VSD nėra sužavėtas elektroninio balsavimo įdiegimu

Apie tai Darius Jauniškis, VSD direktorius, kalbėjo pirmadienį atsakydamas į žiniasklaidos klausimus per metinės grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitos pristatymą.

Paklaustas, kaip vertintų Vyriausybės iniciatyvą Seime pradėti svarstyti balsavimo internetu įteisinimo įstatymo projektą, p. Jauniškis atsakė: „Kol kas kaip VSD vertiname tai pakankamai skeptiškai. Nes, mūsų nuomone, reikėtų pirmiausia labai rimtai investuoti į savo informacinių technologijų patikimumo ir jų apsaugos priemones, tik po to, kai turėsime pakankamą apsaugą, galėtume galvoti ir apie elektroninį balsavimą.“

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė jau ruošiasi pateikti Seimui Elektroninio balsavimo įteisinimo įstatymo projektą. Ministrų kabinetas tikisi, kad jis bus dar šiemet priimtas, kitąmet esą būtų galima priimti visus būtinus techninius ir organizacinius sprendimus, o pirmąkart balsavimas internetu galėtų būti vykdomas 2020 m. spalio mėn. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Skaičiuojama, kad elektroninio balsavimo įdiegimui reikėtų bent 2 mln. Eur.

VSD vadovas taip pat tvirtino, kad artėjant kitąmet vyksiantiems prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams Lietuvoje veiklą suaktyvins Rusijos specialiosios tarnybos. Apie tai rašoma ir pirmadienį paskelbtoje Grėsmių vertinimo ataskaitoje.

„Paveikti rinkimus bus bandoma įvairiomis formomis – per žiniasklaidą, internetą, Rusijos informacinę ir propagandinę erdvę, taip pat kitokiomis“, – sakė p. Jauniškis. Jis neatmetė, kad Kremlius bandys šantažuoti galimus kandidatus į įvairias renkamas pozicijas Lietuvoje, pasinaudodamas taip pat ir savo turimais KGB dokumentais. 

„Apskritai, gana sudėtinga suvaldyti šį galimo šantažavimo, pasinaudojant KGB forma, procesą, nes labai daug bylų išvežta į Rusiją ir yra per daug nežinomųjų, kurie gali būti naudojami šantažuojant žmones“, – sakė VSD vadovas. Pasak jo, yra ir oficialiai prisipažinusiųjų, taigi, liustracijoje sudalyvavusių žmonių, apie kuriuos Rusijoje gali būti likę Lietuvoje nežinomų bendradarbiavimą su sovietiniu saugumu įrodančių dokumentų. Paklaustas, ar yra daug tokių žmonių, p. Jauniškis atsakė gana aptakiai: „Tokių atvejų mes žinome. Bet tarp jų yra ir tokių, kurie neprisipažino. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad žvalgyba niekada nesivadovauja gandais ar kokia nors nepatikrinta informacija.“

Apibendrindamas, VSD vadovas pastebėjo, kad Rusijos bandymai daryti įtaką Lietuvos gyvenimui nemažėja. „Galima drąsiai pasakyti, kad Rytų fronte nieko naujo. Stebime bandymus įvairiomis priemonėmis daryti įtaką visuomeniniams politiniams procesams Lietuvoje. Yra didelė tikimybė, kad rinkimų metais Rusija bandys įgyti daugiau įtakos Lietuvoje ir turėti savo atstovus bent vietinėje valdžioje“, – teigė jis.

Pirmadienį spaudos konferencijoje, pristatant Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo metinę ataskaitą, dalyvavo ir pulkininkas Remigijus Baltrėnas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius. Jis patvirtino, kad, žvalgybos tarnybų turimomis žiniomis, Rusija sutelks savo pastangas aktyvinti savo neteisėtą veiklą Lietuvoje artėjant rinkimams. Todėl esą visuomenė raginama neprarasti budrumo.

Plk. Baltrėnas taip pat, kaip ir VSD vadovas, atsargiai įvertino galimybes įteisinti elektroninį balsavimą Lietuvoje, nes, pasak jo, „kibernetinių atakų daugėja ir techninės galimybės jas vykdyti  nuolat modernėja“. Todėl ir Lietuvos techninis pasirengimas įvesti balsavimą internetu turi būti kuo kruopštesnis.