Skursta beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, skurdo lygis nemažėja

Publikuota: 2019-07-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Statistikai skelbia, kad apie 0,645 mln. arba apie 23% šalies gyventojų pernai gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus nuo 2017-ųjų skurdo rizikos lygis šalyje nepakito. Skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 Eur vienam žmogui.

Vyriausybė kartoja esanti įsitikinusi, kad socialinės atskirties mažinimo srityje situacija į gerą pasikeis šiemet, kai gyventojai pajus nuo metų pradžios įdiegtas mokesčių konsolidavimo, socialinių pertvarkų ir kitų struktūrinių reformų pasekmes. Bet duomenis apie šių metų skurdo rodiklius statistikai paskelbs tik kitų metų viduryje.

Opozicijos atstovai nemano, kad valdantiesiems pavyks pasiekti deklaruojamą proveržį šioje srityje.

Didėja skurdas miestuose

„Skurdo rizikos lygis 2018 m. šalyje siekė 22,9% ir, palyginti su 2017 m., nepakito. 2018 m. apie 645.000 šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,8% gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,8%, kituose miestuose – 27%), kaime – 31,3%. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2017 m., padidėjo 1,5 proc. punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 2,1 proc. punkto, kituose miestuose – 0,9 proc. punkto), o kaime – sumažėjo 3,1 proc. punkto“, – rašoma penktadienį išplatintame Statistikos departamento pranešime.

[infogram id="3e86b97f-9ae6-4940-aee6-499bd0a81fc2" prefix="4pk" format="interactive" title="Verslo aplinka: Skurdo lygis 2009-2018 m."]

Anot statistikų, skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 m., padidėjo 12,4%.

„Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2018 m. jis sudarė 37,7% ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,3 proc. punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 m.) buvo 277,3 Eur ir sudarė 80,4% skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos“, – konstatuoja statistikai.

Vaikų iki 18 m. amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,8 proc. punkto ir 2018 m. siekė 23,9%, 18–64 m. amžiaus asmenų – sumažėjo 0,8 proc. punkto ir siekė 18%: „Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas, piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, sistemos pokyčiai. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 14,6%, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis – 9,2%.“

Minimali alga nuo skurdo neapsaugo

„Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą“, – rašoma Statistikos departamento pranešime.

Pasak statistikų, tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,1%, tarp bedarbių – 62,3%, tarp senatvės pensininkų – 41,7%.

„Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2018 m. padidėtų iki 29,7%. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, beveik nepasikeitė“, – konstatuojama pranešime.

Tuo metu absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje pernai siekė 11,1% ir, palyginti su 2017-aisiais, sumažėjo 2,7 proc. punkto. 2018 m. apie 312.000 šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Pernai absoliutaus skurdo riba – 245 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 515 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Valdantieji sako, kad bus tik geriau

Socialinės atskirties mažinimą Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė yra paskelbusi savo prioritetu. Bet realybėje šie planai nėra vykdomi. Tai pripažinta net ir Vyriausybės metinėje veiklos ataskaitoje už 2018-uosius.

Kita vertus, S. Skvernelis reiškia viltį, kad nuo 2019 m. įgyvendintos struktūrinės reformos parodys ženklesnę socialinės atskirties mažėjimo tendenciją: „Vykdomos struktūrinės reformos yra tik pirmieji žingsniai mažinant pajamų nelygybę. Mes ateityje turėsime ženklų pokytį kalbant apie socialinės atskirties ir skurdo mažinimą.“

Tą patį teigia ir Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasak jo, naujausia statistika „įrodo, kad daugelis Vyriausybės sprendimų, skirtų skurdui mažinti, duoda vaisių, o ateityje ypatingą dėmesį reikės skirti vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažinimo priemonėms“.

„Skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo rodikliai 2018 m. skaičiuojami remiantis 2017-aisiais gautomis pajamomis, todėl jie dar neapima pagrindinių Vyriausybės pritaikytų skurdo mažinimo priemonių – visiems vaikams mokamų vaiko pinigų, didinamų senatvės pensijų, valstybės remiamų pajamų paūgėjimo ir kitų sprendimų. Tačiau ministerijos ekspertai, pasitelkę mokesčių-išmokų mikrosimuliacinį modelį „Euromod“ 28 Europos Sąjungos šalims, projektuoja, kad kitais metais skurdo rizikos rodikliai sumažės keletu procentinių punktų – šiuo atveju kalbama apie skurdo rizikos lygį 2019 m., kuris bus paremtas 2018 m. pajamomis ir paskelbtas 2020 m. liepą“, – penktadienį tvirtino L. Kukuraitis.

Pasak ministro, 2018 m. įsigaliojo sprendimai, kurie reikšmingai prisidės prie skurdo lygio mažėjimo, tačiau jų įtaką pamatysime kitąmet.

Opozicija situaciją vertina priešingai

Tuo metu opozicija – kur kas skeptiškesnė šiuo klausimu.

„Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partija savo rinkimų programoje rašė ir nuolat deklaravo siekius mažinti skurdą ir vis didėjančią nelygybę, tačiau Statistikos departamento paskelbtame pranešime apie 2018 m. skurdo rizikos rodiklius matoma visai kita realybė“, – teigė konservatorė Gintarė Skaistė.

Anot jos, pagal Statistikos departamento duomenis, 2018 m. skurdo situacija Lietuvoje negerėjo. Skurdo rizikos gylis išaugo nuo 28 iki 28,2%, o žemiau skurdo ribos kaip ir pernai gyvena 22,9% šalies gyventojų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas pagyvenusių žmonių skurdui, kuris išaugo dar 5%.

„Tokie Statistikos departamento pateikti duomenys nenustebino. Valdantieji negeba pasiūlyti sprendimų, kurie realiai sumažintų skurdą. Akivaizdu, kad mokestinė reforma neduoda laukto rezultato, o atskirtis ir visuomenės susiskaldymas dar labiau auga. Apie susidariusią kritinę situaciją bei galimas priemones jai spręsti kalba ir Europos Komisija savo metinėje šalies ataskaitoje. Tačiau šiandien „valstiečiai“ atskirtį mažina tik kalbomis“, – teigė G. Skaistė.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Europos pramonė priversta ieškoti pusiausvyros tarp pelningumo ir tvarumo Premium

Siekiant Europos išsikeltų aplinkosaugos tikslų, pramonė bus priversta keistis ir tapti žalesnė – klimato...

Pramonė
13:00
Lietuva, Lenkija nori mažinti Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos 3

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija svarsto projektus, kurie galėtų...

„PKN Orlen“ veiklos išpuoliai Saudo Arabijoje nepaveikė

Naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose valdanti Lenkijos „PKN Orlen“ teigia, kad nėra jokios rizikos, jog...

VMI vadovė: i.VAZ atskleidžia paslėptas statybas Premium 5

Per antrąjį šių metų pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja atlikti tiek patikrinimų, kiek...

Finansai
11:00
Būsto įperkamumas tarp Baltijos šalių sostinių gerėjo tik Vilniuje 1

Šių metų antrąjį ketvirtį galimybės įsigyti būstą tarp Baltijos šalių sostinių gerėjo tik Vilniuje, vis dėlto...

Našumo vertinimo ataskaitoje perspėjimas dėl darbo užmokesčio

Lietuva per du dešimtmečius pagal darbo našumo didėjimą buvo viena sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
10:42
L. Linkevičius: Baltarusijos susitarimai su Rusija Lietuvai atsilieps neigiamai 1

Baltarusijos ir Rusijos nauji susitarimai dėl glaudesnės valstybių integracijos reikš dar didesnį Rusijos...

Žemaitijai keičiantis, visi regionai stringa ties viena kliūtimi Premium

Trys Žemaitijos apskritys – trys skirtingos verslo tendencijos. Kiekvienas regionas turi savų kozirių, tačiau...

Gazelė
08:19
Po susitikimo Liuksemburge kietojo „Brexit“ galimybė nesuminkštėjo

Britų premjero ir Europos Komisijos pirmininko susitikime Liuksemburge vakar nepasiekta jokio reikšmingo...

Savivaldybės: leiskime pačiai savivaldai pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo būdus Verslo tribūna 1

Privataus verslo atstovai periodiškai ir gan tendencingai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenei...

Finansai
06:00
Šiaulių pramonininkų asociacija: 30 metų trunkanti lyderystė Verslo tribūna

Šįmet trijų dešimčių sukaktį žyminti Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA) kartu su Šiaulių miesto...

Pramonė
06:00
Klimato kaita: sprendimų ieškojimo metas 1

Nors „Europos pramonės politikos strategijoje 2030“ tarp svarbiausių uždavinių yra išryškinta kova su klimato...

Pramonė
05:50
Siūlymai didinti mokesčius jaukia įmonių biudžeto planus Premium 2

Didžiausias galvos skausmas šiandien įmonėms planuojant kitų metų biudžetą yra ne ekonominis sulėtėjimas, o...

Finansai
05:45
„Brexitas“ be susitarimo: ko tikėtis verslui ir gyventojams?

Nors stebint politines peripetijas Jungtinėje Karalystėje (JK), atspėti „Brexito“ baigtį gali tik pranašas,...

Verslo aplinka
2019.09.16
Latvija ir Estija rodo teisinį palankumą užsienio investicijoms Verslo tribūna 1

Norint įsteigti įmonę Lietuvoje, dažnai tenka nemažai prakaito išlieti, kol pereinami visi teisiniai kryžiaus...

Verslo aplinka
2019.09.16
T. Povilauskas apie naftos kainų šuolį: nereikia dramatizuoti situacijos 5

Po Jemeno husių sukilėlių išpuolių prieš Saudo Arabijos naftos objektus sparčiai išaugus žaliavos kainai, SEB...

Rinkos
2019.09.16
Į Prezidentūros vidaus politikos grupę jungiasi R. Brandišauskienė ir F. Jansonas 2

Prie prezidento Gitano Nausėdos komandos jungiasi buvusi aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė...

Verslo aplinka
2019.09.16
STT: valstybinės žemės nuoma be aukciono – su spragomis  1

Nuomojant valstybinę žemę be aukciono trūksta aiškumo – siūloma metodika nėra aiški, todėl gali sudaryti...

Verslo aplinka
2019.09.16
Pensijų nešiotojai: kuriamas Lietuvos pašto monopolis 7

Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti tik Lietuvos...

Rusija ir Baltarusija parafavo „ekonominės konfederacijos“ programą 5

Rusija ir Baltarusija numatė nuo 2021 m. suvienyti šalių ekonomikas – parengti bendrą muitų kodeksą, užsienio...

Verslo aplinka
2019.09.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau