A. Paleckis ir V. Ivanovas į teisėsaugos rankas pateko tiriant šnipinėjimo Rusijai bylą

Skyrė komplektą kardomųjų priemonių

Trečiadienio vakarą apie Ivanovo paleidimą iš sulaikymo patvirtino prokuratūra.

„Galiu patvirtinti, kad šiandien šis asmuo buvo paleistas iš sulaikymo“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Pasak jos, V. Ivanovas paleistas išnykus būtinybei apriboti jam laisvę, tačiau Rusijos piliečiui „skirtas komplektas kardomųjų priemonių, užtikrinančių jo dalyvavimą procese“.

Tyrimas pradėtas pagal VSD informaciją

Anksčiau trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis bei Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pranešė apie jau kurį laiką vykdomą ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl šnipinėjimo.

nuotrauka: 2left

„Tyrimas pradėtas VSD informacijos pagrindu. Bylą tiria VSD ir Kriminalinės policijos biuras, kontroliuoja prokuratūra“, – teigė p. Pašilis.

Anot jo, šioje byloje figūruojantys asmenys yra susiję su partijomis, bet „nėra duomenų, kad jie būtų susiję su parlamentinėmis partijomis“.

Generalinis prokuroras patvirtino, kad tiriant šią bylą suimtas Paleckis. Jis sulaikytas jau prieš porą mėnesių.

„Yra suimta ir daugiau, bet nei skaičiaus, nei pavardžių nenorėčiau minėti“, – kalbėjo p. Pašilis.

Tuo metu p. Pernavas pabrėžė, kad visi įtariamieji, išskyrus vieną, yra Lietuvos piliečiai. O tas likęs vienas – yra Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, „kuris sulaikytas dėl pas jį kratos metu rasto ginklo“.

„Ivanovui pareikšti įtarimai dėl šaunamojo ginklo laikymo. Ar tai susiję su šnipinėjimo byla, dar tiriama“, – sakė policijos vadovas.

„Daugiau kaip prieš metus vykdyta sisteminga, nevienadienė veikla, nukreipta prieš Lietuvą“, – tvirtino generalinis prokuroras.

VSD vadovas pridūrė: „Šiam tyrimui medžiaga rinkta labai ilgą laiką. Įtariamųjų veikla galimai turėjo Rusijai palankių ir su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinamų tikslų. Bandyta formuoti partijų programas, pasinaudoti žiniasklaidos priemonėmis formuojant visuomenės atitinkamą nuomonę.“

„Šis tyrimas įrodo, kad deja, šnipinėjimo grėsmė nėra sumažėjusi“, – pridūrė p. Jauniškis.

„Jie rinko informacijos pagal kitos valstybės žvalgybos tarnybos užduotis“, – pastebėjo policijos generalinis komisaras.

Jis pabrėžė, kad „šio neviešo ir jautraus tyrimo metu yra taikyti ir tebetaikomi įvairūs veiksmai – kratos, sulaikymai ir kt., visi jie sankcionuoti“.

Šiemet pradėtas tyrimas tęsiamas, apie jo rezultatus ketinama pranešti vėliau. Už šnipinėjimą Lietuvoje baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

Rusija Lietuvos tyrimą dėl šnipinėjimo vadina antirusiška akcija

Rusijos Užsienio reikalų ministerija ir šalies ambasada Lietuvoje trečiadienį pareiškė, kad naujas Lietuvos teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl šnipinėjimo Maskvai yra antirusiška akcija ir žingsnis tolyn nuo demokratijos.

Naujienų agentūra „Interfax“ cituoja Rusijos Užsienio reikalų ministeriją, suėmimus vadinančią dar vienu „rusofobijos pasireiškimu“ ir „atotrūkiu nuo demokratijos“.

„Galiu tai pakomentuoti kaip, visų pirma, dar vieną rusofobinės politikos, deja, vykdomos jūsų paminėtos valstybės, elementą. Antra – kaip didžiulį atotrūkį nuo demokratinių teisių ir laisvių, kurių ieškodamos šios šalys, ypač Baltijos regione, politine prasme atsigręžė į Vakarus ir integravosi tiek į NATO, tiek į Europos Sąjungą“, – per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji teigė, kad šiuo metu Baltijos šalyse vyksta „milžiniškas ritimasis atgal“ užtikrinant žodžio laisvę, žmogaus teises ir kitas teises ir laisves.

„Dar net nežinau, ar tai atotrūkis, ar visiškas atsisakymas laikytis skelbto demokratinio kurso. Kitokio paaiškinimo ir kitokio apibūdinimo tiesiog nėra“, – sakė M. Zacharova.

Panašią poziciją anksčiau trečiadienį išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

„Neabejotina: čia sukeltas naujas šurmulys dėl šnipų yra dar viena rimta ir šiurkšti Lietuvos valdžios antirusiška akcija“, – rašoma Rusijos ambasados atsakyme į naujienų agentūros „ITAR-TASS“ užklausą.

Atsakymas paskelbtas ambasados interneto puslapyje.

R. Paleckis apie brolio suėmimą: jeigu jis būtų paklausęs manęs ar tėvų, viso to nebūtų

Teisėsaugai trečiadienį paskelbus, kad dėl galimo šnipinėjimo Rusijai suimtas buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis, jo brolis, buvęs LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas ir žurnalistas Rimvydas Paleckis teigia nenumanęs apie tokią brolio veiklą.

nuotrauka:: 1right

„Daug ką galėjau pagalvoti, žinant, ką jis anksčiau veikė, bet tikrai tokių minčių nebuvo, kas dabar paaiškėjo (...) Ir aš tik galiu pasakyti, kad jeigu jis būtų paklausęs manęs savo laiku, jeigu tėvų būtų klausęs, tai aš manau, kad viso to nebūtų. Bet čia jau, žinoma, kas būtų, jeigu būtų“, – BNS teigė R. Paleckis.

Policijos generalinis komisaras Pernavas trečiadienį patvirtino, kad A. Paleckis laikomas suimtas nuo šių metų spalio.

Anot R. Paleckio, apie brolio suėmimą jis žinojo, tačiau to niekam nepranešė nenorėdamas pakenkti tyrimui ir pasitikėdamas teisėsauga.

„Suvokiant, kad šiaip sau tokie dalykai nevyksta, supratau, kad Lietuvos teisėsauga atlieka svarbų darbą, tai su niekuo nesidalinau ta informacija, nes supratau, kad bet koks dalijimasis gali pakenkti tyrimui“, – tvirtino R. Paleckis.

Jis teigė, kad su broliu bendraudavo retai, o takoskyra su juos išryškėjo po šio pareiškimų apie Sausio 13-ąją. Tąkart, prieš beveik aštuonerius metus, R. Paleckis nuo brolio teiginių atsiribojo vadindamas juos „nesąmonėmis“ ir „kliedesiais“.

Pasak R. Paleckio, pastarąjį kartą jiedu su broliu bendravo vasarą. 

„Po to laiko, išskyrus buitinius klausimus, mes neturėjome jokių kontaktų, ir dėl to man buvo kažkuria prasme šokas“, – teigė R. Paleckis.

R. Karbauskis: pažyma su šnipinėjimo byla nesusijusi

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis patvirtino, kad jo skaityta įslaptinta informacija su šnipinėjimo byla nesusijusi.

„Čia buvo daug spekuliacijų dėl to, kokia informacija yra ir taip toliau, galiu užtikrintai pasakyt, kad toj pažymoj, kurią aš skaičiau, šnekama tikrai ne apie šitą dalyką“, – trečiadienį tv3.lt portalo tiesioginėje transliacijoje į klausimą, ar jo matyta informacija susijusi su šnipinėjimo byla, atsakė p. Karbauskis.

„Šituo klausimu (šnipinėjimo byla – BNS), matyt, tarnybos dirba jau ilgą laiką, nuosekliai, bendradarbiaudamos, o ten buvo situacija, kad viena iš tarnybų  informavo dėl galimos grėsmės ir premjeras pasidalino su kitomis tarnybomis“, – teigė „valstiečių“ vadovas.

Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybėje žurnalistams į klausimą, ar grėsmės, apie kurias jis kalbėjo anksčiau, teigdamas, jog kreipsis į tarnybas, yra susijusios su atliekamu tyrimu, atsakė: „Tame tarpe – taip.“

Perklaustas, ar yra sąsaja su šnipinėjimo byla, p. Skvernelis sakė detalių nekomentuojantis, bet kartojo, kad „tai susiję su grėsmėmis, kurios bandomos daryti ir iš išorės“.

Praėjusią savaitę p. Karbauskis žurnalistams pranešė skaitęs jam kaip „valstiečių“ frakcijos seniūnui adresuotą pažymą, pagrindusią premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi į specialiąsias tarybas. 

Pats p. Skvernelis Seime buvo pareiškęs, kad opozicinių konservatorių veikimas „yra Kremliaus politikos vykdymas ir abejonių yra, ar ten nėra sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, tą atsakys „specialiosios tarnybos“.

Konservatoriai tuomet pareikalavo, kad su pažyma susipažintų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet informacija kol kas buvo pateikta tik Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. 

Ponas Pranckietis trečiadienį interviu Žinių radijui sakė, kad didelio atgarsio sulaukusioje įslaptintoje pažymoje „išskirtinių blogybių“ nėra.

Valstybės saugumo departamento vadovas Jauniškis trečiadienį žurnalistams Seime klausiamas, ar šiuo metu VSD turi kokių nors duomenų, kad konservatorių partija veiktų Kremliaus labui, atsakė: „Šiuo metu aš tokių apraiškų nematau.“

FOTOGALERIJA Spaudos konferencija apie šnipinėjimo tyrimą (4 nuotr.)