Informacijos apie referendumo svarbą sklaida užsiims Vyriausybė
Tai numatoma naujoje Referendumo įstatymo redakcijoje, kuri buvo ketvirtadienį priimta Seime. Už naują įstatymą balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 18 parlamentarų.
Dalis opozicijos pasisakė prieš šio įstatymo pakeitimą artėjant kitąmet gegužę numatytam konstituciniam referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Be kita ko opozicijos atstovai piktinosi, kad įteisinama galimybė Vyriausybei pačiai užsiimti politine agitacija, pasak konservatoriaus Kęstučio Masiulio, „dar ir tam panaudojant valstybės biudžeto lėšas“. Tai, jo nuomone, grubiai pažeidžia konstitucinės lygiavos principus.
Tačiau valdančiųjų valstiečių-žaliųjų atstovai tvirtino, kad „šis instrumentas turi būti Vyriausybės rankose“, nes Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės užsiimti agitacija dėl referendumo, todėl faktiškai iki šiol nebuvo galimybė informuoti visuomenę „dėl priimamo klausimo svarbos valstybės gyvenimui“.
Naujasis Referendumo įstatymas patikslina nuostatas dėl referendumo organizavimo procedūrų, agitacijos, balsų skaičiavimo, praplečia balsavimo vietų užsienyje skaičių, nustato darbo užmokesčio mokėjimą balsavimo komisijų nariams. Įstatyme taip pat nuspręsta atsisakyti „Lietuvos pašto“ paslaugų, kurios bus pavedamos kaip funkcijos atlikti komisijų nariams ir kurjerių tarnyboms.
„Referendumo įstatyme tikslinama išorinės politinės reklamos sąvoka ir įtvirtinta, kad išorinė politinė reklama įstatyme bus suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama bus laikoma taip pat politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse“, – rašoma Seimo pranešime spaudai apie priimtąjį įstatymą.
Priimtomis pataisomis įtvirtinami griežtesni reikalavimai dėl reputacijos referendumo komisijos nariams. Pagal naujas nuostatas į referendumo komisiją galės būti siūlomas tik nepriekaištingos reputacijos pilietis.
Kartu praplečiamas balsavimo vietų užsienyje skaičius sudarant galimybę balsuoti papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. Sprendimą dėl kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priims Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.
„Referendumo įstatymas ilgą laiką nebuvo iš esmės peržiūrėtas, todėl daugelis įstatymo nuostatų paseno ir nebeatitinka susiklosčiusios referendumų organizavimo praktikos. Referendumo įstatymo projektas yra tik dalis viso siūlomo rinkimų įstatymų pakeitimų paketo, todėl būtina suvienodinti visas rinkimų organizavimo procedūras, sąlygas bei patikslinti kai kurias nuostatas“, – aiškino valstietis-žaliasis Arvydas Nekrošius, Seimo pirmininko pavaduotojas ir projektą rengusios darbo grupės pirmininkas.
Pirminiame projekto variante referendumo dieną buvo siūloma pratęsti balsavimo laiką iki 22 val., tačiau paliktas visiems rinkimams vienodas balsavimo laikas – nuo 7 iki 20 val. Įstatymas taip pat numato, kad Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo gali būti nustatytas ir kitoks balsavimo laikas, bet ne trumpesnis, nei nurodyta. Seimo nutarime gali būti nustatyta ir tai, kad referendumas vyksta ne vieną dieną.
Numatyta, kad naujasis įstatymas įsigalios nuo sausio. Tad jo nuostatos galėtų būti taikomos ateinančią gegužę numatytam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Tokį referendumą numatoma rengti gegužės 12 d., ir, jeigu leis Konstitucinis Teismas, dar ir pratęsti gegužės 26 d.
„Kiekvienam lietuviui svarbus referendumo tikslas ir jo rezultatai. Privalom išsaugoti brolių ir seserų pilietybę, ryšius su tėvyne“, – balsuoti už įstatymą ragino Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.
