausios ekonomikos.

Šiame fone ekonomistai kaskart, kai skelbia savo naujausias prognozes 2020-iesiems, vis nurėžia po dešimtąją kitą procentinę dalį nuo planuojamo augimo. Todėl neatmestina, kad ir netrukus paskelbtoje Finansų ministerijos prognozėje kitų metų Lietuvos ūkio augimas bus sumažintas iki 2–2,3%, gal net ir su atsargia nuoroda į galimą dar kuklesnę plėtrą, jeigu tarptautinė ekonominė situacija vystysis pagal nepalankiausius scenarijus.

Kol kas tai dar anaiptol ne stagnacija ir ne ūkio susitraukimas, koks buvo prieš dešimtmetį visa jėga smogus vienai didžiausių istorijoje krizių. Bet 2% augimas yra bene dvigubai lėtesnis nei prognozuojamas šiemet. O tai reiškia mažesnį, nei tikėtasi, biudžeto surinkimą. Nominaliai jis bus didesnis nei šiemet, bet ne tiek, kad būtų galima itin dosniai atseikėti socialinėms reikmėms, atskirčiai mažinti, algoms kelti, pagaliau jau kelerius metus vykdomam atidėjimui į finansinius rezervus, kurie įsiveržus krizių viesulams būtų panaudoti kaip „pagalvė“. Šių metų pabaigoje, skaičiuojama, tokios atsargos galėtų pasiekti 1,3 mlrd. Eur, o kitąmet planuota jau gerokai viršyti 2 mlrd. Eur. Tačiau net ir to būtų dar kiek per mažai krizės atvertoms skylėms biudžete užkamšyti. Ką jau kalbėti apie tai, jei dėl lėtėjančios ekonomikos Lietuvai kitąmet nepavyks pasiekti finansinių rezervų kaupimo tikslų.

Ekonomistų patarimas šiomis aplinkybėmis – panikuoti dėl ekonomikos lėtėjimo gal ir neverta, bet ir nederėtų prarasti budrumo, atsargumo, apdairumo.

Vyriausybės pasiūlytas kitų metų biudžetas tikriausiai bus gana atsargus ir racionalus, paremtas naujausiomis Finansų ministerijos specialistų prognozėmis, kurios, beje, kaip rodo praktika, yra vienos patikimiausių.

Vis dar atviras klausimas, ar svarstydami biudžetą Seimo politikai nepasiduos artėjančių rinkimų dosnumui, ar nesiims pernelyg plačiais mostais neatsakingai didinti socialinių išmokų, biudžetininkų algų, pensijų. Kai kurios valdančiosios partijos jau dabar neslepia nusivylimo dėl Finansų ministerijos planų kiek atsargiau didinti, tarkim, vaiko pinigus.

Prieš pat biudžeto galutinę dėlionę savo mokestinių ir socialinių pasiūlymų pateikė prezidentas Gitanas Nausėda. Neatrodo, kad jis būtų įtikinęs finansų ministrą Vilių Šapoką dėl šių pasiūlymų įdiegimo jau nuo 2020-ųjų pradžios, nes šis labai jau skeptiškai atsiliepė apie valstybės vadovo idėjas.

Taigi, tebėra daug nežinomųjų, kiek realistiškas bus kitų metų biudžetas.

VŽ nuomone, politikams, kuriems teks didžiausia atsakomybė priimant biudžetą, reikėtų neprarasti sveiko ir racionalaus proto, prieš rinkimus nepasiduoti populizmui. Priešingu atveju gresia, kad pasikartos labai liūdna 2008 m. patirtis, kai silpnos Vyriausybės sąlygomis prieš Seimo rinkimus buvo priimtas pernelyg išpūstas biudžetas, kurį paskui teko skubiai naktimis karpyti, siekiant bent kiek užglaistyti tragiškus užgriuvusios krizės padarinius.