Kodėl atlyginimai Lietuvoje per maži?

Publikuota: 2018-11-29
„Swedbank“ nuotr.
„Swedbank“ nuotr.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Lietuvoje tęsiasi spartus atlyginimų augimas – trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo 10%. Apskritai, vidutinis atlyginimas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus auga sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Tačiau neretai kyla klausimas, kodėl nepasivejame kaimynų ? latvių vidutinis atlyginimas pirmąjį šių metų pusmetį buvo 10%, o estų daugiau nei 40% didesnis nei lietuvių. Dėl ko atsiranda tokie skirtumai?

Dažniausiai atlyginimų atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos aiškinamas tuo, jog Estijoje darbo našumas yra didesnis nei Lietuvoje. Ir iš tiesų, pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam ar vienai dirbtai valandai, Lietuvoje yra mažesnė nei Estijoje. Tačiau šalies darbuotojų našumą žemyn ypač tempia žemesnės kainos bei žemi viešojo sektoriaus atlyginimai. Eliminavus kainų poveikį, pagal našumą pernai Lietuva lenkė ne tik Latviją, bet ir Estiją. Tad iš tiesų negalima teigti, jog lietuviai, lyginant su latviais ar estais, yra mažiau produktyvūs. Pagrindinis veiksnys, paaiškinantis žemesnius atlyginimus Lietuvoje, yra susijęs su žemomis kainomis.

Ypač dideli skirtumai tarp Lietuvos ir Estijos fiksuojami paslaugų kainose – Lietuvoje paslaugų kainos sudaro 46% ES vidurkio, o Estijoje – 63%. Tai aktualu ne tik rinkos, bet ir viešosioms paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių kainų lygio skirtumai neretai būna dar didesni. „Eurostat“ skelbiamas atlygis vienam darbuotojui, pakoreguotas pagal bendrą kainų lygį, pernai Lietuvoje buvo didesnis nei Latvijoje ir tik 6,7% mažesnis nei Estijoje. Didesnės paslaugų, taip pat ir viešųjų, kainos leistų daugeliui piliečių džiaugtis didesniais atlyginimais, nors bendra šio didesnio atlyginimo perkamoji galia ir nepakistų.

Deja, politikai paprastai vengia sparčiau didinti viešųjų paslaugų kainas, nes tam būtų reikalingas didesnis finansavimas. Šias galimybes Lietuvoje riboja santykinai gana mažos mokestinės pajamos bei viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo problemos. Tačiau Lietuvoje viešojo sektoriaus atlyginimų situacija jau tampa paradoksali.

Dėl ilgą laiką ypač vangiai augusių viešojo sektoriaus atlyginimų Lietuvoje vidutinis atlyginimas privačiajame sektoriuje jau beveik susilygino su esančiu viešajame, kai Latvijoje viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra maždaug 4%, o Estijoje 5% didesni nei privačiajame. Sparčiau nedidinant viešojo sektoriaus atlyginimų pasiekti Estijos atlyginimų lygį bus ypač sudėtinga.Visgi vien tik kainų lygio skirtumai negali paaiškinti viso atlyginimų tarp Lietuvos ir Estijos atotrūkio. Viena galima to priežastis yra susijusi su Lietuvoje egzistuojančiu netolygiu įvairių pajamų apmokestinimu ir dėl to kylančiomis paskatomis vietoje darbo pagal darbo sutartį rinktis kitas veiklos formas.

Lietuvos banko atlikti skaičiavimai parodė, kad besiverčiančiųjų individualia veikla ar dirbančiųjų su verslo liudijimu mokestinė našta gali būti kelis kartus mažesnė nei asmens, dirbančio pagal darbo sutartį. Jei šiomis arbitražo galimybėmis naudojasi daugiausiai uždirbantieji, tai gali tempti į apačią šalies vidutinį darbo užmokestį. Pernai savarankiškai dirbantieji sudarė 10,5% visų šalies užimtųjų, kai Estijoje ši dalis siekė 9,3%.

Gali būti, kad prie atlyginimų skirtumo nemažai prisideda ir darbuotojų derybinės galios skirtumai. Viena iš priežasčių, kodėl Estijos darbuotojų derybinė galia gali būtų didesnė nei lietuvių – nedarbo lygis Estijoje yra mažesnis, tad darbuotojų trūkumas jaučiamas dar labiau nei Lietuvoje. Be to, estų derybinę galią palaiko ir artima kaimynystė su Suomija bei galimybės ten dirbti neemigruojant, tad vietiniai darbdaviai yra priversti dėl darbuotojų konkuruoti su aukštesnius atlyginimus galinčiomis pasiūlyti suomių įmonėmis. Tuo tarpu kai kurių lietuvių derybinę galią gali riboti tai, jog jų gyvenamoji vietovė yra nutolusi nuo pagrindinių šalies ekonomikos centrų, tad jie dažnai neturi galimybės rinktis darbdavio. Net 46% darbingo amžiaus lietuvių gyvena kaimiškose vietovėse, kai Estijoje šis skaičius siekia 40%, o Latvijoje tik 35%.

Atlyginimų dedamojoje nereiktų užmiršti ir „minkštųjų“ veiksnių, pavyzdžiui, darbo kultūros, tolerancijos „vokeliams“ skirtumų tarp Lietuvos ir Estijos. Tarptautinės įmonės neretai pasižymi didesniu skaidrumu, vakarietiška darbo kultūra, aiškia atlyginimų nustatymo ir didinimo tvarka, tikėtina, jog ir „vokelių“ praktika tokiose įmonėse yra retai pasitaikantis dalykas.

„Eurostat“ duomenys rodo, jog 2015 m. Lietuvoje užsienio kapitalo įmonėse dirbo tik apie 15% šalies užimtųjų, kai Estijoje ši dalis siekė apie 38%. Visgi Lietuva nestovi vietoje ? šalyje kuriasi vis daugiau užsienio įmonių, politikų bei visuomenės tolerancija šešėliui menksta, vietos verslininkai perima pažangias personalo valdymo praktikas. Todėl tikėtina, jog Lietuvos ekonomikai modernėjant šis veiksnys prisidės prie atlyginimų skirtumo mažėjimo. Visgi besilygindami su kaimynais ir ieškodami galimybių dar sparčiau didinti atlyginimus, turėtume nepamiršti, kad, siekiant tvaraus ekonomikos augimo, atlyginimų augimas, taip pat ir MMA didinimas, turi būti atsakingas ir subalansuotas.

Ilgą laiką sparčiau už produktyvumą augantis darbo užmokestis kaitina ekonomiką ir tai galų gale gali pakirsti įmonių finansinę sveikatą, galimybes kurti darbo vietas, investuoti ir sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose.

Komentaro autorė - Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda 5

Kandidatų į prezidento postą reitingų lenktynėse toliau pirmauja Gitanas Nausėda, ekonomistas, jį vejasi...

Žemdirbių Meka – Kaune? 8

Vyriausybė, sumaniusi Žemės ūkio ministerijos kraustynes į Kauną, negali paaiškinti darbuotojams nei šio...

Briuselio centre – masiniai protestai, panaudotos ašarinės dujos 3

Daugiau kaip 5.500 žmonių Briuselyje sekmadienį prie ES institucijų pastatų protestavo prieš Jungtinių Tautų...

Verslo aplinka
2018.12.16
Raseinių rajono meras A. Gricius skundžia prokurorams R. Ačo elgesį 1

Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius dėl kyšininkavimu įtariamo nuo pareigų nušalinto...

Verslo aplinka
2018.12.16
Savo kiemuose užsiėmę politikai kuria lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje

Savas problemas sprendžiantys šalių politikai atvėrė lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje. Kai kurie...

Verslo aplinka
2018.12.16
Įsikarščiavusi T. May grasina sužlugdyti „Brexit“ susitarimą 11

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May penktadienį pagrasino sužlugdyti „Brexit“ susitarimą, kurį...

Verslo aplinka
2018.12.16
Kauno mero įmonė tikisi taikiai susitarti dėl patalpų Vilniaus centre

Teismui leidus Vilniaus valdžiai iš Centrinio knygyno patalpų Gedimino prospekte iškeldinti nuomininkę –...

Statyba ir NT
2018.12.16
Ar krizę išgyvenusios Europos kompanijos atsigavo ilgam? Premium

„Krizę pavertėme galimybe. 2010-aisiais ir 2011-aisiais įsigijome dvi dideles Vokietijos bendroves ir...

Financial Times
2018.12.16
Veterinarijos institute bakterijų turinti mėsa už kyšius virsdavo švaria 18

Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo...

Agroverslas
2018.12.16
Katovicuose susitarta dėl Paryžiaus klimato sutarties įgyvendinimo priemonių 10

Beveik 200 šalių diplomatai Lenkijos Katovicų mieste šiąnakt pasiekė susitarimą dėl priemonių, kuriomis bus...

Verslo aplinka
2018.12.16
2018-ieji: amerikietiškų kalnelių metai Premium 2

„The Economist“ žurnalas kiekvieną gruodį sukuria viršelį, pilną pačių įvairiausių simbolių, – kartais tai...

Verslo klasė
2018.12.16
P. Porošenka paskelbė apie nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimą 20

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka Kijeve pasibaigus istoriniam ortodoksų sinodui paskelbė apie atskiros...

Verslo aplinka
2018.12.15
Inovacijos iš esmės transformuos mūsų kasdienį apsipirkimą 3

Prekybos sektoriuje vis didesnį vaidmenį vaidina ne parduodamas produktas, o pirkėjo patirtis įsigyjant jį.

Lietuva suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos 3

Lietuva šią savaitę suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos.

Verslo aplinka
2018.12.15
Kiek pinigų reikia oriam pragyvenimui Vilniuje, Rygoje ir Taline 28

Kiek skirtingose Baltijos šalių sostinėse reikia uždirbti, kad galėtum gyventi oriai, ir kiek žmonių...

Vadyba
2018.12.15
Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda ir I. Šimonytė – apklausa 14

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida...

Verslo aplinka
2018.12.15
Apklausa: populiariausi išlieka konservatoriai ir valstiečiai 4

Populiariausiomis tarp partijų išlieka opoziciniai konservatoriai ir valdantieji „valstiečiai“, rodo...

Verslo aplinka
2018.12.15
Mokytojų streikai kirto per S. Skvernelio reitingus 3

Dėl mokytojų streiko smuko ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – palankiai vertinančių jo...

Verslo aplinka
2018.12.15
Apeliacinis teismas neleido „tvarkiečiams“ naudoti 359.000 Eur 1

Lietuvos Apeliacinis teismas penktadienį atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą dėl teismo sprendimo...

Verslo aplinka
2018.12.14
Populiariausi – konservatoriai ir „valstiečiai“, auga socdemai 

Lapkritį truputį pakilo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingas, tačiau juos ir toliau...

Verslo aplinka
2018.12.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau