„Sektorių lyderiai 2018“: išrinkti stipriausiųjų dešimtukai
„Neapibrėžtumas“ – pagrindinis žodis, atspindintis šių dienų verslo nuotaikas. Todėl šiemetinėje verslo vadovų konferencijoje „Verslas 2019“ kalba suksis ir apie nerimą keliančias grėsmes – geopolitinę riziką, augančias įtampas, pasaulinių prekybos karų perspektyvą, ir apie iššūkius, susijusius su nauju požiūriu į verslo valdymo, finansų inovacijas ir besiplečiančias technologines galimybes.
„O jeigu 2019-ieji neateis?“ – tokį retorinį klausimą savo pranešime kels Timas Marshallas, britų tarptautinės diplomatijos ekspertas, žurnalistas ir rašytojas. Jis pateiks įžvalgų apie geopolitines tendencijas, kurios gali kelti grėsmę civilizacijai. Apie galimus ekonominius ir politinius kitų metų scenarijus kalbės ekonomistai Larsas Christensenas ir Žygimantas Mauricas, konkurencijos iššūkius narstys Marius Juonys, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, atlyginimų prognozes pateiks Eligijus Kajieta, „Korn Ferry Hay Group“ Šiaurės ir Baltijos šalių vadovas. Lietuvos valstybės prioritetus 2019 m. ir verslo laukiančius pokyčius auditorijai pristatys premjeras Saulius Skvernelis.
Verslo strategijos
Dar daugiau dėmesio konferencijoje bus skiriama išeičių paieškai – strategijoms ir receptams, kurie neapibrėžtumus paverčia galimybėmis ir taip suteikia verslui naujų plėtros impulsų. Tai nebus teoriniai svarstymai: Lietuvos ir tarptautinis verslo elitas dalysis savo požiūriu ir konkrečiais sprendimais, kaip šiais neramiais laikais tikisi užsitikrinti augimo perspektyvą.
Piotras Michaelis Jareckis, vienos didžiausių pastarojo meto investuotojų Lietuvoje „Hella Lithuania“ direktorius, kalbės apie verslo strategiją iš užsienio investuotojo pozicijų. Jocobas Schramas, „McKinsey & Company“ vyriausiasis patarėjas, buvęs „Circle K Europe“ grupės prezidentas, dalysis įžvalgomis, kaip laimėti ateities vartotojus. Egidijus Valentinavičius, koncerno SBA viceprezidentas, analizuos, kur linkui turi krypti verslo investicijos.
Mindaugas Vanagas, NT bendrovės „Citus“ įkūrėjas ir vadovas, atskleis tris bendrovės pasirengimo 2020–2022 m. krizei scenarijus ir pasidalys sprendimais, kaip verslininkai gali išvengti neigiamų padarinių. Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas, vienas labiausiai patyrusių finansinių technologijų verslo plėtros specialistų Lietuvoje, kalbės apie pagrindinius savo veiklos prioritetus ateinančiais metais ir įprastą tvarką griaunančius verslo modelius.
Savo įmonių strategijas konferencijoje taip pat pristatys Gerardas Rogas, prekybos tinklą „Iki“ valdančios UAB „ Palink“ generalinis direktorius, Regimantas Buožius, „ACC Distribution“ valdybos pirmininkas, Vidmantas Janulevičius, „Global BOD Group“, valdančios „BOD Group“ aukštųjų technologijų įmones, valdybos pirmininkas.
Paaiškės sektorių lyderiai
Rugsėjo 11 d. vyksiančios konferencijos naujovė – bus skelbiami „Sektorių lyderiai 2018“, t. y. bendrovės, pirmaujančios pagal metinius veiklos rezultatus 9 verslo sektoriuose: žemės ūkio verslo, apdirbamosios pramonės, didmeninės prekybos, energetikos, maisto pramonės, mažmeninės prekybos, statybos, technologijų ir transporto.
Sudarant reitingą, tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės lyginamos tarpusavyje. Vertinimas atliekamas pagal 6 rodiklius: ikimokestinį pelną, pardavimo pajamas, jų abiejų metinį pokytį, pelningumą ir vidutinį darbo užmokestį. „Sektorių lyderiai 2018“ reitinguojami, remiantis 2017 m. duomenimis.
Reitinge dalyvauja ne visos Lietuvos įmonės, o tik tos, kurios atitinka kelias sąlygas: patenka į „Verslo žinių“ sudarytą bendrovių tūkstantuko sąrašą pagal pardavimo pajamas, vertinamais metais uždirbtą pelną, turi daugiau nei 10 darbuotojų, ir jų atlyginimų vidurkis viršija sektoriaus vidurkį.
Reitinge „Sektorių lyderiai 2018“ iš didžiausių Lietuvos bendrovių tūkstantuko atmetus neatitinkančias kriterijų, liko 764 įmonės. Sektoriuose įmonės pasiskirsčiusios nevienodai. Į didžiausią apdirbamosios pramonės sektorių pateko 195 bendrovės, į mažiausią žemės ūkio verslo – tik 12 bendrovių.
Stipriausiųjų dešimtukai
Šiandien VŽ skelbia 10 pirmaujančių kiekvieno sektoriaus bendrovių, iš kurių iki konferencijos bus išrinkta sektoriaus lyderė. Bendrovių dešimtukai pateikiami abėcėlės tvarka.
Tęsinys po grafiku:[infogram id=“2840a83d-8715-4201-b51b-e35f55493574“ prefix=“dHQ“ format=“interactive“ title=“Sektorių lyderiai 2018: Visi projekto dalyviai“]
Pasak Ugniaus Jankausko, „Verslo žinių“ generalinio direktoriaus, „Sektorių lyderių“ projektas – žingsnis įgyvendinant pagrindinį „Verslo žinių“ tikslą: didinti Lietuvos verslo konkurencingumą ir pateikti objektyvius, patikimus statistinius duomenis apie pačias stipriausias Lietuvos įmones.
Pagal naują metodiką
Sektorių lyderius portalo „vz.lt“ skaitytojai rinko jau pernai, tačiau šie metai – pirmieji, kai įmonės pradėtos reitinguoti be subjektyvaus internetinio balsavimo, o tik pagal objektyvius rodiklius – pajamas, pelną bei jų pokytį ir darbo užmokestį.
„Verslo žinių“ analitikai, kad galėtų sumuoti visų 6 rodiklių rezultatus, kiekvienam iš jų sudarė statistinį modelį. Tai reiškia, kad reitinge lyginamos ne įmonių pajamos eurais ar pozicija lentelėje, bet balas, atspindintis bendrovės pirmavimą, palyginti su kitomis sektoriaus įmonėmis, aiškina Arūnas Janeliūnas, „Verslo žinių“ Duomenų analizės skyriaus vadovas.
„Sudarydami kiekvieno reitingavimo kriterijaus statistinius modelius, stengėmės, kad pagal tą rodiklį panašius rezultatus pasiekusios įmonės gautų ir kuo vienodesnius įvertinimus“, – pasakoja jis.
Tam buvo sumažinta kai kurių įmonių ypač išsiskiriančių rodiklių įtaka bendram vertinimui. Vertinant augimo duomenis, atsižvelgta į tai, kad didesnes pajamas ar pelną turinčioms bendrovėms didinti savo rodiklius yra daug sunkiau, todėl šie kriterijai pasverti pagal įmonės dydį.
„Siekėme, kad jie neiškreiptų bendro statistinio vaizdo ir leistų likusias įmones vertinti objektyviai pagal tam sektoriui būdingus rezultatus“, – aiškina p. Janeliūnas.
Pirmieji reitingai
Šį vasarį „Verslo žinių“ rengiamoje konferencijoje „Verslo valdymas 2018: pergalių vadyba“ buvo paskelbti pagal naują metodiką išrinkti „Sektorių lyderiai 2017“. Jie buvo reitinguojami, remiantis 2016 m. duomenimis.
VERSLO TRIBŪNA
„Sėkmė – tai ne vienas staigus laimėjimas, ji susideda iš daugybės mažų kasdienių sprendimų“, – sako Audrius Masionis, „Baltisches Haus“ vadovas. Ši mintis puikiai apibūdina ne tik jo vadovavimo principus, bet ir visos įmonės kelią. Per trisdešimt metų „Baltisches Haus“ išmoko augti, keistis neprarasdama savo vertybių ir išlaikyti verslumo dvasią.
„SAGA“ kredito unija kartu su „LKU kredito unijų grupe” suteikė 7,14 mln. eurų sindikuotą kreditą NT plėtros bendrovei „Rewo“. Finansavimas bus panaudotas gyvenamojo projekto „TALINO N4“ vystymui Justiniškių mikrorajone, Vilniuje.
„Minkštųjų“ papildomų naudų bumas baigiasi – geopolitinės turbulencijos laikais darbuotojai vis labiau vertina tai, kas suteikia realų saugumo jausmą, padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir užtikrinti asmeninę bei šeimos gerovę. Tyrimai rodo, kad būtent tokias pridėtinės vertės priemones su aiškiai veikiančiais mechanizmais darbuotojai vertina labiausiai, o darbdaviams tai atsiperka didesniu įsitraukimu ir motyvacija.
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
2017 m. mažmeninės prekybos sektoriaus lydere tapo UAB „Silberauto“, didmeninės prekybos – UAB „Dotnuva Baltic“, maisto pramonės – AB „Rokiškio sūris“, apdirbamosios pramonės – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, transporto – UAB „ME Trailers“, statybų – AB Panevėžio statybos trestas, technologijų – UAB „Tele2“, energetikos – AB „Litgrid“, agroverslo – UAB „Idavang“, paslaugų – UAB „Vilniaus vandenys“. Renkant 2018 m. sektorių lyderius, paslaugų bendrovės jau nebuvo vertinamos, nes paslaugoms priskirtinos itin įvairios veiklos, kuriomis užsiimančių įmonių rezultatai sunkiai palyginami.
„Sektorių lyderių“ reitingas – viena sudedamųjų „Lietuvos verslo lyderių“ projekto dalių. Šis pradėtas 2011 m. kartu su „Metų CEO“ ir įvairių kitų verslo nominacijų rinkimais. Pernai apdovanojimų sąraše, be „Metų CEO“, buvo „Metų verslas“, „Metų eksportuotojas“, „Metų darbdavys“, „Atsakingas verslas“, „Jaunasis metų CEO“ ir „Verslo žinių“ skaitytojų CEO“.
