„Sektorių lyderiai 2018“: išrinkti stipriausiųjų dešimtukai
„Neapibrėžtumas“ – pagrindinis žodis, atspindintis šių dienų verslo nuotaikas. Todėl šiemetinėje verslo vadovų konferencijoje „Verslas 2019“ kalba suksis ir apie nerimą keliančias grėsmes – geopolitinę riziką, augančias įtampas, pasaulinių prekybos karų perspektyvą, ir apie iššūkius, susijusius su nauju požiūriu į verslo valdymo, finansų inovacijas ir besiplečiančias technologines galimybes.
„O jeigu 2019-ieji neateis?“ – tokį retorinį klausimą savo pranešime kels Timas Marshallas, britų tarptautinės diplomatijos ekspertas, žurnalistas ir rašytojas. Jis pateiks įžvalgų apie geopolitines tendencijas, kurios gali kelti grėsmę civilizacijai. Apie galimus ekonominius ir politinius kitų metų scenarijus kalbės ekonomistai Larsas Christensenas ir Žygimantas Mauricas, konkurencijos iššūkius narstys Marius Juonys, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, atlyginimų prognozes pateiks Eligijus Kajieta, „Korn Ferry Hay Group“ Šiaurės ir Baltijos šalių vadovas. Lietuvos valstybės prioritetus 2019 m. ir verslo laukiančius pokyčius auditorijai pristatys premjeras Saulius Skvernelis.
Verslo strategijos
Dar daugiau dėmesio konferencijoje bus skiriama išeičių paieškai – strategijoms ir receptams, kurie neapibrėžtumus paverčia galimybėmis ir taip suteikia verslui naujų plėtros impulsų. Tai nebus teoriniai svarstymai: Lietuvos ir tarptautinis verslo elitas dalysis savo požiūriu ir konkrečiais sprendimais, kaip šiais neramiais laikais tikisi užsitikrinti augimo perspektyvą.
Piotras Michaelis Jareckis, vienos didžiausių pastarojo meto investuotojų Lietuvoje „Hella Lithuania“ direktorius, kalbės apie verslo strategiją iš užsienio investuotojo pozicijų. Jocobas Schramas, „McKinsey & Company“ vyriausiasis patarėjas, buvęs „Circle K Europe“ grupės prezidentas, dalysis įžvalgomis, kaip laimėti ateities vartotojus. Egidijus Valentinavičius, koncerno SBA viceprezidentas, analizuos, kur linkui turi krypti verslo investicijos.
Mindaugas Vanagas, NT bendrovės „Citus“ įkūrėjas ir vadovas, atskleis tris bendrovės pasirengimo 2020–2022 m. krizei scenarijus ir pasidalys sprendimais, kaip verslininkai gali išvengti neigiamų padarinių. Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas, vienas labiausiai patyrusių finansinių technologijų verslo plėtros specialistų Lietuvoje, kalbės apie pagrindinius savo veiklos prioritetus ateinančiais metais ir įprastą tvarką griaunančius verslo modelius.
Savo įmonių strategijas konferencijoje taip pat pristatys Gerardas Rogas, prekybos tinklą „Iki“ valdančios UAB „ Palink“ generalinis direktorius, Regimantas Buožius, „ACC Distribution“ valdybos pirmininkas, Vidmantas Janulevičius, „Global BOD Group“, valdančios „BOD Group“ aukštųjų technologijų įmones, valdybos pirmininkas.
Paaiškės sektorių lyderiai
Rugsėjo 11 d. vyksiančios konferencijos naujovė – bus skelbiami „Sektorių lyderiai 2018“, t. y. bendrovės, pirmaujančios pagal metinius veiklos rezultatus 9 verslo sektoriuose: žemės ūkio verslo, apdirbamosios pramonės, didmeninės prekybos, energetikos, maisto pramonės, mažmeninės prekybos, statybos, technologijų ir transporto.
Sudarant reitingą, tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės lyginamos tarpusavyje. Vertinimas atliekamas pagal 6 rodiklius: ikimokestinį pelną, pardavimo pajamas, jų abiejų metinį pokytį, pelningumą ir vidutinį darbo užmokestį. „Sektorių lyderiai 2018“ reitinguojami, remiantis 2017 m. duomenimis.
Reitinge dalyvauja ne visos Lietuvos įmonės, o tik tos, kurios atitinka kelias sąlygas: patenka į „Verslo žinių“ sudarytą bendrovių tūkstantuko sąrašą pagal pardavimo pajamas, vertinamais metais uždirbtą pelną, turi daugiau nei 10 darbuotojų, ir jų atlyginimų vidurkis viršija sektoriaus vidurkį.
Reitinge „Sektorių lyderiai 2018“ iš didžiausių Lietuvos bendrovių tūkstantuko atmetus neatitinkančias kriterijų, liko 764 įmonės. Sektoriuose įmonės pasiskirsčiusios nevienodai. Į didžiausią apdirbamosios pramonės sektorių pateko 195 bendrovės, į mažiausią žemės ūkio verslo – tik 12 bendrovių.
Stipriausiųjų dešimtukai
Šiandien VŽ skelbia 10 pirmaujančių kiekvieno sektoriaus bendrovių, iš kurių iki konferencijos bus išrinkta sektoriaus lyderė. Bendrovių dešimtukai pateikiami abėcėlės tvarka.
Tęsinys po grafiku:[infogram id=“2840a83d-8715-4201-b51b-e35f55493574“ prefix=“dHQ“ format=“interactive“ title=“Sektorių lyderiai 2018: Visi projekto dalyviai“]
Pasak Ugniaus Jankausko, „Verslo žinių“ generalinio direktoriaus, „Sektorių lyderių“ projektas – žingsnis įgyvendinant pagrindinį „Verslo žinių“ tikslą: didinti Lietuvos verslo konkurencingumą ir pateikti objektyvius, patikimus statistinius duomenis apie pačias stipriausias Lietuvos įmones.
Pagal naują metodiką
Sektorių lyderius portalo „vz.lt“ skaitytojai rinko jau pernai, tačiau šie metai – pirmieji, kai įmonės pradėtos reitinguoti be subjektyvaus internetinio balsavimo, o tik pagal objektyvius rodiklius – pajamas, pelną bei jų pokytį ir darbo užmokestį.
„Verslo žinių“ analitikai, kad galėtų sumuoti visų 6 rodiklių rezultatus, kiekvienam iš jų sudarė statistinį modelį. Tai reiškia, kad reitinge lyginamos ne įmonių pajamos eurais ar pozicija lentelėje, bet balas, atspindintis bendrovės pirmavimą, palyginti su kitomis sektoriaus įmonėmis, aiškina Arūnas Janeliūnas, „Verslo žinių“ Duomenų analizės skyriaus vadovas.
„Sudarydami kiekvieno reitingavimo kriterijaus statistinius modelius, stengėmės, kad pagal tą rodiklį panašius rezultatus pasiekusios įmonės gautų ir kuo vienodesnius įvertinimus“, – pasakoja jis.
Tam buvo sumažinta kai kurių įmonių ypač išsiskiriančių rodiklių įtaka bendram vertinimui. Vertinant augimo duomenis, atsižvelgta į tai, kad didesnes pajamas ar pelną turinčioms bendrovėms didinti savo rodiklius yra daug sunkiau, todėl šie kriterijai pasverti pagal įmonės dydį.
„Siekėme, kad jie neiškreiptų bendro statistinio vaizdo ir leistų likusias įmones vertinti objektyviai pagal tam sektoriui būdingus rezultatus“, – aiškina p. Janeliūnas.
Pirmieji reitingai
Šį vasarį „Verslo žinių“ rengiamoje konferencijoje „Verslo valdymas 2018: pergalių vadyba“ buvo paskelbti pagal naują metodiką išrinkti „Sektorių lyderiai 2017“. Jie buvo reitinguojami, remiantis 2016 m. duomenimis.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Augant kibernetinių grėsmių skaičiui, didėja poreikis apsaugoti strateginės reikšmės objektus. Vienas iš būdų sustiprinti savo organizacijos sistemų atsparumą – saugumo operacijų centrų (SOC) paslauga, kuria pradėjo naudotis Ignalinos atominė elektrinė. Agnės Pastalienės, „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovės, teigimu, tinkamas šios paslaugos teikėjo pasirinkimas gali lemti sėkmingą organizacijos veiklos tęstinumą.
2017 m. mažmeninės prekybos sektoriaus lydere tapo UAB „Silberauto“, didmeninės prekybos – UAB „Dotnuva Baltic“, maisto pramonės – AB „Rokiškio sūris“, apdirbamosios pramonės – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, transporto – UAB „ME Trailers“, statybų – AB Panevėžio statybos trestas, technologijų – UAB „Tele2“, energetikos – AB „Litgrid“, agroverslo – UAB „Idavang“, paslaugų – UAB „Vilniaus vandenys“. Renkant 2018 m. sektorių lyderius, paslaugų bendrovės jau nebuvo vertinamos, nes paslaugoms priskirtinos itin įvairios veiklos, kuriomis užsiimančių įmonių rezultatai sunkiai palyginami.
„Sektorių lyderių“ reitingas – viena sudedamųjų „Lietuvos verslo lyderių“ projekto dalių. Šis pradėtas 2011 m. kartu su „Metų CEO“ ir įvairių kitų verslo nominacijų rinkimais. Pernai apdovanojimų sąraše, be „Metų CEO“, buvo „Metų verslas“, „Metų eksportuotojas“, „Metų darbdavys“, „Atsakingas verslas“, „Jaunasis metų CEO“ ir „Verslo žinių“ skaitytojų CEO“.
