ETPA sugrąžino Rusijai teises, Lietuvos atstovai protestuodami paliko salę

Už rezoliuciją, kuria atstatomos Rusijos teisės, balsavo 116 Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) narių. Prieš buvo 62, dar 15 susilaikė. Lietuvos atstovai drauge su dar šešių šalių atstovais paliko posėdžių salę, taip protestuodami prieš sprendimą sugrąžinti į asamblėją Rusiją.

„Emocingai elgdamiesi, susirinkome į salės vidurį. Pirmininkaujantys kažką šnekėjo, o mes perskaitėme, kad protestuojame prieš agresyvios Rusijos sugrąžinimą į ETPA darbą“, – pasakojo konservatorius Kęstutis Masiulis.

Nurodyti įpareigojimai Rusijai

ETPA dokumente jokios sankcijos Rusijai neminimos. Rusija raginama „paleisti 25 Ukrainos jūreivius, pagrobtus Kerčės sąsiauryje; nedelsiant sumokėti visus įnašus į Europos Tarybos iždą; besąlygiškai ir visokeriopai bendradarbiauti su Jungtine tyrimų grupe ir Nyderlandų prokuratūra, kad būtų patraukti atsakomybėn kaltieji dėl „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo; imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų (LGBTI) žmogaus teisių pažeidimams, ypač Čečėnijoje; visokeriopai bendradarbiauti su tarptautine bendrija tiriant Boriso Nemcovo nužudymą“.

ETPA Stebėsenos komitetui siūloma kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio sesijos pradžios pateikti ataskaitą, kaip Rusija vykdo savo įsipareigojimus. 

Svarbiausia — įnašas

Asamblėja taip pat išreiškė apgailestavimą dėl Rusijos parlamento sprendimo įšaldyti bendradarbiavimą su ETPA ir nesuteikti savo delegacijai įgaliojimų dalyvauti jos sesijose 2016–2019 m.

Rezoliucijoje sakoma, kad Asamblėja visuomet laikydavo dialogą pagrindine ilgalaikių sprendimų priemone, bet siūloma pareikšti susirūpinimą dėl Rusijoje stebimų „neigiamų tendencijų demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse“.

Pasak K. Masiulio, pagrindinė priežastis, kodėl Rusija sugrąžinta į asamblėją – šalies finansinis indėlis į Europos Tarybos veiklą.

Agentūra „Interfax“ skelbia, jog šalies atstovai pažadėjo, jog atstačius Rusijos teises parlamentarų forume, šalis po dvejų metų pertraukos pradės vėl mokėti savo 33 mln. Eur metinį įnašą į ET biudžetą – vieną didžiausių tarp valstybių narių.

Protestuotojai nevieningi

Kaip sako Lietuvos atstovai asamblėjoje, dėl tolesnio darbo planuojama tartis sugrįžus iš Strasbūro į Lietuvą.

„Mes padarėme bendrą pranešimą, kad konsultuosimės grįžę į Lietuvą dėl tolimesnėse Parlamentinėse Asamblėjose dalyvavimo“, – sakė Lietuvos delegacijos vadovas, Socialdemokratų darbo partijos atstovas Algirdas Butkevičius.

Jis pabrėžė, kad delegacija pati tokių klausimų spręsti negali, todėl dėl jų bus konsultuojamasi su Lietuvos nacionalinės ir užsienio politikos formuotojais. Apie sprendimą A. Butkevičius sako jau informavęs premjerą ir Užsienio reikalų ministeriją.

„Bus konsultuojamasi, kaip dirbti. Aš manau, kad neišstos nė viena šalis“, – sakė jis.

Prie šio pareiškimo trečiadienį prisijungė trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Gruzijos, Lenkijos bei Slovakijos atstovai. Jį inicijavo Latvijos atstovai.

Vis dėlto bendro sutarimo, kaip elgtis toliau, nėra: dalies valstybių atstovai linkę dalyvauti sesijoje toliau, kiti – vykti namo.

A. Butkevičius sako, jog ketvirtadienį lietuvių darbas ETPA tęsis. Panašios pozicijos linkęs laikytis ir konservatorius K. Masiulis.

„Latviai išvažiuoja. Jie galvoja, kad turime išvažiuoti, trinktelėti durimis. Gruzinai taip pat galvoja. Bet aš siūliau redaguoti tekstą, kad išvažiuojame po sesijos konsultacijoms“, – sakė jis.

Pasak parlamentaro, jis pats ketvirtadienį turi dalyvauti iškilmingame renginyje įteikiant įvairius prizus ir diplomus. Jo kolega Emanuelis Zingeris skaitys pranešimą apie Rusijos opozicijos atstovą Borisą Nemcovą.

„Jeigu nėra jo – nėra raporto. Bet pareikšti, kad išvažiuojam ir neišvažiuoti – irgi negerai“, – svarstė K. Masiulis.

Rusija jau balsavo

ETPA antradienį sutarė leisti Rusijos įstatymų leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją. Rusijos delegacija trečiadienį jau dalyvavo Europos Tarybos naujojo generalinio sekretoriaus rinkimuose. Balsavimo teisės iš Rusijos buvo atimtos prieš penkerius metus dėl neteisėtos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.

ET generaline sekretore išrinkta Kroatijos užsienio reikalų ministrė Marija Pejčinovič Burič, įveikusi Belgijos užsienio reikalų ministrą Didier Reyndersą. Anksčiau į šį postą kandidatavo konservatorius Andrius Kubilius, buvęs Lietuvos Seimo narys, dabar išrinktas į Europos Parlamentą.

Dabartinio ET generalinio sekretoriaus Thorbjorno Jaglando įgaliojimai baigsis šių metų spalį.