Rusija ištiesė gelbėjimosi šiaudą Venesuelai

Atidėdama skolos mokėjimą, Maskva ant krizės slenksčio balansuojančiai partnerei suteikė šiek tiek atokvėpio. Venesuelos laukia kur kas sunkesnė užduotis – restruktūrizuoti vyriausybės ir valstybės įmonių skolas privatiems skolininkams kitose pasaulio šalyse, rašo „Reuters“. Iš viso Venesuela turi 120 mlrd. USD skolų.

„Skolų naštos palengvinimas, suteiktas restruktūrizuojant įsiskolinimą, leis atsilaisvinusias lėšas nukreipti į šalies ekonomikos plėtrą, pagerins skolininko mokumą ir padidins visų kreditorių galimybes susigrąžinti anksčiau Venesuelai suteiktus kreditus“, – sakoma Rusijos finansų ministerijos pranešime.

„Sąlygos yra lanksčios ir labai palankios mūsų šaliai“, – žurnalistams Maskvoje sakė Wilmaras Castro Soteldo, Venesuelos viceprezidentas, atsakingas už ekonomiką, jį cituoja „Bloomberg“.

Venesuela iš Rusijos pasiskolino 2011 m. pabaigoje, tačiau nuo 2016 m. nebesilaikė įsipareigojimų, Pietų Amerikos šalį užgriuvus ekonominei ir finansinei krizei, kurią nulėmė smukusios naftos kainos. Nafta – pagrindinė Venesuelos eksporto prekė.

Tai jau antras kartas, kai Maskva pratęsia skolos mokėjimą, pirmąkart dėl įsipareigojimų termino pratęsimo susitarta pernai.

Analitikai komentuoja, kad darydama nuolaidų Venesuelai Maskva demonstruoja paramą dabartinei valdžiai šalyje.

„Rusija nėra patenkinta viskuo, ką ten veikia vyriausybė, bet Venesuela yra sąjungininkė, kur Maskva turi ekonominių interesų, ir Maskva yra griežtai prieš prievartinį režimo keitimą Venesueloje“, – agentūrai „Bloomberg“ komentavo Viktoras Cheifecas, Venesuelos ekspertas Sankt Peterburge.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro maždaug prieš dvi savaites paskelbė apie būtinybę restruktūrizuoti viskas šalies skolas, siekiančias 120 mlrd. USD. Tačiau kol kas derybos su kreditoriais neatnešė rezultatų, skelbia „Bloomberg“. Dėl JAV taikomų sankcijų tapo sudėtinga pervesti lėšas, dėl to toliau kaupiasi pradelsti mokėjimai.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad infliacija Venesueloje kitąmet pasieks 2.350%. Nuvertėjus šalies valiutai bolivarui, už vieną JAV dolerį juodojoje rinkoje dabar prašoma 46.000 bolivarų.

Šalyje siaučia humanitarinė krizė, stinga kasdienių maisto ir buities prekių.