I. Šimonytė ir G. Nausėda sudalyvavo debatuose
Klausimai, kuriuos kandidatams užduoda debatų vedėjas, buvo atrinkti apklausiant Lietuvos gyventojus apie vieną klausimą, kurį jie norėtų užduoti kandidatui. Klausimus taip pat uždavė publika aikštėje, taip pat šalies mokslininkai.
VŽ primena, kad pirmame prezidento rinkimų ture pergalę šventė p. Šimonytė. Ji surinko 31,31% balsų. Už p. Nausėdą balsavo 30,94% rinkėjų.
23.05 Debatai baigėsi
Debatai prasidėjo ir baigėsi, tačiau intriga net nepradėjo megztis. Viena vertus, klausimai skriejo kaip iš kulkosvaidžio. Be to, be kelių spalvingesnių mokslo bendruomenės narių pateiktų hipotetinių situacijų, klausimai buvo daugybę kartų užduoti ir daugybę kartų atsakyti per pastaruosius mėnesius. Didesnė problema, nei atsakymas į klausimą, buvo tai, kaip pasakyti tą patį, ką oponentas, tik kitais žodžiais.
Vienintelis pastebimesnis nuomonių išsiskyrimas – hipotetinio Rusijos prezidento Putino apsilankymo atveju. Tačiau paramos Ukrainai neišsižadėjo nei vienas.
Kandidatai taip pat kiek skirtingiau pasisakė apie regionų problemas, nors abu paskubėjo būtinai paminėti ir tai, ką kątik pasakė jų oponentas.
„Tiek daug „taip“ per tokį trumpą laiką debatuose dar neteko girdėti“, – vieną iš akivaizdesnių kandidatų sutikimo vienam su kitu epizodų pakomentavo Edmundas Jakilaitis, debatų moderatorius.
Tai buvo paskutinė politikų konfrontacija. Dabar sprendimas priklauso rinkėjams. Rinkimai vyks sekmadienį, balsadėžės atsidaro 7 val. ryto ir užsidaro 20 val. vakare. Balsuokite.
22.48 Paskutinės kandidatų mintys
Debatų pabaiga. Gavęs galimybę pasisakyti laisvu stiliumi, p. Nausėda kreipėsi į regionų, kuriuos gausiai lankė šios kampanijos metu, gyventojus. Jis priminė susitikimus ir paragino balsuoti.
„Ateikite, balsuokite, balsuokite už abu kandidatus, nelikite abejingi“, – paragino p. Nausėda.
„Aš už Lietuvą, kuri nepasiduoda. Už Lietuvą, kuri
Ingrida Šimonytė pakartojo, ką prieš tai rašė savo socialiniame tinkle – paragino būti žmonėmis „už“.
„Tie, kurie yra prieš, jie bijo. O mes nieko nebijome. Mes būsime ta Lietuva, kuri niekada nepasiduoda“, – teigė kandidatė.
22.45 Kaip atgaivinti kaimą?
Kandidatai, paklausti apie tai, kaip atgaivintų kaimą, vieną iš nedaugelio kartų nekalbėjo to paties.
„Tol kol dar nėra vėlu, reikia kalbėti apie priemones, kurios leistų tą galią perbalansuoti mažų ir jaunų ūkininkų naudai, o ne koncentruojant galią ten, kur ji telkėsi iki šiol“, – pažymėjo p. Šimonytė.
Ponas Nausėda pastebėjo, kad regionų vystymas priklauso ir nuo kitų dalykų, ne tik nuo žemės ūkio sektoriaus. Anot jo, susisiekimo infrastruktūros gerinimas čia gali vaidinti didelį vaidmenį. Vėliau, žinoma, jis patikino, kad ir paramos lėšos galėtų būti paskirstomos tikslingiau.
22.29 Abu remia ir LGBT
Paklausti, ar paremtų LGBT bendruomenę vaivorykštės vėliavos pakėlimu prie Prezidentūros arba tokiu ženkleliu atlape, abu kandidatai ir vėl atsakė vienodai.
„Ženklelį įsisegčiau, – teigia p. Nausėda. – Jei matysiu bent menkiausias neapykantos ženklus, į juos reaguosiu.“
„Tikrai ženklelį įsisegčiau ir renginį pasveikinčiau“, – patikino p. Šimonytė.
Vėliava, anot abiejų kandidatų, turbūt nebūtų pakabinta, bet solidarumą reikštų abu.
22.22 Pajamų apmokestinimo netolygumai
Paklausti apie skirtingą skirtingų rūšių pajamų apmokestinimą, abu kandidatai pasisakė, kad šią problemą reikia spręsti.
„Ko reikia gerai mokesčių sistemai? Reikia, kad mokesčiai atspindėtų žmogaus gebėjimą prisidėti prie viešojo gėrio, o vienodoje padėtyje esantys žmonės būtų traktuojami vienodai. Šiandien mes to neturime“, – sakė p. Šimonytė.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio viduryje Europos Parlamentas pritarė teisės aktų paketui, kuriuo reikšmingai sumažinami įmonėms taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai. Įsigaliojus pakeitimams, tvarumo ataskaitas teiktų tik įmonės, turinčios daugiau kaip 1750 darbuotojų ir viršijančios 450 mln. eurų metinę apyvartą. Išsamūs tiekimo grandinės patikrinimo reikalavimai liktų tik didžiausioms ES rinkos įmonėms – turinčioms daugiau nei 5000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų ar didesnę apyvartą.
Kauno technologijos universitetas (KTU) jau trečius metus iš eilės išlaiko stipriausio Lietuvoje inžinerines studijų programas vykdančio universiteto poziciją tarptautiniame Europos inžinerijos studijų reitinge „EngiRank“.
Kibernetinės atakos šiandien nieko nebestebina, svarbiausias klausimas – ne kada jos įvyks, bet ar bus pastebėtos ir suvaldytos laiku, ankstyvojoje fazėje. Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad organizacijos stebėtų savo IT infrastruktūrą ir gebėtų aptikti bei valdyti incidentus. Pasak Telecentro kibernetinės ir informacijos saugos vadovo Grigorij Strelec, efektyviausias būdas tai įgyvendinti – Saugumo operacijų centras (SOC), kuris tampa ne tik organizacijos saugumo, bet ir reputacijos pagrindu.
Svarbiausiame Vakarų Lietuvos susisiekimo mazge prie Jakų žiedo (Tilžės g. 145) sparčiai auga „Jūros miestas“. Šiemet čia jau užbaigtos pirmojo 7370 m2 ploto „stock-office“ paskirties pastato statybos, o šalia jo pradėjo kilti dar du pastatai, kuriuose bus įrengtos 3500 m2 ploto patalpos prekybai ir maitinimo, grožio, sveikatingumo bei kitoms paslaugoms. Projektą vystančių „ANTAI Group“ atstovų teigimu, ateinančiais metais numatoma ne tik užbaigti antrąjį „Jūros miesto“ plėtros etapą, bet ir pradėti dar vieno „stock-office“ pastato statybas.
Šiandien, anot jos, mokesčiai priklauso ne nuo gaunamų pajamų, o nuo jų rūšies, o tai nėra teisinga.
„Palaikyčiau visų pajamų kuo tolygesnį apmokestinimą“, – teigia p. Šimonytė.
„Taip, taip ir dar kartą taip“, – problemos sprendimo būtinybei pritarė ir p. Nausėda.
Jis taip pat pasisakė už tinkamų progresinių mokesčių įvedimą.
22.13 Apie Astravo stabdymą
kandidatai buvo paklausti, kaip stabdys Astravo atominės elektrinės projektą Baltarusijoje. Naujomis idėjomis, tiesa, jie nepasidalino.
Anot p. Šimonytės, „reikia užtikrinti, kad mūsų priimtas įstatymas būtų vykdomas, sinchronizacijai turi būti skiriamas deramas prioritetas“. Be to, po naujo ES Parlamento rinkimų reikia užtikrinti, kad klausimas būtų toliau keliamas Briuselyje.
„Nemanau, kad turime veltis į monitoringo pinkles, į kurias mus bando įvelti. Tai atrodytų kaip projekto legitimizavimas, o to mes turime išvengti“, – teigia p. Šimonytė.
„Kažkodėl tai traktuojame kaip Lietuvos problemą“, – pasvarstė p. Nausėda.
Anot jo, problema yra visos Europos problema, tuo reikia įtikinti ES. Jis taip pat paminėjo priimtą elektros importo ribojimo įsakymą ir Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros perdavimo sistema.
21.57 Kinijos invetsicijų klausimu
„Šiandien Europos sąjunga vis labiau supranta, kad Kinijos investicijos nėra toks jau paprastas dalykas“, – paklaustas apie Kinijos investicijų už palankesnę politiką galimybę dėsto p. Nausėda.
Jis pakartojo jau anksčiau kartotus teiginius, kad Kinijos investicijos į aukštąsias technologijas ir telekomunikacijas turėtų būti vertinamos per nacionalinio saugumo prizmę.
Ingrida Šimonytė taip pat patikino, kad šios šalies investicijos turėtų būti vertinamos su didele atsarga.
21.52 Putinas Vilniuje
Dar vienas hipotetinis klausimas: Prezidentūrą pasiekia pasiūlymas. Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, siūlosi apsilankyti Vilniuje su sąlyga, jei nebus kalbama apie Krymo okupaciją.
Ingrida Šimonytė į tokį pasiūlymą atsakytų griežtu „ne“. Ponas Nausėda priimtų Putiną Vilniuje, tačiau neleistų rinktis pokalbio temų.
21.48 Pirmieji darbai KAM
Kandidatai buvo paklausti apie tai, kokių darbų imtųsi tapę Lietuvos kariuomenės vadu.
„Lietuva turi turėti prideramą, mišrią kariuomenę, kurioje vietą rastų tiek profesionalioji, tiek šauktinių kariuomenė, tiek stiprus “, – pradėjo p. Nausėda.
Jis teigia norintis matyti tvirtų į gynybą labiau įtraukti ir šaulius,
„Pirmą vizitą rengsiu į Lenkiją, ne iš karto kalbėti apie kariuomenę, tačiau pažymėdamas, kad Lenkija yra svarbus dėmuo“, – sakė
Visų pirma, p. Šimonytė patikino, kad NATO įsipareigojimai turi būti vykdomi.
„Esu visuotinės gynybos šalininkė“, – teigia kandidatė. Ji norėtų matyti įtrauktus visus, norinčius dalyvauti krašto gynyboje.
„NATO yra mūsų saugumo garantija, JAV lyderystė yra turbūt esminis dalykas“, – teigia p. Šimonytė.
Politologas Tomas Janeliūnas pateikė dar vieną hipotetinę situacija, kuomet JAV paskelbtų pasitraukianti iš Europos ir paklausė, kaip kandidatai užtikrintų šalies saugumo garantijas tuomet.
Abu kandidatai patikino, kad tai būtų labai nepavydėtina situacija, tačiau siektų kitų regiono ir NATO šalių glaudesnio bendararbiavimo ir paramos.
21.20 Apie mokslininkų streiką
Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto rektorius, uždavė klausimą apie tai, kaip prezidento kandidatai reaguotų į spalvingą hipotetinės moklso reformos sukeltą protestą, kurio metu trys akademikai įsikorė į medį Daukanto aikštėje, o Švietimo ir mokslo ministerija buvo apjuosta austa juosta.
Takoskyros tarp kandidatų klausimo čia neatsirado. Abu kandidatai buvo pasiruošę kalbėtis su akademikais medyje, būdami tikri, kad pavyktų juos įkalbėti nulipti. Po to diskusijas tęstų Prezidentūroje.
21.10 Kodėl nori būti prezidentu
Vienas iš apšilimo klauisimų – kodėl kandidatai nori būti prezidentu, suveikė kaip buvo galima numatyti. Ponia Šimonytė pasiūlė savo patirtį viešąjame sektoriuje priimant sudėtingus sprendimus, p. Nausėda pasiūlė savo patirtį ir privačiame sektoriuje, savo deklaruojamą nepriklausomumą ir puikią komandą.
20.50 Į debatus kaip į mūšį
Abu kandidatai prieš rinkiminės kampanijos pabaigą penktadienį paskubėjo pasidalinti mintimis su savo sekėjais socialiniame tinkle „Facebook“.
„Netrukus išeinu į paskutiniuosius televizijos debatus ir dedame tašką LR Prezidento rinkimų maratone, – rašo p. Nausėda. – Ar atidavėme visas jėgas? Taip, atidavėme! Ar buvo sudėtinga, kartais ir fiziškai sunku? Taip, bet tai šitaip nereikšminga“.
Jis padėkojo savo komandai ir artimiesiems už palaikymą ir pasidžiaugė konkurentais, kurie „privertė mus atiduoti visas jėgas“.
„Po šių debatų nei man, nei Ingridai niekas nesibaigs, tik gal pasikeis gyvenimo pobūdis, priklausomai nuo rinkimų baigties. Tikiu, kad mūsų šūkis “visas jėgas Lietuvai!” yra universalus. Ir todėl jaučiamės ramiai ir tvirtai“, – prakalbą į debatus užbaigė kandidatas.
Ingrida Šimonytė, savo ruožtu, penktadienį ragino savo sekėjus balsuoti.
„Ateikite šiandien arba sekmadienį. Dalyvaukite spręsdami, kokio žmogaus reikia rytdienos Lietuvai, kuri naviguos per iššūkių ES ir transatlantinei partnerystei, liberaliajai demokratijai, naujų technologijų ir sparčios kaitos vandenis“, – ragino kandidatė.
Ji pakartojo nežadėjusi to, ko valstybės vadovas „pats vienas išspręsti negali, nes irgi yra vienas lauke ne karys“. Taip pat patikino, kad neragins būti „prieš“: „Noriu būti žmogus, kuris yra „už“. Tad ateikite ir būkite už mane, o ne prieš kažką“.
Ji taip pat pasidžiaugė sunkiojo roko grupės „Metallica“ fanų klubo padovanota Larso Ulricho, grupės būgnininko, būgnų lazdele.
„Ateikite ir šįvakar į Daukanto aikštę, į paskutinius debatus. Palaikykite. Būkite „už“. Nes tik tada, kai esame „už“, ką nors išties kuriame, o ne griauname“, – rašė p. Šimonytė.
