Rusijoje – prezidento rinkimai: 69% rinkėjų žada paremti Putiną
Įvertinti tikslią rinkėjų nuomonę Rusijoje – kebli užduotis, kadangi vienintelis nepriklausomas autoritetingas viešosios nuomonės tyrimų centras „Levada“, Kremliaus įvardintas užsienio agentu, nuo rinkimų kampanijos pradžios nebevykdo apklausų, nuogąstaudamas dėl teisinių pasekmių.
Oficialaus viešosios nuomonės tyrimų centro VCIOM duomenimis, už Putiną žada balsuoti 69% rinkėjų. Parama prezidentui nuo kampanijos pradžios kiek aptirpo – gruodžio viduryje už dabartinį lyderį ketino balsuoti 77% rinkėjų.
Rinkimų kampanija buvo itin vangi, jei ją apskritai galima taip pavadinti. Pergale įsitikinęs Putinas mažai rodėsi rinkėjams. Netgi Kryme – Rusijos aneksuotoje teritorijoje, kuri daugeliui rusų iliustruoja jų šalies galią – Putinas rėmėjams, laukusiems prezidento kelias valandas, skyrė vos kelias minutes.
„Labai keista kampanija, Putinas rinkimus vertina kaip žalingą dalyką, kuris jį atitraukia nuo jo tikrojo darbo – valdyti šalį. Jam nerūpi, ką galvoja rinkėjai“, – „Bloomberg“ cituoja Tatjaną Stanovają, nepriklausomą politikos analitikę.
Didžiąją kampanijos dalį Putinas grūmėsi su peršalimu, dalyvavo vos keliuose rinkiminiuose renginiuose ir, kaip ir ankstesnių rinkimų atveju, atsisakė dalyvauti televizijos debatuose su oponentais. Valstybiniai televizijos kanalai uoliai nušvietė Putino keliones į Rusijos regionus ir beveik ignoravo tai, ką kampanijos metu veikė jo oponentai.
Praėjus aštuoniolikai metų nuo momento, kai buvo pirmąkart išrinktas prezidentu, Putinas jau dabar yra ilgiausiai valdantis lyderis nuo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikų. Naujoje kadencijoje Putino laukia konfrontacija su Jungtine Karalyste, kilusi dėl agento nunuodijimo šioje šalyje, siejamo su Kremliumi. Neslūgsta įtampa tarp JAV ir Rusijos, o santykiai su Europa pašliję dėl Maskvos vaidmens Ukrainos ir Sirijos konfliktuose.
Šioje kadencijoje, kuri turėtų būti paskutinė Putinui, jis turėtų įvardyti savo įpėdinį. Arba – sugalvoti modelį, kaip likti valdžioje neribotą laiką.
Tik vienas rūpestis
Vienintelis Kremliaus rūpestis šiuose rinkimuose – užsitikrinti pakankamą rinkėjų aktyvumą, kad būtų pasauliui įrodytas Putino valdžios teisėtumas. Tačiau Rusijos rinkėjai prieš rinkimus buvo nusiteikę apatiškai, tiek dėl aiškios rinkimų baigties, tiek dėl negerėjančių ekonominių gyvenimo sąlygų. Žiniasklaidos teigimu, regionų valdžios pareigūnai visokiomis priemonėmis viliojo žmones į rinkimus – nuo nemokamo maitinimo pasiūlymų iki įvairių konkursų, kuriuose galima laimėti prizus.
[infogram id="a8581d5f-a11f-4593-b8c8-1f631698b89a" prefix="vIm" format="interactive" title="Rusijos prezidento rinkimai: prognozuojamas aktyvumas"]
Rinkimų stebėjimo grupės „Golos“ vicepirmininkas Grigorijus Melkonjancas mano, kad valdžia gali imtis administracinių priemonių, spausdama eiti prie balsadėžių studentus, valstybės tarnautojus ir gamyklų darbininkus.
Grigorijus Javlinskis, jokių šansų laimėti rinkimus neturintis liberalus kandidatas į prezidento postą, tvirtina, kad šie rinkimai – „imitacija“.
„Tai lyg referendumas, kadangi pagrindinis Putino tikslas – likti valdžioje amžinai“, – pareiškė p. Javlinskis.
„Jie (Kremlius – VŽ) jau turi rezultatus. Puikiai žinau, kokioje sistemoje gyvenu“, – pridūrė politikas.
Be Putino, rinkimuose dalyvauja dar septyni kandidatai. Tarp jų – komunistų kandidatas, buvęs kolūkio vadovas Pavelas Grudininas, ginantis Stalino vykdytus kruvinus visuomenės „valymus“, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis, Borisas Titovas, išjuoktas dėl to, kad kandidatuoja kaip Putino varžovas, nors tuo pačiu metu Kremliuje oficialiai eina verslo lobisto pareigas.
TV laidų vedėja ir garsi visuomenės veikėja Ksenija Sobčiak vykdė kritišką Putino atžvilgiu kampaniją, nors yra buvusio Rusijos prezidento bendražygio duktė. Aleksejus Navalnas, opozicijos lyderis, tvirtino, kad p. Sobčiak – Kremliaus projektas, siekiant pademonstruoti konkurenciją rinkimuose. Pačiam p. Navalnui buvo užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose, motyvuojant baudžiamaisiais kaltinimais, kuriuos p. Navalnas vadina politiškai sufabrikuotais.
Ne debatai, o rietenos
Televizijos debatai, kuriuose, nedalyvaujant Putinui, susitiko kiti kandidatai, daugiausia apsiribojo rėkimu vienas ant kito vienu metu. Žirinovskis nuolat įžeidinėjo p. Sobčiak, viena švelnesnių sviestų frazių – „Užsičiaupk, kvaiša“ („Zamolči, dura“ – rus.). „Kaip jūs su manimi kalbate?“ – reaguodama šūktelėjo p. Sobčiak ir kliūstelėjo ant Žirinovskio stiklinę vandens, taip išprovokuodama necenzūrinių Žirinovskio frazių tiradą.
Paskutinius debatus, vykusius trečiadienį, p. Sobčiak paliko apsipylusi ašaromis.
Prezidento rinkimų kampanijos eigą iškalbingai apibendrino Dmitrijus Peskovas, Putino atstovas spaudai. Sausio mėnesį jis pareiškė, kad Putinas – „absoliutus politinio Olimpo lyderis, ir niekas negali rimtai su juo varžytis.“
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Kremlius, taikydamasis prie Putino, perkėlė jo metinį pranešimą iš gruodžio į kovo 1-ąją, kad rinkėjams liktų kuo mažiau laiko svarstymams apie prezidento pažadus. Pranešime jis siekė sutvirtinti savo, kaip tautos gynėjo, įvaizdį ir skelbė apie Rusijos turimus neįveikiamus ginklus.
Ši tema nustelbė jo ekonominę žinutę. Putinas pripažino, kad 20 mln. rusų gyvena už skurdo ribos, tačiau pažadėjo, kad šį skaičių sumažins perpus ir pasirūpins, kad iki kito dešimtmečio vidurio Rusija atsidurtų tarp penkių didžiausių pasaulio ekonomikų.
Šie pažadai neatrodo įtikinami ekonomistams ir net Rusijos centriniam bankui, kuris perspėja, kad, nevykdant esminių reformų, Rusija vidutiniu laikotarpiu negali tikėtis spartesnio nei 2% ūkio augimo, taigi, perpus lėčiau nei auga pasaulio ekonomika.
Rusijos ekonomika pernai augo 1,5%, tai buvo pirmieji atsigavimo metai po dvejus metus trukusios recesijos, kurią lėmė naftos kainų nuosmukis ir Vakarų sankcijos.
