Prezidentas nori, kad R. Karoblis, V. Šapoka ir V. Sinkevičius liktų
Tai krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, finansų ministras Vilius Šapoka bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Be to, G. Nausėda tikisi, kad toliau dirbs ir kai kurie kiti kabineto nariai, tarp jų – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Apie tai prezidentas pasakė penktadienį pasikvietęs valdančiosios koalicijos sutartį pasirašiusių keturių centro kairės partijų lyderius pasikalbėti apie Vyriausybės formavimo principus.
„Raudonų kortelių neparodė“
„Konkrečių personalijų mes nelietėme, nors prezidentas paminėjo keletą ministrų, kurių darbą vertina ypač gerai ir tikisi, kad jie išliks iki pat Seimo rinkimų. Nenorėčiau liesti visų ministrų, bet prezidentas pareiškė nuomonę, kad darbą tikrai galėtų tęsti R. Karoblis, V. Šapoka, V. Sinkevičius. Prezidentas taip pat tikisi, kad L. Linkevičius susiklosčiusiomis aplinkybėmis irgi tęs darbą“, – po susitikimo žurnalistams sakė Povilas Mačiulis, prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais.
„Prezidentas taip pat pabrėžė, kad parenkant ministrus labai svarbu ne lojalumas partijai, bet pirmiausia jų dalykinės savybės. Taip pat labai svarbu, kaip bus toliau įgyvendinama Vyriausybės programa“, – pridūrė P. Mačiulis.
Anot jo, valandą užtrukęs susitikimas „buvo pakankamai trumpas, kad visus ministrus galima būtų aptarti“. „Bet raudonų kortelių nei vienam iš dirbančių ministrų prezidentas šiame susitikime neparodė“, – sakė patarėjas.
Tiesa, jis pridūrė, kad jeigu į socialinės apsaugos ir darbo ministrus bus teikiamas ir dabar juo dirbantis Linas Kukuraitis, prezidentas esą „užduos jam visus tuos klausimus dėl iššūkių socialinėje politikoje įgyvendinimo“.
G. Nausėda ketvirtadienį užsiminė, kad galbūt galima būtų svarstyti Lietuvoje mažinti ministrijų skaičių. „Bet dabar apie tai nėra kalbama – tai, matyt, netolimos ateities klausimas“, – sakė P. Mačiulis.
Konkretus sąrašas – kitą savaitę
Bet konkrečiau, kiek ir kurie ministrai keisis kabinete, žadama, kad paaiškės kitą savaitę, po premjero Sauliaus Skvernelio patvirtinimo Seime.
Valdantieji neatmeta, kad peržiūrės pasirašytąją sutartį, nes Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP), kuriai pagal sutartį atiteko atsakomybė už Krašto apsaugos ministeriją, lyderis Remigijus Žemaitaitis jau pareiškė sutinkąs, kad R. Karoblis liktų ministru. Tai gali reikšti, kad „tvarkiečiams“ atiteks kuri nors kita ministerija.
„Mes jau esame skelbę, kad buvome pateikę kelis galimus pretendentus į krašto apsaugos ministrus, vienas iš jų buvo R. Karoblis. Kitą savaitę, kai pasirodys prezidento dekretas dėl Vyriausybės sudėties, pamatysime, kas skiriamas krašto apsaugos ministru. Jeigu tai bus R. Karoblis, tai taps jau nebe tiesiogiai mūsų partijos, bet mūsų, premjero ir prezidento bendros atsakomybės ir sutarimo pozicija“, – sakė penktadienį R. Žemaitaitis.
Jis bei Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas, užsiminė neatmetantys, kad bus keičiamas valdančiosios koalicijos sutarties priedas, kuriame išdėstytos visų keturių partijų atsakomybės sritys Vyriausybėje. „Nesakome, į kokią ministeriją pretenduojame. Pažiūrėsime, susitarsim su koalicijos partneriais. Bet viceministrų nepakaks, nes pagal kvotas mūsų partijai ir frakcijai Seime priklausytų bent vienas ministras“, – sakė TTP vadovas.
TTP būtų pirma eilėje prie atsilaisvinusio portfelio?
R. Karbauskis po susitikimo su prezidentu patvirtino, kad R. Karoblis greičiausiai išliks krašto apsaugos ministru ir atnaujintame kabinete.
„Gali keistis atsakomybės sritys tarp koalicijos partnerių. Mes gerbiame ir visi pritariame prezidento pageidavimui, kad liktų dabartinis krašto apsaugos ministras, nes šioje srityje ypač svarbu užtikrinti tęstinumą. Šis ministras turės likti ir mes tada susitartume tarpusavyje dėl to, kaip galbūt persiderėsime dėl atsakomybės. Kol kas nenoriu komentuoti jokių galimybių ir jokių sklandančių gandų apie tai“, – sakė LVŽS lyderis.
Jis, kaip ir premjeras Saulius Skvernelis, patvirtino, kad kiti prezidento įvardinti ministrai – V. Šapoka, V. Sinkevičius – irgi turėtų likti savo postuose.
VŽ žiniomis, TTP gali būti pasiūlytas variantas, kad jie pirmiausia pretenduotų į bet kurį atsilaisvinantį ministro portfelį po to, kai Vyriausybė jau bus atnaujinta. O bent vieno kabineto nario pasikeitimas gali įvykti jau artimiausiu metu, jeigu kuris nors iš paskirtųjų ministrų išvyktų dirbti į Briuselį kaip Lietuvos deleguotas naujasis eurokomisaras.
R. Masiulio nepaliks, G. Surplio – irgi
Išliks ir L. Linkevičius. Tą patvirtino užsienio reikalų ministrą į Vyriausybę deleguojančios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas. Žurnalistų paklaustas, ar L. Linkevičius nebus paskirtas naujuoju eurokomisaru, G. Kirkilas atsakė neigiamai: „Ne, jis liks užsienio reikalų ministru.“
LSDDP vadovas taip pat vylėsi, kad prezidentas paskirs šios partijos frakcijos Seime seniūną Andrių Palionį naujuoju žemės ūkio ministru vietoje LVŽS atstovo Giedriaus Surplio. „Tai politikas, o ministras – pirmiausia politinis postas“, – pabrėžė G. Nausėda.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškųjų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) pagal koalicijos sutartį atiteko vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų portfeliai. Valdemaras Tomaševskis, LLRA-KŠS pirmininkas, po susitikimo su prezidentu pabrėžė kol kas neskelbiąs pavardžių galimų kandidatų į šiuos postus. „Esame stipri partija, turime daug sąžiningų, gerų, kompetentingų žmonių, tinkamų į daugelį pareigybių“, – kalbėjo jis.
V. Tomaševskis tik pastebėjo, kad susitikime su prezidentu nebuvo kalbėta apie galimybę Roką Masiulį palikti susisiekimo ministru. [infogram id="64d3ef8a-f2b5-44eb-b635-fc751cde782c" prefix="IRo" format="interactive" title="Verslo aplinka: Nauja Vyriausybės sudėtis 2019 07 19"]
VERSLO TRIBŪNA
VŽ žiniomis, naujuoju susisiekimo ministru bus siūlomas buvęs viceministras Vladislavas Kondratovičius, naujuoju vidaus reikalų ministru vietoje Eimučio Misiūno gali būti paskirtas Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.
Balsuos dėl premjero paskyrimo
Ketvirtadienį G. Nausėda pristatė Seimui Sauliaus Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus. Praėjusią savaitę G. Nausėdai davus prezidento priesaiką, Vyriausybė jam grąžino įgaliojimus. Tokia procedūra, kartais vadinama „mandagumo atsistatydinimu“, yra numatyta Konstitucijoje. Taip pat numatyta, kad prezidentas privalo Seimui teikti įgaliojimus grąžinusio premjero kandidatūrą. Dekretą dėl S. Skvernelio pateikimo G. Nausėda pasirašė trečiadienį.
Visos koalicijos partnerės žada balsuoti už šios partijos formaliai deleguojamą S. Skvernelį, kai kitą antradienį toks balsavimas vyks Seime. Maža to, premjero paskyrimui žada netrukdyti bent dalis opozicijos.
LVŽS, LSDDP, LLRA-KŠS bei TTP suformuota valdančioji koalicija turi Seime 75 mandatus iš 141.
Po to, kai Seimas patvirtins premjerą, jis kartu su prezidentu formuos Vyriausybę. Jeigu joje pasikeis daugiau kaip vienas ministras, Seime kitą savaitę dar bus surengtas balsavimas dėl Vyriausybės programos patvirtinimo. Tik tada kabinetas atgaus įgaliojimus ir tęs darbą.