Gyvenimo lygiui smunkant V. Putinas skaičiuoja Vakarų sankcijų naudą
Rusijos prezidentas ketvirtadienį surengė 17-ąją „Tiesgioninę liniją su V. Putinu“. Nuo 2001 m. V. Putinas su tautiečiais tiesioginiame eteryje 12 kartų bendravo kaip šalies prezidentas ir 4 – kaip ministras pirmininkas.
Šiemet jam teko daugiau kalbėti apie Rusijoje sumažėjusį žmonių pajamų lygį, sveikatos apsaugos ir atliekų tvarkymo problemas, ekonomikos modernizavimą.
Nors vėlavo kelias minutes, p. Putinas buvo sutiktas ovacijomis, kai organizatoriai paskelbė, kad prezidentui jau yra pateikta 1,5 mln. klausimų, iš jų apie 1 mln. telefonu. Klausimai buvo priimami ir viso tiesioginio eterio metu.
Apžvalgininkai „Tiesioginę liniją su Vladimiru Putinu“ vadina spektakliu, nes manoma, kad klausimai, į kuriuos jis atsakinėja, yra iš anksto surežisuoti. Kremlius tokią informaciją neigia. Tačiau kai kurie itin konkretūs, paremti konkrečia statistika atsakymai ir šiandien kėlė mintį, kad Rusijos prezidentas buvo jiems pasirengęs iš anksto.
Klausimų – atsakymų sesiją V. Putinas pradėjo nuo gyventojų klausimų apie pajamų lygio mažėjimą. Anot laidos vedėjų, tokių klausimų prezidentas gavęs itin daug.
Pvz., laidoje buvo parodytas įrašas su Stanislavo Taukačiko, gaisrininko iš Kaliningrado krašto, pasakymu, kuris nurodė, kad jo ir jo kolegų atlyginimai yra tokie maži, kad gaisrininkai yra priversti ieškoti papildomų darbų ar išvis atsisakyti savo profesijos.
„Priminsiu, kad kelerius metus susidūrėme iš karto su keletu šokų. Tai ne tik išoriniai, susiję su taip vadinamomis sankcijomis, bet situacijos, susidariusios mūsų tradicinėse eksporto rinkose – naftos, naftos produktų, dujų, metalų, trąšų, apskritai chemijos produktų. Vyko nepalankūs pokyčiai ekonomikoje ir socialinėje sferoje. Žmonių pajamos tikrai mažėjo (...) Didžiausias pajamų kritimas buvo 2016 m., o dabar pajamos jau atsistato“, – padėtį šalyje apibūdino Rusijos prezidentas
Jis atkreipė dėmesį, kad siekiant pagerinti žmonių gyvenimo lygį, šalyje pradėta nacionalinių projektų programa, kuri „šalies ekonomiką turi pastatyti ant naujų bėgių“ – padaryti ją žymiai našesne, paremta aukštosiomis technologijomis, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimais.
„Esminis problemos sprendimo būdas – darbo našumo didinimas, ekonomikos vystymasis, o jp pagrindu – piliečių gyvenimo lygio augimas. Visa kita yra gretimi dalykai“, – sakė Rusijos prezidentas.
Klausiamas, kokią naudą gautų Rusija, jeigu nusileistų Vakarų šalių reikalavimams ir šios atsisakytų Rusijai taikomų ekonominių sankcijų, p. Putinas sakė, kad tai nieko iš esmės nepakeistų. Be to, sankcijos Rusijai davusios ir naudos, nes paskatino plėtoti nuosavą pramonę, aukštąsias technologijas, žemės ūkį.
„Ką tai duotų ir ką mes praradome – dėl sankcijų Rusija negavo apie 50 mlrd. USD, o Europos Sąjunga prarado 240 mlrd. USD, Jungtinės Amerikos Valstijos – 17 mlrd. USD, nes su jomis turėjome nedidelę prekybos apyvartą, Japonija – 27 mlrd. USD. Šitos šalys pradaro ne tik Rusijos rinką, bet ir darbo vietas“, – skaičiavo V. Putinas.
VŽ rašė, kad remiantis Europos Komisijos (EK) pateiktomis išvadomis, Rusijos ūkis dėl ES įvestų sankcijų nukentėjo kur kas labiau, nes Maskvos atsakomosios prekybos sankcijos, kuriomis Rusija įvedė embargą europietiškiems maisto produktams, turėjo labai ribotą poveikį ES ekonomikai, o ES gamintojai labai greitai prisitaikė prie besikeičiančios aplinkos ir persiorientavo į alternatyvias rinkas.
Rusijos prezidentas tikino, kad Rusija dėl Vakarų sankcijų gavo ir nemažos naudos.
„Mes turėjome įjungti smegenis ir pagalvoti, ką ir kaip daryti aukštųjų technologijų ekonomikos srityse“, – sakė jis.
Jo teigimu, per kelerius metus Rusija išmoko gaminti nuosavus variklius laivams, energetikos mašinas ir pan. Žemės ūkio produkcijos eksporto apimtys išaugo iki 25,7 mlrd. USD, o iki 2024 m. jos gali padidėti net iki 45 mlrd. USD , teigiamus pavyzdžius minėjo V. Putinas.
„Jeigu mes nusileistume, spjautume į savo interesus, niekas kardinaliai nepasikeis, galimos tik neesminės nuolaidos. Juk Kinija nieko bendro neturi su Krymu ir Donbasu, o jai taikomi vis nauji tarifai “, – tvirtino Rusijos prezidentas.
Anot jo, taip JAV bando prilaikyti Kinijos, kuri tampa globalia konkurente, augimą, to paties tikslo siekiama ir Rusijos atžvilgiu.
