Lietuviai trokšta turėti savo verslą, tačiau visiškai netiki savo galimybėmis
Tokius rezultatus atskleidė kasmet atliekamas „Amway Global Entrepreneurship Report“ (AGER) tyrimas, kuriame dalyvauja 44 pasaulio valstybės, o iš viso yra apklausiama per 50.000 respondentų.
Lietuvių noras kurti verslą yra didžiausias Europoje ir penktas pasaulyje – tam yra pasiryžę 76% apklaustųjų. Lyderės pasaulyje yra Vietnamas ir Indija, kur savo verslą norėtų turėti devyni iš dešimties žmonių.
Tadas Limba, Mykolo Romerio universiteto profesorius, pažymi, kad šiuose regionuose verslas žmonėms atrodo kaip galimybė išlipti iš skurdo. Šiuo požiūriu Lietuvoje tai yra įrodymas, kad socialinė atskirtis šalyje išlieka didelė.
„Turime pripažinti, kad nemaža Lietuvos gyventojų dalis vis dar gyvena skurde, todėl būtent šiai visuomenės daliai nuosavo verslo sukūrimas, jo įgyvendinimas bei plėtra gali atrodyti kaip sėkmės formulė“, – sako p. Limba.
Pavyzdžiui, Amerikoje 57% gyventojų nori turėti savo verslą, o savo galimybėmis tiki šiek tiek daugiau – 60%.
Lietuvoje per metus pasitikėjimas savo įgūdžiais nusmuko net 9%.
Tęsinys – po grafiku[infogram id="dad3ec32-0f51-4d29-9e53-bf7261068dec" prefix="XXU" format="interactive" title="Amway tyrimas"]
Finansavimo nereikia
Bendras Lietuvos verslumo rodiklis (sujungus visus tyrimo klausimus) ne pirmus metus iš eilės smuko (4%) ir iš viso sudarė 55%. Tiesa, jis vis dar gerokai viršija pasaulinį vidurkį (47%) bei kaimyninių valstybių rezultatus. Latvijoje ir Estijoje verslumo rodiklis per metus padidėjo 3%.
Maždaug pusė respondentų šalyje yra įsitikinę, kad Lietuvoje yra reikiamos technologinės galimybės ir švietimo sistema kurti savo verslą. Tačiau vos 30% respodentų teigiamai įvertino mokestinę bei įstatyminę aplinką bei ekonominę šalies padėtį.
Lietuviai taip pat palankiai vertina socialinę aplinką verslui: jų draugai ir šeima yra pasirengę padėtį, jie yra pasiryžę rizikuoti, aukoti savo asmeninį laiką, sugalvoti tinkamą idėją. Tiesa, tik 48% tvirtino žinantys, kaip sukaupti pinigų savo verslo idėjai.
Apklausos dalyvių teigimu, jiems kuriant verslą labiausiai reikėtų administracinės pagalbos (36%), o vos 12% tvirtino, kad jiems reikėtų pagalbos verslo finansavimui. Šiuo požiūriu Lietuva gerokai išsiskiria – pasaulyje finansavimas visų pirma yra nurodomas, kaip reikalinga pagalba.
Anot p. Limbos, Estijoje beveik pusė respondentų mokestinę sritį nurodo kaip „suvaldomą“, ekonominę šalies situaciją laiko palankia verslui ir beveik 60 proc. gyventojų mano, kad verslą reglamentuojanti įstatyminė bazė yra aiški, o įstatymų laikytis nėra sudėtinga. Šioje srityje skirtumai nuo Lietuvos yra akivaizdūs.
Tai, kad lietuviams atrodo, jog jiems nereikia pagalbos pritraukiant kapitalą, greičiausiai rodo, kad jie nėra realiai susidūrę su verslu ir jiems trūksta finansinių žinių.
Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius, sako, kad administracinės naštos šalyje šiuo metu nėra, dirbant darbą biure prie kompiuterio, teikiant įvairias paslaugas ar konsultacijas, tačiau jeigu verslui reikalingi leidimai ar licencijos, tuomet reikalavimai tikrai yra sudėtingi ir gali būti painūs. Greičiausiai todėl, jo teigimu, dalis respondentų mano, kad šalis nėra palanki verslui.
Mato problemą mokyklose
Virginijus Sinkevičius, šalies ūkio ministras, sako, kad šio tyrimo rezultatai iliustruoja tai, kad lietuvių savęs įvertis yra labai aukštas, tačiau susidūrus su realybe paaiškėja, kad viskas nėra taip paprasta. Tai reiškia, kad lietuviams trūksta elementarių verslumo įgūdžių.
„Ką mes gauname mokykloje - ar gauname pakankamai finansinio raštingumo, tai yra vienas iš svarbiausių dalykų“, - teigia p. Sinkevičius, pažymintis, kad šis dalykas turėtų būti įtrauktas į mokyklų programas.
Kita problema, pasak jo, yra bankrotų suvokimas – Lietuvoje labai daug dėmesio skiriama diskusijomis apie verslo pradžią, šioje srityje esame vieni iš lyderių, tačiau labai mažai energijos skiriama bankrotams.
„Mūsų valstybėje tai yra priimamas kaip visiškas fiasko. Manau, kad turėtų būti atvirkščiai. Pavyzdžiui, Izraelyje bankrotas yra patirtis - neigiama patirtis dažnai yra net geriau nei teigiama“, - sako p. Sinkevičius.
Jis pažymi, kad tai tampa ypač aktualu šiuolaikiniame startuolių pasaulyje.
