„Konkurencija miršta“. Ką daryti?
Lietuvoje 3 bankai turi 84% bankų turto. Lietuvos atvira ekonomika jautriai reaguoja į pasaulines tendencijas, kurių pakeisti negali, o vienintelis būdas nebūti nublokštiems – iš anksto ir nuosekliai pasiruošti. Susižavėjimas didžiausiomis korporacijomis nepaliaujamai blėsta. Pastebima, kad jose dažnai nepasiekiamas didžiausias produktyvumas, ir net inovacijų srityje, kur didieji rinkos žaidėjai gali išleisti milžiniškas pinigų sumas, yra tam tikrų kabliukų. Zoltan Acs ir David Audretsch nustatė, jog rinkose su didžiausia koncentracija įmonės tyrimams išleidžia mažiau, tad monopolinės jėgos stabdo inovacijas. Startuoliai, kurie yra atsakingi už nemažą dalį darbo vietų sukūrimo ir inovacijas, tampa didžiųjų pirkiniu, o jų kurti produktai, galėję mesti iššūkį rinkoje, dažnai būna tiesiog numarinami. Vien „Apple“ nuperka po vieną įmonę kas 2-3 savaites.
Situacija tampa dar keblesnė, kai į koncentracijos problemą įtraukiame daugiau šalių ir rinkų. Europoje tradiciškai kompanijos neišaugo tokiu mastu kaip JAV, ypač informacinių technologijų srityje, kur „Facebook“ ar „Google“ realiai neturi jokių rimtų vietinių konkurentų ir yra tokie dideli, kad jų sprendimai mokesčių mokėjimo srityje gerokai erzina net valstybių lyderius. Kaip atsakas vis dažniau pasigirsta noras keisti konkurenciją reglamentuojančius teisės aktus ir stiprinti ES įmonių galią leidžiant aktyviau vykdyti susijungimus. Tai lyg ir logiška siekiant stiprinti pozicijas konkurencinėje kovoje su JAV ar Kinija, bet ar neprivirsime košės pas mus pačius? Ar leidę sustiprėti didiesiems nesumažinsime konkurencijos ir galimybių vartotojams?
Lietuva patiria dar reikšmingesnių iššūkių. Mes akivaizdžiai neturime jokių galimybių konkuruoti su pasauliniais gigantais, be to, mums nelengva įsitvirtinti ir tarp ES šalių kompanijų. Lenkijos, Vokietijos ar Prancūzijos įmonės turi daug didesnes namų rinkas, kur gali plėsti savo gamybos apimtis, o Lietuvos gamintojams tenka varžytis su jų produkcija. Galiausiai, užsienio kapitalo subjektai įsitvirtina ypač ekonomikai jautriuose sektoriuose, pvz., bankiniame, kur sumažėjusios konkurencijos pasekmės persiduoda tiek gyventojams, tiek ir ūkio subjektams.
Trys pagrindiniai bankai turi 84 % Lietuvoje veikiančių bankų turto. Tokia rinkos koncentracija, atkreipusi ir naujai išrinktojo prezidento dėmesį rinkimų agitacijos metu, realiai jau sukelia ir praktines pasekmes. Britų investuotojas Alytuje sakėsi buvęs priverstas atsisakyti plėtros galimybių ne tik dėl „Brexit“ sukeltų įtampų, bet ir dėl ribotų skolinimosi pasirinkimų.
Ką daryti? Stiprinti konkurenciją bankiniame sektoriuje galime ne vien kviesdami naujus rinkos žaidėjus, bet ir siūlydami keisti ES teisės aktus, kurie didintų galimybes verslui ir gyventojams skolintis už savo gyvenamosios šalies ribų. Ekonominio potencialo tam tikrai yra, pvz., būsto paskolų segmente Lietuvoje maržos vidurkis 2018 m. augo nuo 2,09% iki 2,32%, tuo tarpu Suomijoje jis nesiekė nė 1%.
Yra ką veikti ir šalies viduje. Technologijų sektoriuje konkurencija užtikrina ne tik geriausias kainas vartotojui, bet ir spartesnį naujų techninių sprendimų diegimą. Manoma, kad AT&T suskaidymas 1984 m. buvo vienas iš veiksnių, JAV paskatinusių spartesnes investicijas į mobiliąsias technologijas ir jų diegimą. Lietuvoje matome kelių mobiliųjų operatorių siekius bendrai diegti 5G tinklą. Trumpuoju laikotarpiu tai gali užtikrinti mažesnes kainas vartotojams, tačiau ilgesnėje perspektyvoje – pristabdyti konkurenciją diegiant naujus sprendimus.Valstybės institucijoms tenka vis sudėtingesni iššūkiai įvertinti tokius rinkos žaidėjų planus konkurencijos požiūriu, tad ir teisiniai instrumentai tam turi būti pritaikyti.
Konkurencingumas yra pagrindinis gerai funkcionuojančios laisvos rinkos elementas, ir jam išsaugoti yra būtinos ir reguliuotojų pastangos. Turėdami mažą ir ypač atvirą ekonomiką, privalome imtis veiksmų tiek nacionaliniu mastu, tiek kelti šiuos klausimus kelti ES lygmeniu, priešingu atveju skaudžiai pajusime monopolinių užsienio subjektų įsigalėjimą ir mūsų vietinių gamintojų bei paslaugų teikėjų bejėgiškumą konkuruojant su ekonomiškai žymiai stipresniais oponentais.
Komentaro autorius - Linas Sesickas, Investuotojų teisių gynimo asociacijos pirmininkas
