Kodėl atlyginimai Lietuvoje per maži?

Publikuota: 2018-11-29
„Swedbank“ nuotr.
„Swedbank“ nuotr.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Lietuvoje tęsiasi spartus atlyginimų augimas – trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo 10%. Apskritai, vidutinis atlyginimas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus auga sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Tačiau neretai kyla klausimas, kodėl nepasivejame kaimynų ? latvių vidutinis atlyginimas pirmąjį šių metų pusmetį buvo 10%, o estų daugiau nei 40% didesnis nei lietuvių. Dėl ko atsiranda tokie skirtumai?

Dažniausiai atlyginimų atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos aiškinamas tuo, jog Estijoje darbo našumas yra didesnis nei Lietuvoje. Ir iš tiesų, pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam ar vienai dirbtai valandai, Lietuvoje yra mažesnė nei Estijoje. Tačiau šalies darbuotojų našumą žemyn ypač tempia žemesnės kainos bei žemi viešojo sektoriaus atlyginimai. Eliminavus kainų poveikį, pagal našumą pernai Lietuva lenkė ne tik Latviją, bet ir Estiją. Tad iš tiesų negalima teigti, jog lietuviai, lyginant su latviais ar estais, yra mažiau produktyvūs. Pagrindinis veiksnys, paaiškinantis žemesnius atlyginimus Lietuvoje, yra susijęs su žemomis kainomis.

Ypač dideli skirtumai tarp Lietuvos ir Estijos fiksuojami paslaugų kainose – Lietuvoje paslaugų kainos sudaro 46% ES vidurkio, o Estijoje – 63%. Tai aktualu ne tik rinkos, bet ir viešosioms paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių kainų lygio skirtumai neretai būna dar didesni. „Eurostat“ skelbiamas atlygis vienam darbuotojui, pakoreguotas pagal bendrą kainų lygį, pernai Lietuvoje buvo didesnis nei Latvijoje ir tik 6,7% mažesnis nei Estijoje. Didesnės paslaugų, taip pat ir viešųjų, kainos leistų daugeliui piliečių džiaugtis didesniais atlyginimais, nors bendra šio didesnio atlyginimo perkamoji galia ir nepakistų.

Deja, politikai paprastai vengia sparčiau didinti viešųjų paslaugų kainas, nes tam būtų reikalingas didesnis finansavimas. Šias galimybes Lietuvoje riboja santykinai gana mažos mokestinės pajamos bei viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo problemos. Tačiau Lietuvoje viešojo sektoriaus atlyginimų situacija jau tampa paradoksali.

Dėl ilgą laiką ypač vangiai augusių viešojo sektoriaus atlyginimų Lietuvoje vidutinis atlyginimas privačiajame sektoriuje jau beveik susilygino su esančiu viešajame, kai Latvijoje viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra maždaug 4%, o Estijoje 5% didesni nei privačiajame. Sparčiau nedidinant viešojo sektoriaus atlyginimų pasiekti Estijos atlyginimų lygį bus ypač sudėtinga.Visgi vien tik kainų lygio skirtumai negali paaiškinti viso atlyginimų tarp Lietuvos ir Estijos atotrūkio. Viena galima to priežastis yra susijusi su Lietuvoje egzistuojančiu netolygiu įvairių pajamų apmokestinimu ir dėl to kylančiomis paskatomis vietoje darbo pagal darbo sutartį rinktis kitas veiklos formas.

Lietuvos banko atlikti skaičiavimai parodė, kad besiverčiančiųjų individualia veikla ar dirbančiųjų su verslo liudijimu mokestinė našta gali būti kelis kartus mažesnė nei asmens, dirbančio pagal darbo sutartį. Jei šiomis arbitražo galimybėmis naudojasi daugiausiai uždirbantieji, tai gali tempti į apačią šalies vidutinį darbo užmokestį. Pernai savarankiškai dirbantieji sudarė 10,5% visų šalies užimtųjų, kai Estijoje ši dalis siekė 9,3%.

Gali būti, kad prie atlyginimų skirtumo nemažai prisideda ir darbuotojų derybinės galios skirtumai. Viena iš priežasčių, kodėl Estijos darbuotojų derybinė galia gali būtų didesnė nei lietuvių – nedarbo lygis Estijoje yra mažesnis, tad darbuotojų trūkumas jaučiamas dar labiau nei Lietuvoje. Be to, estų derybinę galią palaiko ir artima kaimynystė su Suomija bei galimybės ten dirbti neemigruojant, tad vietiniai darbdaviai yra priversti dėl darbuotojų konkuruoti su aukštesnius atlyginimus galinčiomis pasiūlyti suomių įmonėmis. Tuo tarpu kai kurių lietuvių derybinę galią gali riboti tai, jog jų gyvenamoji vietovė yra nutolusi nuo pagrindinių šalies ekonomikos centrų, tad jie dažnai neturi galimybės rinktis darbdavio. Net 46% darbingo amžiaus lietuvių gyvena kaimiškose vietovėse, kai Estijoje šis skaičius siekia 40%, o Latvijoje tik 35%.

Atlyginimų dedamojoje nereiktų užmiršti ir „minkštųjų“ veiksnių, pavyzdžiui, darbo kultūros, tolerancijos „vokeliams“ skirtumų tarp Lietuvos ir Estijos. Tarptautinės įmonės neretai pasižymi didesniu skaidrumu, vakarietiška darbo kultūra, aiškia atlyginimų nustatymo ir didinimo tvarka, tikėtina, jog ir „vokelių“ praktika tokiose įmonėse yra retai pasitaikantis dalykas.

„Eurostat“ duomenys rodo, jog 2015 m. Lietuvoje užsienio kapitalo įmonėse dirbo tik apie 15% šalies užimtųjų, kai Estijoje ši dalis siekė apie 38%. Visgi Lietuva nestovi vietoje ? šalyje kuriasi vis daugiau užsienio įmonių, politikų bei visuomenės tolerancija šešėliui menksta, vietos verslininkai perima pažangias personalo valdymo praktikas. Todėl tikėtina, jog Lietuvos ekonomikai modernėjant šis veiksnys prisidės prie atlyginimų skirtumo mažėjimo. Visgi besilygindami su kaimynais ir ieškodami galimybių dar sparčiau didinti atlyginimus, turėtume nepamiršti, kad, siekiant tvaraus ekonomikos augimo, atlyginimų augimas, taip pat ir MMA didinimas, turi būti atsakingas ir subalansuotas.

Ilgą laiką sparčiau už produktyvumą augantis darbo užmokestis kaitina ekonomiką ir tai galų gale gali pakirsti įmonių finansinę sveikatą, galimybes kurti darbo vietas, investuoti ir sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose.

Komentaro autorė - Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vietoj paprastumo – klajonės po labirintus

Ekonomikos ir inovacijos ministerija skaičiuoja verslui sumažėsiančias išlaidas dėl esą sumažintos...

Finansai
05:50
Intriguojanti koalicijų dėlionė: septyni miestai – septynios skirtingos situacijos Premium

Savivaldos rinkimuose penkiuose iš septynių didžiausių šalies miestų merai buvo perrinkti. Bet visur,...

Naudos gavėjų mokesčių rojuose tyko nauji išbadymai  Premium

Neužtikrinus, kad mokesčių rojais pripažintose teritorijose registruotos bendrovės vykdo ekonominę veiklą, jų...

Finansai
05:45
Nyderlanduose sulaikytas šaudymu tramvajuje įtariamas vyras

Pirmadienį Nyderlandų Utrechto miesto tramvajuje ir keliose kitose miesto vietose vyras pradėjo šaudyti į...

Verslo aplinka
2019.03.18
Didmiesčių merų programose gražūs žodžiai gožia darbus Premium 8

Didžiųjų miestų vadovų ir jų komitetų programose tradiciškai apstu pažadų: „Kursime, diegsime, pagerinsime,...

Verslo aplinka
2019.03.18
Dar vienas Th. May bandymas patvirtinti savo susitarimą gali būti blokuotas

Theresa May, JK premjerė, pirmadienį bando užsitikrinti Šiaurės Airijos Demokratų junionistų (DUP) partijos...

Verslo aplinka
2019.03.18
Sausio 13-osios bylą tyręs buvęs prokuroras S. Slapšinskas sulaukė kaltinimų Rusijoje 6

Rusijos Tyrimų komitetas buvusiam Lietuvos prokurorui Simonui Slapšinskui, tyrusiam rezonansinę Sausio...

Verslo aplinka
2019.03.18
8% verslininkų prisipažino pernai davę kyšį 1

Tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ duomenimis, Lietuvoje gerėja bendras korupcijos situacijos...

Verslo aplinka
2019.03.18
Eurostatas: sausį Lietuvos eksportas augo 8%, importas nepakito

Pirmąjį šių metų mėnesį augo visų Baltijos valstybių eksporto apimtys, sparčiausiai – iš Estijos, o...

Verslo aplinka
2019.03.18
R. Masiulis sprendimą dėl A. Vaitkaus likimo žada kitą savaitę  15

Klaipėdos mero rinkimus pralaimėjusiam uosto vadovui Arvydui Vaitkui pareiškus, jog jis žada toliau vadovauti...

Verslo aplinka
2019.03.18
Iš 60 savivaldybių penkių vadovėmis išrinktos moterys 

Iš 60 šalies savivaldybių penkių vadovėmis išrinktos moterys – kaip ir per praėjusius savivaldos rinkimus.

Vadyba
2019.03.18
Komercinis arbitražas ar valstybiniai teismai: privalumai ir mitai Verslo tribūna

Komercinis arbitražas, kaip viena iš ginčų sprendimo alternatyvų, Lietuvoje vis dar vertinama gana atsargiai.

Verslo aplinka
2019.03.18
Savivaldos rinkimų kampanija kainavo kelis milijonus

Savivaldos rinkimų kampanijai kandidatai surinko daugiau kaip 4 mln. Eur, didesnę dalį šių lėšų paskyrė...

Verslo aplinka
2019.03.18
BDAR naujienos: patvirtino atvejus, kada privaloma atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) patvirtino įmonių ir valstybės institucijų seniai lauktą...

Paslaugos
2019.03.18
Lietuvos įmonėms – kasmetiniai eksporto apdovanojimai

Pirmadienį Vyriausybėje išdalinti apdovanojimai geriausius eksporto rodiklius praėjusiais metais pasiekusioms...

Verslo aplinka
2019.03.18
Politologai: savivaldos rinkimus laimėjo personalijos

Savivaldos rinkimuose pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika. Taip mano politologas...

Verslo aplinka
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
Politologė prie netikėtumų priskyrė Ignaliną, liberalus ir „tvarkiečius“

Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad pasibaigusių savivaldos rinkimų bendras rezultatas, ypač didžiuosiuose...

Verslo aplinka
2019.03.18
„Valstietis“ B. Markauskas Seimo nario kėdę maino į Klaipėdos rajono mero postą 5

Buvęs žemės ūkio ministras, „valstietis“ Bronius Markauskas Seimo nario postą iškeis į Klaipėdos rajono mero...

Rinkimai 2019
2019.03.18
Politikas su mimoza 1

Šiandien jau turime naujus savivaldybių merus, daug kur, žinoma, senus, bet naujai perrinktus. Kaip kalbėjo...

Verslo aplinka
2019.03.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau