Kovo 11-osios palinkėjimas: saugokime valstybę
Sekmadienį Seimo rūmų Kovo 11-osios salėje surengtas iškilmingas 1990-aisiais Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo priimto Nepriklausomybės atkūrimo akto minėjimas. Kartu paminėtos ir šimtosios vieno iš partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metinės.
Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, sakė: „Esame užtikrinti ir laisvi reikšdami save. Laisvi nuo primesto mąstymo ir melo, nuo svetimos ir nepriimtinos kontrolės, laisvi nuo baimės. Praėjo trisdešimt metų nuo užguitos visuomenės sampratos virsmo. Dabar jau rodome kelią kitoms valstybėms, kurių likimas nelepino. Esame sėkmingos transformacijos pavyzdys ir savo patirtimi dalijamės.“
Jis priminė, kad šiemet, minint Valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, politikai pasirašė „Šimtmečio deklaraciją“, kurioje įsipareigojama išsaugoti valstybę, nepriklausomybę ir demokratiją. „Dabar tai kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Naujosios technologijos, įvairių naujienų srautai ir mažėjanti pagarba žmogui gundo pamiršti tikrąsias vertybes ir pasiklysti kasdienių veiklų tinkluose. Linkiu semtis iš pirmtakų drąsos ir stiprybės bei kurti teisingą ir sąžiningą, laisvą ir nepriklausomą demokratinę valstybę. Saugokime valstybę, saugokime vienas kitą“, – kalbėjo p. Pranckietis.
Branginti valstybę ir jos laisvę savo kalboje ragino ir Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
„Mylėkime savo artimus, branginkime mūsų valstybės laisvę ir nebijokime kovoti su Lietuvos priešais“, – sakė ji.
Kovo 11-osios Aktą patvirtinusios Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, buvęs faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šiuo metu yra ligoninėje, todėl negalėjo dalyvauti iškilmingame posėdyje. Jo dalyviams buvo parodytas prieš kelias dienas ligoninėje įrašytas p. Landsbergio sveikinimas.
Jis kalbėjo, kad tuomet, 1990-ųjų pavasarį, Lietuvos žmonių apsisprendimas buvo aiškus ir akivaizdus, jo link eita nuo pat Sąjūdžio įkūrimo 1988 m.
„Tuomet turėjome aiškų vaizdą – vadinamoji LTSR yra neteisėtas, primestas mums darinys. Paskelbėme, kad turime būti laisva respublika su pačių pasirinkta valstybės valdymo ir ekonomikos sutvarkymo forma“, – sakė p. Landsbergis.
„Bet po to, kai 1991 m. tarptautiniu mastu įtvirtinome savo nepriklausomybę, o 1992 m. priėmėm savo Konstituciją, dar ilgokai klampojom po senas balas. Kad ir teisines, nes, pvz., Baudžiamąjį kodeksą dar ilgokai turėjome sovietinį. Tik 1997-aisiais buvo priimtas naujas, o iki to laiko padarėme nemažai teisinių klaidų. Kai kurias galbūt dar būtų galima pataisyti“, – kalbėjo jis, paminėjęs vieną kitą pavyzdį, kai, vadovaudamiesi senuoju Baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos teismai priėmė išteisinamuosius nuosprendžius kai kurių pokario laikų sovietinių kolaborantų atžvilgiu.
Minėjime dalyvavo Estijos, Latvijos, Lenkijos, Islandijos parlamentų vadovai. Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis paragino Lietuvos ir Lenkijos parlamentarus atnaujinti tamprų dvišalį tarpparlamentinį bendradarbiavimą, stiprinant Vidurio Europą ir visą Europos Sąjungą. Prie šios iniciatyvos paraginti prisijungti ir estų bei latvių parlamentarai, o šiemet liepos mėnesį, anot p. Kuchcinskio, Varšuvoje numatoma surengti visų Vidurio Europos valstybių parlamentų vadovų susitikimą, kuriame bus aptarta ES ateitis ir regiono saugumo stiprinimo būdai.
Taip pat posėdyje istorikui Norbertui Černiauskui buvo įteikta Nepriklausomybės stipendija, skiriama jauniems, perspektyviems Lietuvos mokslininkams.
Iškilmingame minėjime dalyvavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų buvo iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos.
