Kodėl atlyginimai Lietuvoje per maži?

Publikuota: 2018-11-29
„Swedbank“ nuotr.
„Swedbank“ nuotr.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Lietuvoje tęsiasi spartus atlyginimų augimas – trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo 10%. Apskritai, vidutinis atlyginimas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus auga sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Tačiau neretai kyla klausimas, kodėl nepasivejame kaimynų ? latvių vidutinis atlyginimas pirmąjį šių metų pusmetį buvo 10%, o estų daugiau nei 40% didesnis nei lietuvių. Dėl ko atsiranda tokie skirtumai?

Dažniausiai atlyginimų atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos aiškinamas tuo, jog Estijoje darbo našumas yra didesnis nei Lietuvoje. Ir iš tiesų, pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam ar vienai dirbtai valandai, Lietuvoje yra mažesnė nei Estijoje. Tačiau šalies darbuotojų našumą žemyn ypač tempia žemesnės kainos bei žemi viešojo sektoriaus atlyginimai. Eliminavus kainų poveikį, pagal našumą pernai Lietuva lenkė ne tik Latviją, bet ir Estiją. Tad iš tiesų negalima teigti, jog lietuviai, lyginant su latviais ar estais, yra mažiau produktyvūs. Pagrindinis veiksnys, paaiškinantis žemesnius atlyginimus Lietuvoje, yra susijęs su žemomis kainomis.

Ypač dideli skirtumai tarp Lietuvos ir Estijos fiksuojami paslaugų kainose – Lietuvoje paslaugų kainos sudaro 46% ES vidurkio, o Estijoje – 63%. Tai aktualu ne tik rinkos, bet ir viešosioms paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių kainų lygio skirtumai neretai būna dar didesni. „Eurostat“ skelbiamas atlygis vienam darbuotojui, pakoreguotas pagal bendrą kainų lygį, pernai Lietuvoje buvo didesnis nei Latvijoje ir tik 6,7% mažesnis nei Estijoje. Didesnės paslaugų, taip pat ir viešųjų, kainos leistų daugeliui piliečių džiaugtis didesniais atlyginimais, nors bendra šio didesnio atlyginimo perkamoji galia ir nepakistų.

Deja, politikai paprastai vengia sparčiau didinti viešųjų paslaugų kainas, nes tam būtų reikalingas didesnis finansavimas. Šias galimybes Lietuvoje riboja santykinai gana mažos mokestinės pajamos bei viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo problemos. Tačiau Lietuvoje viešojo sektoriaus atlyginimų situacija jau tampa paradoksali.

Dėl ilgą laiką ypač vangiai augusių viešojo sektoriaus atlyginimų Lietuvoje vidutinis atlyginimas privačiajame sektoriuje jau beveik susilygino su esančiu viešajame, kai Latvijoje viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra maždaug 4%, o Estijoje 5% didesni nei privačiajame. Sparčiau nedidinant viešojo sektoriaus atlyginimų pasiekti Estijos atlyginimų lygį bus ypač sudėtinga.Visgi vien tik kainų lygio skirtumai negali paaiškinti viso atlyginimų tarp Lietuvos ir Estijos atotrūkio. Viena galima to priežastis yra susijusi su Lietuvoje egzistuojančiu netolygiu įvairių pajamų apmokestinimu ir dėl to kylančiomis paskatomis vietoje darbo pagal darbo sutartį rinktis kitas veiklos formas.

Lietuvos banko atlikti skaičiavimai parodė, kad besiverčiančiųjų individualia veikla ar dirbančiųjų su verslo liudijimu mokestinė našta gali būti kelis kartus mažesnė nei asmens, dirbančio pagal darbo sutartį. Jei šiomis arbitražo galimybėmis naudojasi daugiausiai uždirbantieji, tai gali tempti į apačią šalies vidutinį darbo užmokestį. Pernai savarankiškai dirbantieji sudarė 10,5% visų šalies užimtųjų, kai Estijoje ši dalis siekė 9,3%.

Gali būti, kad prie atlyginimų skirtumo nemažai prisideda ir darbuotojų derybinės galios skirtumai. Viena iš priežasčių, kodėl Estijos darbuotojų derybinė galia gali būtų didesnė nei lietuvių – nedarbo lygis Estijoje yra mažesnis, tad darbuotojų trūkumas jaučiamas dar labiau nei Lietuvoje. Be to, estų derybinę galią palaiko ir artima kaimynystė su Suomija bei galimybės ten dirbti neemigruojant, tad vietiniai darbdaviai yra priversti dėl darbuotojų konkuruoti su aukštesnius atlyginimus galinčiomis pasiūlyti suomių įmonėmis. Tuo tarpu kai kurių lietuvių derybinę galią gali riboti tai, jog jų gyvenamoji vietovė yra nutolusi nuo pagrindinių šalies ekonomikos centrų, tad jie dažnai neturi galimybės rinktis darbdavio. Net 46% darbingo amžiaus lietuvių gyvena kaimiškose vietovėse, kai Estijoje šis skaičius siekia 40%, o Latvijoje tik 35%.

Atlyginimų dedamojoje nereiktų užmiršti ir „minkštųjų“ veiksnių, pavyzdžiui, darbo kultūros, tolerancijos „vokeliams“ skirtumų tarp Lietuvos ir Estijos. Tarptautinės įmonės neretai pasižymi didesniu skaidrumu, vakarietiška darbo kultūra, aiškia atlyginimų nustatymo ir didinimo tvarka, tikėtina, jog ir „vokelių“ praktika tokiose įmonėse yra retai pasitaikantis dalykas.

„Eurostat“ duomenys rodo, jog 2015 m. Lietuvoje užsienio kapitalo įmonėse dirbo tik apie 15% šalies užimtųjų, kai Estijoje ši dalis siekė apie 38%. Visgi Lietuva nestovi vietoje ? šalyje kuriasi vis daugiau užsienio įmonių, politikų bei visuomenės tolerancija šešėliui menksta, vietos verslininkai perima pažangias personalo valdymo praktikas. Todėl tikėtina, jog Lietuvos ekonomikai modernėjant šis veiksnys prisidės prie atlyginimų skirtumo mažėjimo. Visgi besilygindami su kaimynais ir ieškodami galimybių dar sparčiau didinti atlyginimus, turėtume nepamiršti, kad, siekiant tvaraus ekonomikos augimo, atlyginimų augimas, taip pat ir MMA didinimas, turi būti atsakingas ir subalansuotas.

Ilgą laiką sparčiau už produktyvumą augantis darbo užmokestis kaitina ekonomiką ir tai galų gale gali pakirsti įmonių finansinę sveikatą, galimybes kurti darbo vietas, investuoti ir sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose.

Komentaro autorė - Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

EP rinkimus Lietuvoje laimi konservatoriai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė preliminarius Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvoje...

Gitanas Nausėda išrinktas Lietuvos prezidentu 21

Pirmadienį Lietuva pasitiko išsirinkusi naują prezidentą ir naujus atstovus Europos Parlamente.

Verslo aplinka
2019.05.26
ES populistams nepavyko, rodo pirminiai rezultatai

Tradicinės Europos Parlamento (EP) partijos, remiantis pirminiais rezultatais, kol kas, stipriai laikosi...

Verslo aplinka
2019.05.26
G. Nausėda: dar negaliu iki galo suvokti, kas atsitiko

Kaip ir po rinkimų pirmojo turo, užsidarius balsavimo apylinkėms Gitanas Nausėda teigia esantis absoliučiai...

Verslo aplinka
2019.05.26
I. Šimonytė: siūlyčiau visiems nepradėti nei labai greitai džiaugtis, nei liūdėti 2

Į savo rinkimų štabą sekmadienio vakare atvykusi Ingrida Šimonytė džiaugėsi antrojo prezidento rinkimų turo...

Verslo aplinka
2019.05.26
Rinkėjų aktyvumas perkopė 50%

Prezidento rinkimų antrajame ture rinkėjų aktyvumas, palyginti su pirmuoju rinkimų turu, kiek nuslopo. Visgi,...

Verslo aplinka
2019.05.26
Europa laiko euroskeptikų testą Premium

Sekmadienį kartu su Lietuva savo atstovus į Europos Parlamentą (EP) renka dar 20 ES valstybių narių. Vienas...

Verslo aplinka
2019.05.26
VŽ paaiškina: kokie Vyriausybės veiksmai po prezidento rinkimų

Po to, kai išrenkamas naujas prezidentas ir jis prisiekia, Vyriausybė neprivalo atsistatydinti, o tik grąžina...

Verslo aplinka
2019.05.26
Rinkimai vyksta sklandžiai, rimtų pažeidimų nenustatyta

Prezidento rinkimų antrasis turas ir Europos Parlamento rinkimai sekmadienį vyksta sklandžiai, rimtų...

Verslo aplinka
2019.05.26
Prezidento rinkimų dvikovos: būta ir dramų Premium

Lietuva šį sekmadienį renkasi prezidentą iš dviejų antrajam turui likusių kandidatų. Nuo pat prezidento...

Verslo aplinka
2019.05.26
Lietuva renka prezidentą ir europarlamentarus 1

Sekmadienį Lietuvoje vyksta prezidento rinkimų antrasis turas ir Europos Parlamento (EP) rinkimai.

Verslo aplinka
2019.05.26
Iš anksto jau balsavo 9,56% rinkėjų 9

Prezidento rinkimų antrajame ture per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 232.000 arba...

Verslo aplinka
2019.05.25
Lione sprogęs paketas sužeidė 13 praeivių

Liono mieste Prancūzijoje gatvėje nugriaudėjęs sprogimas sužeidė tryliką praeivių. Sprogų paketą palikusio...

Verslo aplinka
2019.05.24
I. Šimonytė ir G. Nausėda sudalyvavo debatuose 23

Tiksint paskutinėms prezidento rinkimų agitacijos valandoms, penktadienio vakarą Daukanto aikštėje Vilniuje...

Verslo aplinka
2019.05.24
Th. May pasidavė, bet „Brexit“ aklavietė išlieka Premium

Dėl Jungtinės Karalystės (JK) sprendimo palikti Europos Sąjungą (ES) pasitraukti yra priverstas jau antrasis...

Verslo aplinka
2019.05.24
Konfliktas netyla – JAV dėl „Huawei“ spaudė ir Lietuvą Premium 19

„Huawei“ pastarosiomis dienomis sulaukia vis naujų smūgių. Bendradarbiavimą su ja pranešė stabdančios jau ir...

Technologijos
2019.05.24
Th. May pranešė, kada oficialiai atsistatydins 11

Penktadienį Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pranešė, kad pasitrauks iš Konservatorių...

Verslo aplinka
2019.05.24
Aplinkos ministerija planuoja steigti naują agentūrą 10

Aplinkos ministerija planuoja steigti naują viešąją įstaigą – Statybos sektoriaus vystymo agentūrą (SSVA),...

Statyba ir NT
2019.05.24
Prekybininkams siūloma nedirbti 4 dienas per metus  4

Didiesiems prekybos tinklams siūloma uždrausti dirbti ne tik per Kalėdas ir Velykas, bet dar dvi švenčių...

Prekyba
2019.05.24
Du nauji „Spiečiai“ – Kėdainiuose ir Marijampolėje

Bendradarbystės centrai verslumui skatinti įsikurs Kėdainiuose ir Marijampolėje, praneša Ekonomikos ir...

Gazelė
2019.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau