Suomijos BVP augo sparčiausiai per septynerius metus

Suomija prieš kelerius metus buvo vadinama „Europos ligone“, dar didesne nei Graikija – suomių ekonomika 2014-2015 m. buvo viena silpniausių euro zonoje. Pernykštis Suomijos ūkio atsigavimas patvirtina, kad visos euro zonos ekonomikos augimas yra plačiai pagrįstas, tvarus ir apima visą kontinentą, teigia analitikai.

Pernai paskutinį ketvirtį Suomijos BVP augo 0,7%, tai buvo devintas augimo ketvirtis iš eilės. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, Suomijos ūkis ketvirtąjį ketvirtį augo 2,8%.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="suomijos_bvp_pokytis" prefix="UxA" format="interactive" title="suomijos BVP pokytis"]

Kapitalo investicijos šalyje pernai stiebėsi 3,2%, o eksportas – 7,6%.

Suomijos ūkio atsigavimą patvirtina ir optimistiški ateities lūkesčiai: vasarį vartotojų pasitikėjimas išaugo iki rekordinių 25,8 punkto, palyginti su 24,2 sausį, skelbė „Statistics Finland“.

„Suomijos vartotojų lūkesčiai išsiskiria iš kitų euro zonoje. Ekonomikos augimas turi įtakos įdarbinimui ir atlyginimams“, – komentavo Juhana Brotherus, „Hypo Bank“ ekonomistė, ją citavo „Reuters“.

Suomijai itin skaudžiai smogė prieš dešimtmetį prasidėjusi finansų krizė. Šalis smarkiai nukentėjo dėl kadaise nacionaliniu pasididžiavimu vadintos technologijų bendrovės „Nokia“ nesėkmių. Dėl technologijų paplitimo nuosmukį patyrė suomių ekonomikai itin svarbi miškų pramonė. „Nokia“ klestėjimo laikotarpiu ši bendrovė sukurdavo 4% Suomijos BVP.

Sunkumus dar sustiprino dėl sankcijų sutrūkinėję prekybiniai ryšiai su kaimynine Rusija.