EK įspėjo Lietuvą dėl darbo jėgos trūkumo 

Publikuota: 2018-03-07
Atnaujinta 2018-03-07 18:20
Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje  ekonomikos valdysenos pareigūnas ir Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas ir Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos Komisijos (EK) pateiktoje Lietuvai skirtoje ataskaitoje sakoma, kad darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti dėl ilgalaikio šalies ekonomikos augimo tvarumo. Pažymima, kad būtina tvarkyti švietimo sektorių bei daugiau dėmesio teikti sveikatos apsaugos politikai. 

Arnoldas Pranckevičius, EK atstovybės Lietuvoje vadovas, pristatydamas ataskaitą pažymėjo, kad praėjusieji metai buvo itin palankūs ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Tokia ekonominė padėtis, jo teigimu, suteikia galimybę imtis reformų, kol aplinkybės joms yra geros.

„Ataskaita yra daug šviesesnė nei pernykštė. (...) Ir Europoje, ir Lietuvoje ekonominis augimas buvo rekordinis, gana drastiškai mažėjo nedarbas. Valstybėms narėms tai yra gera proga imtis reformų, kol ekonomika yra stipri“, - kalbėjo p. Pranckevičius.

Vis dėlto, EK pažymi, kad skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje išlieka viena didžiausių visoje ES, o šalies ekonomikos augimui ateityje gali sukliudyti neigiamos demografinės tendencijos.

„Matome svarbius vyriausybės žingsnius reformuojant darbo santykius, pensijų, socialinės apsaugos ir švietimo sistemas. Tikimės, kad tie pokyčiai bus stiprūs ir ilgalaikiai, ir kad jie padės valstybei iš tiesų pajusti proveržį, užtikrinti ne tik didesnį įtraukos augimą, bet ir investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą ir darbo jėgos pasiūlą“, - sakė p. Pranckevičius.

Marius Vaščega, EK atstovybės ekonomikos valdysenos pareigūnas, pažymėjo, kad pagrindiniu iššūkiu Lietuvai išlieka veiksmai, kurie leistų ekonomikos augimu naudotis kuo didesniam gyventojų skaičiui.

Jo teigimu, būtina į darbo rinką įtraukti kaip įmanoma daugiau žmonių, kurie šiandien vis dar susiduria su sunkumais – tai žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, neįgalieji.

Ponas Vaščega teigia, kad valstybei taip pat būtina galvoti apie produktyvumo didinimą. Nors pernai jo augimas atsigavo, tačiau ilgalaikės darbingų gyventojų mažėjimo tendencijos lems, kad šalies konkurencingumas tarptautinėse rinkose greičiausiai trauksis. Todėl būtina spręsti švietimo sistemos problemas, didinti inovacijas ir investicijas.

Kritikuoja švietimą ir sveikatos apsaugą

EK ataskaitoje rašo, kad šalies švietimo sistema yra nepakankamai efektyvi ir nepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius. Pažymima, kad darbuotojų žinios ir įgūdžiai ne visada atitinka darbdavių poreikius, nors aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalis yra viena didžiausių ES. Dėl mažų atlyginimų nėra patraukli mokytojo profesija.

„Kalbant apie švietimo sistemą, matome teigiamų poslinkių, susijusių su minimaliu balu, stojant į aukštąsias mokyklas, su studijų programų skaičiaus mažinimu, tačiau kiti žingsniai, kurių rengiasi imtis vyriausybė, yra pradiniuose etapuose. (...) Lietuva švietimo sistemai išleidžia pakankamai didelę biudžeto dalį, lyginant su kitomis ES valstybėmis, o rezultatais nesame patenkinti dažnai“, - kalbėjo p. Vaščega. 

Ponas Pranckevičius akcentavo, kad ES matymu, švietimas yra visiškai esminė sritis, kurioje valstybė turi koncentruotis, norint užtikrinti tvarų ir stabilų augimą. Problema, jo teigimu, yra ne tik aukštojo ir vidurinio mokslo kokybė, bet ir finansinis efektyvumas ir lėšų panaudojimas.

EK ataskaitoje taip pat sakoma, kad Lietuvos sveikatos priežiūros rezultatai tebėra palyginti prasti, todėl darbo jėgos našumas yra mažesnis. Padėtį dar blogina žemas investicijų į sveikatos priežiūrą lygis bei lėtos reformos.

„Laikas pradėti kalbėti apie sveikatos ekonomiką, nes sveikata labai stipriai veikia ekonomikos pažangą, vystymąsi ir jos potencialą. Tai, kad Lietuvos gyventojų trukmė yra viena mažiausių, ypač vyrų, kai dažnai jie miršta per anksti ar darbingo amžiaus, tai labai stipriai veikia valstybės ekonominę pažangą“, - kalbėjo p. Pranckevičius.

Gegužę EK pagal šią ataskaitą pateiks konkrečias rekomendacijas Lietuvai.

Pramonininkai: seniai bandome atkreipti politikų dėmesį

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis netrukus po paskelbtos žinios apie EK pateiktą Lietuvai skirtą ataskaitą išplatino savo komentarą, kuriame teigiama, kad apie EK įvardintas problemas ir kaip jas spręsti verslas viešai kalba jau ne vienerius metus. 

„Verslas jau ne vienus metus kalba apie tai, kad Lietuvos ekonomika yra labai arti savo potencialo -  darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui.  Taigi neaugantis produktyvumas  jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą, kas reikštų itin letargišką eksporto užsakymų plėtrą. Siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“, t.y. geriau įgyvendinti struktūrines reformas, užtikrinti darbo jėgos ir investicijų pritraukimą, mokestinės aplinkos gerinimą ir biurokratijos mažinimą“, -  sako p. Dargis. 

Jis tikina, kad verslas eilę metų  bando atkreipti politikų dėmesį į tai, kad švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Anot jo,  iki šiol yra vilkinama švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra.

„Norėdami išlikti konkurencingi pasaulio rinkose, turime spėti su globaliomis skaitmenizavimo tendencijomis, o tam reikia užtikrinti, kad Lietuvos politikai keistų požiūrį į švietimą, sąlygas inovacijoms ir technologinį pramonės atsinaujinimą, glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą. Modernizuodami tradicines pramonės šakas bei rinkai pateikdami inovatyvius produktus, galėsime kelti šalies įmonių konkurencingumą ir didinti ekonomikos augimą, - pabrėžia LPK prezidentas. - Valstybėje jau seniai yra reikalingi radikalūs pokyčiai ir juos būtina įgyvendinti iki 2020 m., kad užtikrinti  tvarią valstybės plėtrą, didinti konkurencingumo ir ekonomikos augimą.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Naujasis Europos e. ryšių kodeksas: „gigabitinis“ ryšys visiems

Pirmadienį paskelbtas naujasis Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuris įsigalioja nuo gruodžio 20 d. Juo...

Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 6

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos, jei bus atsisakyta laikrodžių sukiojimo

Baltijos šalių premjerai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga (ES) atsisakys...

Už 44.000 Eur į Lietuvą kvies atvykti išlaidžius kinų turistus Premium

Turizmo departamentas Lietuvą intensyviau reklamuos Kinijos socialiniuose tinkluose. Departamento atstovai...

Rinkodara
11:38
Kino klasterio kompleksinės paslaugos padeda laimėti didelius užsakymus Rėmėjo turinys

Lietuviškiems filmams sulaukiant vis didesnio populiarumo ir Lietuvai tampant vis patrauklesniu traukos...

Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda 10

Kandidatų į prezidento postą reitingų lenktynėse toliau pirmauja Gitanas Nausėda, ekonomistas, jį vejasi...

Žemdirbių Meka – Kaune? 20

Vyriausybė, sumaniusi Žemės ūkio ministerijos kraustynes į Kauną, negali paaiškinti darbuotojams nei šio...

Briuselio centre – masiniai protestai, panaudotos ašarinės dujos 4

Daugiau kaip 5.500 žmonių Briuselyje sekmadienį prie ES institucijų pastatų protestavo prieš Jungtinių Tautų...

Verslo aplinka
2018.12.16
Raseinių rajono meras A. Gricius skundžia prokurorams R. Ačo elgesį 1

Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius dėl kyšininkavimu įtariamo nuo pareigų nušalinto...

Verslo aplinka
2018.12.16
Savo kiemuose užsiėmę politikai kuria lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje

Savas problemas sprendžiantys šalių politikai atvėrė lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje. Kai kurie...

Verslo aplinka
2018.12.16
Įsikarščiavusi T. May grasina sužlugdyti „Brexit“ susitarimą 18

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May penktadienį pagrasino sužlugdyti „Brexit“ susitarimą, kurį...

Verslo aplinka
2018.12.16
Kauno mero įmonė tikisi taikiai susitarti dėl patalpų Vilniaus centre

Teismui leidus Vilniaus valdžiai iš Centrinio knygyno patalpų Gedimino prospekte iškeldinti nuomininkę –...

Statyba ir NT
2018.12.16
Ar krizę išgyvenusios Europos kompanijos atsigavo ilgam? Premium

„Krizę pavertėme galimybe. 2010-aisiais ir 2011-aisiais įsigijome dvi dideles Vokietijos bendroves ir...

Financial Times
2018.12.16
Veterinarijos institute bakterijų turinti mėsa už kyšius virsdavo švaria 19

Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo...

Agroverslas
2018.12.16
Katovicuose susitarta dėl Paryžiaus klimato sutarties įgyvendinimo priemonių 10

Beveik 200 šalių diplomatai Lenkijos Katovicų mieste šiąnakt pasiekė susitarimą dėl priemonių, kuriomis bus...

Verslo aplinka
2018.12.16
2018-ieji: amerikietiškų kalnelių metai Premium 2

„The Economist“ žurnalas kiekvieną gruodį sukuria viršelį, pilną pačių įvairiausių simbolių, – kartais tai...

Verslo klasė
2018.12.16
P. Porošenka paskelbė apie nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimą 20

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka Kijeve pasibaigus istoriniam ortodoksų sinodui paskelbė apie atskiros...

Verslo aplinka
2018.12.15
Inovacijos iš esmės transformuos mūsų kasdienį apsipirkimą 3

Prekybos sektoriuje vis didesnį vaidmenį vaidina ne parduodamas produktas, o pirkėjo patirtis įsigyjant jį.

Lietuva suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos 3

Lietuva šią savaitę suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos.

Verslo aplinka
2018.12.15
Kiek pinigų reikia oriam pragyvenimui Vilniuje, Rygoje ir Taline 28

Kiek skirtingose Baltijos šalių sostinėse reikia uždirbti, kad galėtum gyventi oriai, ir kiek žmonių...

Vadyba
2018.12.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau