Šią savaitę svarbu (50)

Seimas balsuoja dėl perteklinio biudžeto

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje laukia ilga kitų metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų patvirtinimo procedūra. Pirmadienio neeiliniame posėdyje Vyriausybė dar papildomai įvertins Seimo narių pateiktuosius naujausius pasiūlymus kitų metų biudžetui. Praėjusią savaitę parlamente antrą kartą svarstant projektą buvo pateikta Vyriausybės išvada apie iki to laiko pateiktus pasiūlymus. Iš daugiau kaip 0,8 mlrd. Eur siekiančių pasiūlymų Vyriausybė sutiko patenkinti vos už 55 mln. Eur. Vyriausybės patobulintame įstatymo projekte Seimui siūloma patvirtinti daugiau kaip 9,1 mlrd. Eur sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,6 mlrd. Eur išlaidas. Asignavimai viršija pajamas 488 mln. Eur. Tuo metu visų biudžetų – valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir PSDF – pajamos kitąmet sieks 16,1 mlrd. Eur – 37% bendrojo vidaus produkto (BVP) (2017 m. – 35,8%), išlaidos – 15,84 mlrd. Eur, arba 36,4% BVP (2017 m. – 35,7%). Kitąmet planuojamas 0,6% BVP arba apie 240 mln. Eur viešųjų finansų perteklius, vidutinės metinės infliacijos augimas kitąmet, Vyriausybės skaičiavimu, sieks 2,7%.

XVII Vyriausybė dirba metus

Trečiadienį sukaks lygiai metai, kai buvo sudaryta ir pradėjo dirbti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama septynioliktoji Vyriausybė. Praėjusią savaitę VŽ paskelbė ministrų kabineto nuveiktų ir nenuveiktų analizę. Ji parodė, kad Vyriausybė geba laiku nuveikti daugelį savo programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų darbų. Tačiau, anot ekspertų, pirmieji Vyriausybės darbo metai parodė, kad pristigo ambicijos ir ryžto imtis esminių, toli gražu ne visada populiarių, bet valstybei reikalingų reformų. Pvz., nors ir žadėta, bet taip ir nebuvo atlikta esmingesnė mokesčių pertvarką. Tų mokestinių ir socialinės sistemos pakeitimų, kuriuos Vyriausybė pateikė kartu su kitų metų biudžetu, analitikai nėra linkę vadinti pertvarka, o tik „lengvu mokesčių pakedenimu“. Pabrėžiama, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau vykdyti esmines reformas, mat jau po metų įsibėgės visos virtinės rinkimų kampanijos, kurios trukdys Vyriausybės ir Seimo politikams priimti sudėtingus sprendimus. Per šiuos metus Vyriausybėje pasikeitė tik vienas ministras – ūkio. Taip pat politinės aplinkybės pakoregavo valdančiąją koaliciją – iš jos išėjus Socialdemokratų partijai valstiečių-žaliųjų partneriais koalicijoje liko didesnė dalis Seime dirbančių buvusių socialdemokratų. Formaliai koalicija dabar neturi daugumos Seime, tačiau pastarieji balsavimai įrodo, kad valdantiesiems pavyksta sutelkti pakankamą daugumą savo sprendimams.

ES institucijos – apie „Brexit“ derybų pažangą

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje rengiamas eilinis Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas. Jame turėtų būti įvertinta „Brexit“ derybų pažanga. Greičiausiai bus konstatuota, kad pavyko suderėti dėl didžiausių pirmajame derybų etape buvusių problemų, todėl esą galima pereiti ir prie antrojo etapo, kurio metu bus pradėta kalbėtis ir apie ES bei Jungtinės Karalystės santykius po „Brexit“. Ruošiantis ES viršūnių susitikimui bendrijos užsienio reikalų ministrai antradienio susitikime irgi aptars tą patį klausimą. Šią savaitę vyks ir Europos Parlamento sesija Strasbūre, kurioje taip pat bus aptarta „Brexit“ derybų eiga. Europarlamentarai taip pat tvirtins rekomendacijas, kaip užkirsti kelią mokesčių vengimui, spręs, ar pratęsti investicijų planą Europai, svarstys ES žemės ūkio politikos pokyčių gaires, priims galutinį sprendimą dėl triukšmą sukėlusio pasiūlymo neleisti fosfatų kebabuose.

Be to, sesijos metu Venesuelos opozicijai bus įteikta 2017 m. Sacharovo premija. O ES viršūnių susitikime turėtų būti priimtas ir formalus sprendimas pratęsti sankcijas Rusijai.

Putinas pasipasakos pasauliui

Ketvirtadienį numatoma Rusijos prezidento Vladimiro Putino tradicinė, kasmetinė vadinamoji „didžioji spaudos konferencija“. Praėjusią savaitę Putinas oficialiai paskelbė apie tai, kad sieks dar vienos prezidento kadencijos per kitų metų kovo viduryje vyksiančius rinkimus, kuriuos, neabejojama, jis ir laimės. Tai užtikrins jam buvimą valdžios viršūnėje iki pat 2024 m. Iš eilinės Rusijos prezidento „didžiosios spaudos konferencijos“ tikimasi atsakymų į klausimus, kokius jis įsivaizduoja tolimesnius Kremliaus santykius su Vakarais, ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kokie galimi Maskvos veiksmai rusų sportininkus pašalinus iš žiemos olimpinių žaidynių, kaip jis vertina situaciją Sirijoje, kokia gali būti Rusijos vyriausybė po rinkimų – pirmiausia, ar išliks poste dabartinis premjeras Dmitrijus Medvedevas, kokios galimos reformos šalyje bus vykdomos per artimiausius šešerius kadencijos metus. Spaudos konferencijoje dalyvaus ne tik Rusijos, bet ir tarptautinės žiniasklaidos atstovai, tačiau daugiausiai klausimų paprastai gauna užduoti vadinamieji „Kremliaus trubadūrai“, t. y. valdžiai lojalūs rusų žurnalistai.

Dar apie kai kuriuos numatomus svarbesnius savaitės įvykius trumpai:

KLIMATAS. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Paryžiuje rengia maždaug pusšimčio pasaulio valstybių lyderių susitikimą, skirtą pasaulinio klimato problemoms aptarti. Toks susitikimas rengiamas praėjus daugiau kaip pusmečiui po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė pasitraukiantis iš Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje sunkiai pasiektos sutarties. Nei p. Trumpas, nei kitų didelių pasaulinių teršėjų – Kinijos ir Indijos – lyderiai šįkart neatvyks į Paryžių, kas kelia nemažai abejonių dėl šio susitikimo rezultatyvumo.

LENKIJA. Šios šalies Seimas ne vėliau kaip antradienį turėtų patvirtinti naują šalies premjerą – buvusį finansų ministrą Mateuszą Morawieckį, kuris valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos sprendimu šiame poste keičia Beatą Szydlo.

SUSITARIMAS. Savaitės pradžioje turėtų paaiškėti, ar Europos Sąjunga susitars su Pietų Amerikos valstybes jungiančia organizacija „Mercosur“ dėl laisvos prekybos sutarties. Praėjusią savaitę „Mercosur“ davė daugiau nei 70% tikimybės, kad susitarti pavyks.

CERN. Antradienį Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) taryba turi priimti formalų galutinį sprendimą dėl Lietuvos asocijuotos narystės šioje prestižinėje mokslo institucijoje. Praėjusią savaitę Seimas priėmė sprendimą ratifikuoti prieš beveik pusmetį Vilniuje pasirašytą atitinkamą sutartį su CERN.

INTERPELIACIJA. Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje planuojama svarstyti opozicijos inicijuotą interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.

APKALTA. Šią savaitę tikimasi sulaukti Konstitucinio Teismo išvados dėl seksualiniu priekabiavimu kaltinamo Seimo nario Kęstučio Pūko galimos apkaltos.

TARNAUTOJAI. Šios savaitės Vyriausybės posėdyje, tikimasi, bus pritarta ir Seimui atiduota priimti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuris, anot valdžios atstovų, „iš esmės pakeis valstybės tarnautojų ir valstybės tarnybos statusą“ Lietuvoje.

BANKAI. Antradienį Lietuvos bankų asociacija planuoja skelbti „Pagrindinius bankų veiklos rodiklius š.m. III ketv.“.

PREMIJOS. Pirmadienio vidurdienį bus paskelbti šeši šiųmetiniai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Pati premija bus įteikta kitąmet vasario 16-ąją – per valstybės atkūrimo šimtmetį.

APDOVANOJIMAI. Penktadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija rengia dviejų apdovanojimų ceremonijas – „Lietuvos metų gaminys 2017“ ir „Inovacijų prizas 2017“.

PERSONALAS. Pirmadienį – „Verslo žinių“ renginys: „Personalo profesionalų pusryčiai. Grįžtamasis ryšys (ISM inovacijų bazėje)“.

STATISTIKA. Pirmadienį Statistikos departamentas turi skelbti kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, taip pat įmonių finansinius rodiklius. Penktadienį, planuojama, bus paskelbti sporto ekonominiai rodikliai.

BENDROVĖ. Trečiadienį planuojamas akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Bus renkama nauja valdyba.