Žlugo A. Verygos pasiūlymai dėl sveikatos reformos
Ponas Veryga šeštadienį Seimo plenariniame posėdyje teikė visą pluoštą įstatymų projektų, numatančių tam tikras reformas sveikatos apsaugos sistemoje. Parlamentarai jau pernai vasarą buvo priėmę Vyriausybės parengtus analogiškus projektus, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė juos vetavo, o Seimas sutiko su veto, todėl įstatymai liko neįsigalioję ir SAM įsipareigojo parengti naujus pasiūlymus.
Šeštadienį pristatant projektus Seime p. Verygos buvo klausiama, kur dingo pernai vasarą priimti, bet prezidentės vetuoti pasiūlymai dėl valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo. „Nejaugi nebeliko reikalo Vyriausybei ir jos institucijoms imtis pertvarkyti, optimizuoti kitąkart brangiai kainuojančią ir ne visada efektyvią sistemą“, – ministro teiravosi Seimo narys Raimundas Martinėlis.
„Iš tiesų, šiais pasiūlymais neteikiame rajoninių ligoninių tinklo peržiūros. Bet vėliau, galbūt dar šiemet mes ateitume su naujais konkrečiais pasiūlymais šiais klausimais. Dabar tiesiog ne tas laikas tokiems klausimams, dar ir atsižvelgiant į artėjančius savivaldos rinkimus“, – atsakė ministras.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad ir teikiamais projektais yra siūloma įvesti vadinamąsias regionines sveikatos tarybas, kuriose posėdžiaus kelių rajonų merai ir kurios be kita ko spręstų kai kuriuos klausimus dėl mažų rajoninių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo peržiūros klausimus – „šios tarybos turėtų galimybę sutarti dėl kai kurių įstaigų reorganizavimo, pertvarkymo, prijungimo prie kitų didesnių įstaigų ir taip toliau“.
Atsirastų valdybos
Pono Verygos pateiktais pasiūlymais buvo numatoma įvesti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų ribojimus. Šiuo metu jiems yra numatyta 5 m. kadencija, o jų skaičius neribojamas, todėl ketinama nustatyti, kad vadovauti tai pačiai įstaigai būtų galima ne daugiau kaip dvi kadencijas. Tiesa, mažoms įstaigoms, kuriose dirba iki 10 specialistų, kadencijų skaičiaus siūloma neriboti.
Didelėse gydymo įstaigose buvo siūloma įsteigti valdybas, kurios būtų sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos žmonių. Ten, kur nebūtų valdybų, veiktų stebėtojų tarybos, kurių nariams galiotų nepriekaištingos reputacijos kriterijai.
„Valdyba įstaigoje skirta padėti įstaigą valdyti, prižiūrėti, padėti vadovui skaidriau priimti efektyvesnius sprendimus“, – teigė p. Veryga.
Siūlomose tarybose bei valdybose turėtų dalyvauti ir verslo atstovai, bet jie, anot ministro, „negalėtų dominuoti ir vieni priimti sprendimų“. „Nemanau, kad būtų rizikinga, todėl, kad vienas iš verslo deleguotas žmogus negalėtų priimti sprendimų. Valdybos labiau teiktų rekomendacijas ir vertintų viešuosius pirkimus, kurių sumos yra didesnės, bet tai nereiškia, kad jie priims kažkokį sprendimą patys“, – sakė SAM vadovas.
Pernai lapkritį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė savo tyrimą, kuriuo nustatyta, kad kai kuriuos ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą arba tiesiogiai perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus yra teigęs, kad verslininkai neturėtų dalyvauti remiamų gydymo įstaigų viešuosiuose pirkimuose.
Pasisakė prieš
Tačiau po ministro klausinėjimo ir trumpos diskusijos dėl be kita ko pateikto pasiūlymo uždaryti Medicinos biblioteką parlamentarai balsavo, ar priimti teikiamus projektus. Iš 109 balsavusiųjų už šiuos įstatymus buvo tik 53, prieš balsavo 34, susilaikė 22 Seimo nariai. Tad konstatuota, kad pritarimui po pateikimo pritrūko vos dviejų balsų. Projektai grąžinti iniciatoriams tobulinti.
„Akivaizdu, kad projektai nekokybiški, todėl Seimas juos atmetė jau pateikimo stadijoje. Siūlytume, kad projektus taisytų ir vėliau pateiktų Seimui Vyriausybė, o ne pavienis ministras“, - kalbėjo vienas iš opozicinių konservatorių atstovų Andrius Kubilius.
Bet balsavimo rezultatais nusivylęs p. Veryga teigė, kad daugiau nebeinicijuos pertvarkų ir neteiks jų šios kadencijos Seimui, nes esą mato „atitinkamą neigiamą opozicijos nusiteikimą dėl būtinybės imtis reformų sveikatos priežiūros sistemoje“.
Į šį pareiškimą konservatorius Kęstutis Masiulis atsakė, kad ne tik opozicija balsavo prieš ir ypač susilaikė. Tarp nebalsavusių už sveikatos reformos projektus buvo ir kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai socialdarbiečiai, pvz., Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis ir Juozas Bernatonis, taip pat „tvarkiečiai“ ir net vienas kitas valstietis-žaliasis - p. Martinėlis ir Viktoras Rinkevičius. Jeigu bent du iš susilaikiusiųjų balsuotų už, įstatymo projektams po pateikimo būtų pritarta.
Ta proga p. Masiulis pasiūlė SAM vadovui atsistatydinti, „nes Seimas faktiškai pareiškė nepasitikėjimą“. Bet p. Veryga leido suprasti nematąs tam reikalo.
Anksčiau prieš SAM pasiūlytąją pertvarką pasisakė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Nacionalinio kraujo centro, Nacionalinio transplantacijos biuro, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, kitų įstaigų, suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovai. Daugelis jų tvirtino, kad pasiūlytas reorganizacijos planas įstaigų veiklą padarys ne efektyvesnę, bet kaip tik apsunkins.
