Kodėl atlyginimai Lietuvoje per maži?

Publikuota: 2018-11-29
„Swedbank“ nuotr.
„Swedbank“ nuotr.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Lietuvoje tęsiasi spartus atlyginimų augimas – trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo 10%. Apskritai, vidutinis atlyginimas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus auga sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Tačiau neretai kyla klausimas, kodėl nepasivejame kaimynų ? latvių vidutinis atlyginimas pirmąjį šių metų pusmetį buvo 10%, o estų daugiau nei 40% didesnis nei lietuvių. Dėl ko atsiranda tokie skirtumai?

Dažniausiai atlyginimų atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos aiškinamas tuo, jog Estijoje darbo našumas yra didesnis nei Lietuvoje. Ir iš tiesų, pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam ar vienai dirbtai valandai, Lietuvoje yra mažesnė nei Estijoje. Tačiau šalies darbuotojų našumą žemyn ypač tempia žemesnės kainos bei žemi viešojo sektoriaus atlyginimai. Eliminavus kainų poveikį, pagal našumą pernai Lietuva lenkė ne tik Latviją, bet ir Estiją. Tad iš tiesų negalima teigti, jog lietuviai, lyginant su latviais ar estais, yra mažiau produktyvūs. Pagrindinis veiksnys, paaiškinantis žemesnius atlyginimus Lietuvoje, yra susijęs su žemomis kainomis.

Ypač dideli skirtumai tarp Lietuvos ir Estijos fiksuojami paslaugų kainose – Lietuvoje paslaugų kainos sudaro 46% ES vidurkio, o Estijoje – 63%. Tai aktualu ne tik rinkos, bet ir viešosioms paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių kainų lygio skirtumai neretai būna dar didesni. „Eurostat“ skelbiamas atlygis vienam darbuotojui, pakoreguotas pagal bendrą kainų lygį, pernai Lietuvoje buvo didesnis nei Latvijoje ir tik 6,7% mažesnis nei Estijoje. Didesnės paslaugų, taip pat ir viešųjų, kainos leistų daugeliui piliečių džiaugtis didesniais atlyginimais, nors bendra šio didesnio atlyginimo perkamoji galia ir nepakistų.

Deja, politikai paprastai vengia sparčiau didinti viešųjų paslaugų kainas, nes tam būtų reikalingas didesnis finansavimas. Šias galimybes Lietuvoje riboja santykinai gana mažos mokestinės pajamos bei viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo problemos. Tačiau Lietuvoje viešojo sektoriaus atlyginimų situacija jau tampa paradoksali.

Dėl ilgą laiką ypač vangiai augusių viešojo sektoriaus atlyginimų Lietuvoje vidutinis atlyginimas privačiajame sektoriuje jau beveik susilygino su esančiu viešajame, kai Latvijoje viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra maždaug 4%, o Estijoje 5% didesni nei privačiajame. Sparčiau nedidinant viešojo sektoriaus atlyginimų pasiekti Estijos atlyginimų lygį bus ypač sudėtinga.Visgi vien tik kainų lygio skirtumai negali paaiškinti viso atlyginimų tarp Lietuvos ir Estijos atotrūkio. Viena galima to priežastis yra susijusi su Lietuvoje egzistuojančiu netolygiu įvairių pajamų apmokestinimu ir dėl to kylančiomis paskatomis vietoje darbo pagal darbo sutartį rinktis kitas veiklos formas.

Lietuvos banko atlikti skaičiavimai parodė, kad besiverčiančiųjų individualia veikla ar dirbančiųjų su verslo liudijimu mokestinė našta gali būti kelis kartus mažesnė nei asmens, dirbančio pagal darbo sutartį. Jei šiomis arbitražo galimybėmis naudojasi daugiausiai uždirbantieji, tai gali tempti į apačią šalies vidutinį darbo užmokestį. Pernai savarankiškai dirbantieji sudarė 10,5% visų šalies užimtųjų, kai Estijoje ši dalis siekė 9,3%.

Gali būti, kad prie atlyginimų skirtumo nemažai prisideda ir darbuotojų derybinės galios skirtumai. Viena iš priežasčių, kodėl Estijos darbuotojų derybinė galia gali būtų didesnė nei lietuvių – nedarbo lygis Estijoje yra mažesnis, tad darbuotojų trūkumas jaučiamas dar labiau nei Lietuvoje. Be to, estų derybinę galią palaiko ir artima kaimynystė su Suomija bei galimybės ten dirbti neemigruojant, tad vietiniai darbdaviai yra priversti dėl darbuotojų konkuruoti su aukštesnius atlyginimus galinčiomis pasiūlyti suomių įmonėmis. Tuo tarpu kai kurių lietuvių derybinę galią gali riboti tai, jog jų gyvenamoji vietovė yra nutolusi nuo pagrindinių šalies ekonomikos centrų, tad jie dažnai neturi galimybės rinktis darbdavio. Net 46% darbingo amžiaus lietuvių gyvena kaimiškose vietovėse, kai Estijoje šis skaičius siekia 40%, o Latvijoje tik 35%.

Atlyginimų dedamojoje nereiktų užmiršti ir „minkštųjų“ veiksnių, pavyzdžiui, darbo kultūros, tolerancijos „vokeliams“ skirtumų tarp Lietuvos ir Estijos. Tarptautinės įmonės neretai pasižymi didesniu skaidrumu, vakarietiška darbo kultūra, aiškia atlyginimų nustatymo ir didinimo tvarka, tikėtina, jog ir „vokelių“ praktika tokiose įmonėse yra retai pasitaikantis dalykas.

„Eurostat“ duomenys rodo, jog 2015 m. Lietuvoje užsienio kapitalo įmonėse dirbo tik apie 15% šalies užimtųjų, kai Estijoje ši dalis siekė apie 38%. Visgi Lietuva nestovi vietoje ? šalyje kuriasi vis daugiau užsienio įmonių, politikų bei visuomenės tolerancija šešėliui menksta, vietos verslininkai perima pažangias personalo valdymo praktikas. Todėl tikėtina, jog Lietuvos ekonomikai modernėjant šis veiksnys prisidės prie atlyginimų skirtumo mažėjimo. Visgi besilygindami su kaimynais ir ieškodami galimybių dar sparčiau didinti atlyginimus, turėtume nepamiršti, kad, siekiant tvaraus ekonomikos augimo, atlyginimų augimas, taip pat ir MMA didinimas, turi būti atsakingas ir subalansuotas.

Ilgą laiką sparčiau už produktyvumą augantis darbo užmokestis kaitina ekonomiką ir tai galų gale gali pakirsti įmonių finansinę sveikatą, galimybes kurti darbo vietas, investuoti ir sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose.

Komentaro autorė - Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
10:59
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 2

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
12:22
Biudžeto ir finansų komitetas – už vaiko pinigų didinimą 10 Eur

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia Eur – nuo...

Seimo komitetas – prieš prezidento siūlymą labiau didinti pensijas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau...

TVF misija analizuoja Lietuvos ekonominę situaciją

Finansų ministras Vilius Šapoka šiandien susitiko su darbą Lietuvoje pradedančios Tarptautinio valiutos fondo...

Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 1

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
09:49
Kibernetinis saugumas prasideda nuo suvokimo Verslo tribūna

Visi privalome rūpintis kibernetiniu saugumu, nes tobulėjant technologijoms vis didesnę riziką kelia jų...

„Amazon“ užginčijo „Microsoft“ laimėtą 10 mlrd. USD vertės kontraktą 1

„Amazon Web Services“ (AWS) pranešė užginčijusi sprendimą 10 mlrd. USD JAV Gynybos departamento viešųjų...

G. Nausėda suteikė malonę dviem Rusijos šnipams, atverdamas kelią mainams su Maskva

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda suteikė malonę dviem dėl šnipinėjimo nuteistiems Rusijos piliečiams ir...

„Kurana“: energijos taupymas prasideda nuo įmonės kultūros pokyčio   Verslo tribūna

Pasvalyje veikiančiai biodujų ir biotetanolio gamybos bendrovei „Kurana“ energijos išteklių tausojimas –...

Pramonė
06:00
Kai rūpesčiai – skirtingi 2

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus...

Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
05:45
Žalia šviesa atliekų deginimui pasimetė valdžios koridoriuose Premium 1

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nestabdyti jau įgyvendinamų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo...

Vilniuje rasta aviacinė bomba – nukenksminta 3

Vilniaus Žvėryno rajone ketvirtadienį rasta aviacinė bomba buvo nukenksminta, pranešė portalas „15min.lt“.

Verslo aplinka
2019.11.14
JK nepaskiriant komisaro, ES imsis teisinių priemonių

Europos Sąjunga ėmėsi teisinių veiksmų prieš komisaro į naująją Europos Komisiją neskiriančią Jungtinę...

Verslo aplinka
2019.11.14
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
Strategine įmone tapusios „Problematikos“ vadovas: bijau „Geotermos“ pavyzdžio

Seimui nusprendus įtraukti valstybės valdomą kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės bendrovę...

Statyba ir NT
2019.11.14
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 10

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Teisingumo ministerija siūlo dekriminalizuoti dalį turtinių ir ekonominių nusikaltimų 

Teisingumo ministerija ketvirtadienį pasiūlė dekriminalizuoti mažiau pavojingus ekonominius, finansinius ir...

Verslo aplinka
2019.11.14
Britai iki rinkimų komisaro nesiūlys, EK darbo pradžia vėl gali nusikelti

Jungtinė Karalystė (JK) savo kandidatą į naujos sudėties Europos Komisijos (EK) narius pateiks tik po šalies...

Verslo aplinka
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau