ES ir Londonas priartėjo prie susitarimo dėl skyrybų kainos
Apie tai, remiantis šaltiniais ES, skelbia daugelis žiniasklaidos priemonių. Tai reiškia, kad bene pagrindinė kliūtis pradėti tolimesnes derybas dėl ateities prekybos santykių, gali išnykti.
Skelbiama, kad Londonas yra pasirengęs sumokėti 40-45 mlrd. Eur. Į šią sumą įeina Jungtinės Karalystės (JK) įsipareigojimai ES biudžetui, prisiimti iki 2019-ųjų kovo, taip pat pensijos ES institucijų darbuotojams, informuoja „Financial Times“.
Savo ruožtu „The Telegraph“ nurodo, kad Londonas sutinka sumokėti 45-55 mlrd. Eur.
ES anksčiau yra nurodžiusi, kad JK įsipareigojimai siekia maždaug 60 mlrd. Eur. „Financial Times“ skaičiavimais, ši suma gali sudaryti per 100 mlrd. Eur.
„Brexit“ derybose dalyvaujantys ES pareigūnai pažymi, kad britų pasiūlymas yra „daug žadantis“, o finansinis skyrybų klausimas yra „arti išsprendimo“. Iki šiol laikyta, kad tai yra sudėtingiausias klausimas iš trijų, kuriuos Briuselis iškėlė kaip esminius, prieš pradedant naujus derybų etapus.
Tiesa, diplomatai pažymi, kad tai nereiškia, jog visos 27 ES valstybės įvertins pasiūlymą kaip pakankamą. Dėl „Brexit“ derybų progreso bus sprendžiama per Europos Vadovų Tarybos susitikimą gruodžio 14-15 dienomis.
Europos Komisija oficialiai nekomentuoja šios informacijos, o JK „Brexit“ ministerija pažymėjo, kad vyksta „intensyvios diskusijos“.
Theresa May, JK ministrė pirmininkė, turėtų oficialiai pristatyti pasiūlymą kitą savaitę. Tai bus bendro pasiūlymo paketo dėl trijų dabartinių derybų klausimų dalis.
Abi pusės pažymi, kad kitą savaitę dėl galutinės sumos dar nebus sutarta. JK sieks išvengti didelės vienkartinės įmokos ir labiau norėtų mokėti tam tikras sumas reguliariai po „Brexit“.
Tam, kad būtų pradėtos diskusijos dėl prekybos santykių, ES turi teigiamai įvertinti ir progresą derybose dėl kitų dviejų klausimų: piliečių teisių ir Airijos sienos.
Bendrija spaudžia Londoną pritarti sistemai, pagal kurią Europos Teisingumo Teismo teisėjai turėtų galutinį žodį, sprendžiant ES piliečių, gyvenančių JK, reikalus.
Bene didžiausiu kliuviniu šiandien yra trečiasis klausimas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos sienos.
„Airija išlieka sudėtingiausia tema“, – „Reuters“ cituoja vieną aukštas pareigas užimantį ES diplomatą.
VŽ jau rašė, kad šalies premjeras Leo Varadkaras išvengė vyriausybės griūties pirmalaikių rinkimų, kai antradienį atsistatydino į skandalų sūkurį patekusi šalies vicepremjerė. Būtent Dublinas gruodžio viduryje turės esminį žodį, vertinant, ar JK pasiūlymai dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, yra pakankami.
Airija siekia, kad vadinamoji „kietoji“ siena su muitinės punktais ir pasieinio postais po „Brexit“ nebūtų atkurta. Baiminamasi, kad tai gali netgi paveikti trapų taikos procesą regione.
