Lietuva sveikina lenkų sprendimą nepirkti elektros iš Astravo
Dvišaliame susitikime kalbėta apie elektros tinklų su Europa sinchronizavimo projektą, europinės infrastruktūros projektų „Via Baltica“, „Rail Baltica“, dujų jungties su Lenkija (GIPL) įgyvendinimą. Be to, aptartos iniciatyvos, kaip suaktyvinti bendradarbiavimą kitose ūkio srityse, siekiant toliau stiprinti regioninį saugumą. Aptartos ir priemonės, skirtos lietuvių ir lenkų tautinių mažumų poreikiams.
Po susitikimo pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos Energetikos ministerijų susitarimo memorandumas dėl sustiprinto strateginio bendradarbiavimo energetikos srityje. Jame pareiškiama apie politinę paramą dujotiekio jungties GIPL bei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa per Lenkiją projektams. Nors abi šalis liečiantys energetikos projektai jau ne vienerius metus yra vykdomi, Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, pabrėžė, kad iki šiol joks dvišalis politinis įsipareigojimos tarp Vilniaus ir Varšuvos pasirašytas nebuvo.
„Pasirašyti susitarimai turėtų suteikti papildomą impulsą šalių bendradarbiavimui. Esame dėkingi už Baltijos šalių sinchronizaciją per Lenkiją. Taip pat vertiname Lenkijos poziciją nepirkti elektros iš nesaugios Astravo elektrinės“, – pasisakyme žurnalistams tvirtino p. Skvernelis.
„Lietuva – svarbi Lenkijos partnerė. Mūsų bendradarbiavimas daugelyje sričių, tokių kaip energetika, verslas, mokslas ir kultūra, vyksta darniai. Svarbūs tiek elektros, tiek ir dujotiekio projektai“, – teigė Lenkijos premjeras.
Ponas Skvernelis pabrėžė, kad Lenkija – antra svarbiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, su kuria prekybos srautai auga ir toliau. Jis atkreipė dėmesį, kad ekonominiu bei energetiniu požiūriu Lietuvai itin svarbi prieš dešimtmetį Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ padaryta investicija mūsų šalyje. „Džiaugiamės, kad praeitais metais buvo rasti abipusiai naudingi sprendimai tarp bendrovių „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“. Jau yra pradedami ruožo į Rengę atstatymo darbai. Juos baigti ketinama iki 2019 m. Esame pasiruošę remti ir kitus „Orlen Lietuva“ vykdomus projektus Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos premjeras.
Taip pat pasidžiaugta proveržiu transporto srityje: Lenkijoje pradėtais darbais modernizuojant europinę geležinkelio vėžę nuo Varšuvos Lietuvos kryptimi, iki 2023 m. žadamu užbaigti greitkeliu Varšuva-Kaunas, nuo gegužės mėn. išaugsiančiu aviakompanijos LOT vykdomų skrydžių iš Lietuvos skaičiumi bei iniciatyva dėl jūrų kelto linijos tarp Klaipėdos ir Ščecino.
Ponas Skvernelis, aptardamas su p. Morawieckiu dvišalius tautinių mažumų klausimus, informavo Lenkijos premjerą, jog nuo šių metų gegužės planuojama pradėti mažiausiai penkių Lenkijos televizijos kanalų transliavimą Pietryčių Lietuvos gyventojams.
„Didelį dėmesį skiriame ir skirsime tautinių mažumų temai. Tai yra mūsų šalių piliečiai. Šie klausimai reikalauja bendro abiejų šalių vyriausybių dėmesio. Esame suinteresuoti atviru dialogu“, – sakė p. Skvernelis.
Po šio susitikimo taip pat pasirašytas Bendradarbiavimo susitarimas tarp Ščecino ir Svinouiscio jūrų uostų direkcijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.
Ponas Morawieckis penktadienį Vilniuje taip pat susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite. Šio pokalbio metu daug dėmesio skirta bendriems prioritetams naujame septynerių metų Europos Sąjungos biudžete, aptartas regiono saugumas.
Prezidentės teigimu, dauguma Lietuvos ir Lenkijos prioritetų naujame daugiamečiame ES biudžete sutampa. „Artėjant „Brexit“, kylant naujiems globaliems saugumo, prekybos iššūkiams, laukia sudėtingos derybos, todėl bendriems interesams užtikrinti būtinos ir bendros pastangos“, – pranešime spaudai konstatuoja prezidentūra.
Pasak pranešimo, susitikime aptarta bendra Lietuvos ir Lenkijos pozicija dėl finansavimo ES žemės ūkio politikai. Lietuva ir Lenkija sieks, jog tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams kuo labiau priartėtų prie senųjų ES narių lygio.
Be to, Lietuvą ir Lenkiją sieja ir bendras tikslas užsitikrinti tinkamą finansavimą strateginę reikšmę visam regionui turintiems jungčių projektams.
Kadangi Lietuva ir Lenkija sparčiai artėja prie ES išsivystymo vidurkio, abiem šalims vis dar lieka aktualu užsitikrinti, kad ir kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje sanglaudai būtų skiriama pakankamai lėšų.
Lenkijos premjeras penktadienį dalyvaus ir Lietuvos sostinėje rengiamame Baltijos valstybių premjerų susitikime.
Tai jau anstrasis aukščiausio rango Lenkijos valstybės pareigūnas, šiemet apsilankęs Lietuvoje – Vasario 16-osios šimtmečio minėjime Vilniuje dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Plačiau apie Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą energerikos srityje skaitykite VŽ Premium.
