Lietuvoje senstama sparčiau nei daugelyje kitų valstybių
Mokslininkų grupė, išanalizavusi duomenis, kokiame amžiuje skirtingų šalių gyventojams pasireiškia įvairios senatvinės ligos – nuo insulto ir senatvinės demencijos iki problemų su klausa ar judant patiriamų traumų – nustatė, kad skirtumas tarp sparčiausiai senstančių ir ilgiausiai jaunystę išsaugojančių šalių siekia net 30 metų. Šio tyrimo rezultatai pateikiami tarptautiniame prestižiniame medicinos žurnale „Lancet“.
Tyrėjai nustatė, kad vidutinis planetos gyventojas senatvei būdingą ligų puokštę sukaupia sulaukęs vidutiniškai 65 metų. Tačiau, tarkime, Japonijoje, Prancūzijoje ar Šveicarijoje tai įvyksta žymiai vėliau: pagyvenę japonai, prancūzai ar šveicarai, tik sulaukę 76-ių jaučiasi tarsi būtų vidutinis pasaulio 65-metis rašo BBC. O Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai, sulaukę 45 metų, jaučiasi kaip dvidešimčia metų senesni.
Lietuviai ligoti
Lietuvos gyventojai gera sveikata nepasižymi: 61,5 metų sulaukęs žmogus jau turi tiek senatvinių ligų, kiek jų kankina vidutinį pasaulio 65-metį. Jei visuomenės sveikatos padėtis artimiausiais metais Lietuvoje nepagerės, dalis žmonių pensinio amžiaus, kuris 2026 m. sieks 65 m., sulauks jau kurį laiką sirgdami senatvinėmis ligomis.
Bendrame reitinge, į kurį įtraukos 195 pasaulio šalys, Lietuva užima 119 vietą ir pagal šį rodiklį yra tarp Seišelių salų (118) ir Kirgizijos (120). Ją lenkia visos ES valstybės, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją.
Kaimyninių šalių gyventojai taip pat sensta sparčiau nei vidutinis pasaulio gyventojas. Latvijoje senatvinės ligos pradeda kamuoti sulaukus vidutiniškai 61,7 m., Lenkijoje – 63,9, Baltarusijoje – 60,5 m., Ukrainoje – 57,4 metų. Estijoje padėtis kiek geresnė – amžius, kada užklumpa senatvinės ligos, siekia 66,1 m. ir jau peržengia vidutinę 65 m. ribą. Suomijoje šis amžius siekia 72,3 metus.
Lėčiausiai pasaulyje sensta Japonijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Singapūro gyventojai – 65-mečio ligų komplektą jie susirenka dešimčia metų vėliau nei vidutinis pasaulio gyventojas.
[infogram id=“681ea82b-11db-451d-abd1-5e21e0f16119“ prefix=“JN2“ format=“interactive“ title=“Lėčiausiai senstančios valstybės“]
Tyrimas, kurį drauge atliko Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos ir Ispanijos mokslininkai, unikalus savo apimtimi – mokslininkai išanalizavo 30-ies metų (nuo 1990 iki 2017 m.) duomenis apie gyventojų sveikatos būklę iš 195 valstybių, nurodo BBC.
Paprastai senėjimo problemos yra nagrinėjamos, vertinant populiacijos gyvenimo trukmę, tačiau šį kartą tyrėjai pritaikė kitokį požiūrį ir analizavo senatvines ligas – t.y., susirgimus, kurių tikimybė su amžiumi smarkiai išauga.
Buvo atrinktos 92 diagnozės, kurios neišvengiamai sumažina pacientų fizines ir protines galimybes. Tarp jų – 13 širdies ir kraujagyslių ligų, 6 chroniniai kvėpavimo takų susirgimai, 35 vėžio rūšys, diabetas, chroninės kepenų ligos, traumos, neurodegeneracinės ligos, o taip pat klausos bei regos susilpnėjimas.
Analizė parodė, kad senatvinės ligos sudaro daugiau nei pusę suaugusių žemės gyventojų sveikatos problemų, tačiau skirtingose šalyse duomenys ryškiai skiriasi, t.y., fizinė senatvė ateina skirtingais žmogaus gyvenimo metais.
Be to, besivystančių šalių, kur žmonių gyvenimo trukmė gerokai trumpesnė nei išsivysčiusiose, gyventojai vis tiek spėja prikaupti senatvinių ligų – jos juos tiesiog užklumpa anksčiau.
„Šie prieštaringi rezultatai rodo, kad gyvenimo trukmės ilgėjimas vyresniame amžiuje gali būti traktuojamas ir kaip papildomos galimybės, ir kaip grėsmė visuomenės gerovei – tai priklauso nuo to, kokiame amžiuje žmonės realiai susiduria su senatvinėmis sveikatos problemomis, o ne pagal pase nurodytą faktinį amžių“, – pabrėžia pagrindinė tyrimo autorė Angela Y. Chang iš Vašingtono Universiteto Sietle.
Ji atkreipia dėmesį, kad dėl sveikatos problemos, susijusių su organizmo senėjimu, žmonės anksčiau išeina į pensiją, senka darbo jėgos ištekliai ir didėja išlaidos sveikatos apsaugai. Todėl valstybių vadovams ir sveikatos apaugos sistemos strategams reikėtų turėti galvoje, kokiame amžiuje žmonės pradeda justi negatyvias senėjimo pasekmes.
