EBPO receptas Lietuvai: geresni ryšiai su emigrantais ir progresiniai mokesčiai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje sakoma, kad Lietuva šiuo metu netenka 1% šalies gyventojų per metus, o didžiąją dalį šio proceso lemia emigracija.

Pažymima, kad nuo 2004-ųjų išvyko daugiau nei 10% šalies gyventojų, o tai yra aukštesnis lygis už beveik visas kitas EBPO valstybes. Jaunimas emigruoja ypač intensyviai – iš viso išvyko trečdalis 1987-1991 m. gimusių žmonių. Dėl tokių tendencijų darbingo amžiaus gyventojų šalyje nuo 2015 iki 2030-ųjų, kaip prognozuojama, sumažės 30%.

„Pagal migracijos fenomeną Lietuva yra unikali ekonomika“, - teigia Stefano Scarpetta, EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktorius.

EBPO ekspertai akcentuoja, kad išvykti iš šalies pasirenka jauni ir neaktyvūs žmonės, kurie niekada nedirbo savo gimtojoje šalyje. Net ir grįžę į Lietuvą, šie žmonės ne iš karto įsitraukia į darbo rinką – 2015-aisiais per pirmus metus nuo grįžimo darbą susirado vos 31,5% atvykusiųjų.

Tuo metu užsienyje jie paprastai dirba darbus, kuriems jų kvalifikacija yra per didelė – vos dešimtadalis lietuvių Europoje dirba profesionalius darbus. EBPO siūlo palaikyti aktyvesnius ryšius ne tik su aukštos kvalifikacijos darbus užsienyje dirbančiais lietuviais, bet ir su likusiais emigrantais.

EBPO siūlo daugiau finansuoti programą „Globali Lietuva“, aktyvinti lietuvių kalbos mokymą užsienyje, taip pat teikti daugiau informacijos apie karjeros galimybes Lietuvoje, aktyviau juos integruoti į darbo rinką.

„Atlyginimų skirtumas egzistuoja, jis išliks ir ateityje, neįmanoma jo iš karto panaikinti, tačiau žmonėms rūpi ne tik jų atlyginimas, bet ir darbo aplinka, ateities karjeros perspektyvos ir bendra aplinka, kurioje jie gyvena“, - kalbėjo EBPO atstovas.

Linas Kukuraitis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras, teigia, kad pastaraisiais mėnesiais jau fiksuojami teigiami ženklai šioje srityje, o emigracijos politika ateityje turėtų būti adresuojama dvejomis kryptimis.

„Šiuo metu rengiamoje demografijos, migracijos ir integracijos strategijoje, kurią vyriausybė turi pateikti Seimui, tos dvi kryptys yra akcentuojamos. Tai yra prielaidų migruoti mažinimas, tai susiję su socialine politika, darbo užmokesčiu, nelygybe, socialiniu teisingumu bei šeimos politikos stiprinimu. Antra politikos kryptis – kaip žmonėms padėti sugrįžti. Vyriausybė rengia ir priemonių planą, kurioje bus konkretūs sprendimai“, - žada ministras.

Pasigenda dėmesio

Dalia Asanavičiūtė, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė, sako, kad Lietuvos pastangos prisikviesti darbuotojus iš trečiųjų šalių duoda akivaizdžius rezultatus, tačiau šalis stokoja dėmesio lietuvių diasporai užsienyje. Anot jos, prasidėjus „Brexit“ procesui, daugelis lietuvių galvoja apie grįžimą ir tyrinėja tokias galimybes.

„Iki šiol tai nebuvo prioritetas, norėtųsi, kad tai po truputi keistųsi. Tai gali būti kontaktų mugės, paprasta komunikacija, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja. Pesimizmas ir didelė atskirtis šiek tiek stabdo“, - teigė ji, pažymėjusi, kad iki šiol verslininkai dažnai nežino, kad užsienyje yra spauda, kur galima lietuviams skelbti apie laisvas darbo vietas, atlyginimus ar kitą informaciją.

Ponia Asanavičiūtė tvirtina pritarianti EBPO vertinimui, kad šiuo metu dėmesys yra skiriamas tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams, taip pamirštant likusius žmones.

„Jau kurį laiką kalbu, kad viešojoje erdvėje labai matomos iniciatyvos, kviečiančios į Lietuvą profesionalus, aukštos kvalifikacijos žmones. Tai labai gerai, nes tai yra reikalingas segmentas Lietuvai. Bet be viso to dar yra didžioji masė žmonių, kurie dirba žemesnio lygio vadovais ar darbininkais ir jų taip pat reikia Lietuvai. Darbo biržos duomenimis, reikalingos profesijos yra ir mėsininkas, siuvėjas ar statybininkas“, - sako JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Siūlo progresinius mokesčius

EBPO savo ataskaitoje taip pat vertino Lietuvos darbo rinką ir šalies socialinę politiką.

Ponas Scarpetta teigia, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimas po krizės yra sėkmingas, tačiau dabar valstybei būtina išspręsti įvairias „nelygybes“ plačiąja šio žodžio prasme.

„Tai yra darbo, pajamų, galimybių nelygybė. Prie to būtina pridėti ir demografijos iššūkį“, - kalbėjo jis.

Ponas Scarpetta pažymi, kad EBPO manymu, naujasis socialinis modelis yra visapusiškas, tačiau jį būtina įgyvendinti iki galo. Todėl būtina keisti mokesčių sistemą – siūloma pritaikyti progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, turto, kapitalo prieaugio bei aplinkos mokesčius bei taip surinkti daugiau lėšų įvairių socialinių programų vykdymui.

Be to, būtina ateityje vertinti naujo darbo kodekso įtaką darbo rinkai bei darbo tarybų steigimo poveikį profesinėms sąjungoms. Raginama mažinti šešėlinio darbo ir šešėlinių pajamų lygį. EBPO manymu, socialinis dialogas Lietuvoje tarp darbdavių ir darbuotojų turėtų būti intensyvesnis nei yra šiuo metu.

Ataskaitoje siūloma gerinti socialinę apsaugą: didinti maksimalią nedarbo išmokų trukmę, toliau didinti piniginę socialinę paramą ir mokesčių lengvatas valstybinei pensijų sistemai, kad nedidėtų senyvo amžiaus žmonių skurdas.

Ponas Kukuraitis pažymi, kad kai kurios rekomendacijos EBPO jau yra pradėtos įgyvendinti.

EBPO ekspertų darbas šioje srityje tęsėsi dvejus metus. Ekspertų teigimu, tai yra viena iš išsamiausių šio sektoriaus apžvalgų.