Antrosios pakopos pertvarka – tolimesniuose valdžios planuose
Surengė pasitarimą
Pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis surengė uždarą pasitarimą apie tai, kaip turėtų būti vykdoma pensijų reforma. Vienas svarbiausių klausimų – kaip pasielgti su II pensijų kaupimo pakopa.
Nors dar praėjusią savaitę premjeras viešai, per Vyriausybės valandą Seime pripažino, kad pirmadienį su „Sodros“, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei kitų institucijų atstovais aptars pensijų sistemos pertvarkos klausimus, į Vyriausybės vadovo pirmadienio oficialią darbotvarkę šis pasitarimas nebuvo įtrauktas.
Tomas Beržinskas, premjero atstovas spaudai, paaiškino, kad „tai buvo darbinis pasitarimas“, todėl jo rezultatai neskelbiami ir nekomentuojami. Esą „ant stalo tebėra visi pasiūlymai dėl pensijų kaupimo sistemos pertvarkos“. Tik po to, kai bus pasirinktas kažkoks vienas reformos variantas ir jis pradėtas derinti su Vyriausybės partneriais, tuomet ir bus galima pateikti daugiau komentarų šiuo klausimu.
Imsis įgyvendinti nuo 2019-ųjų?
Tačiau pripažįstama, kad Vyriausybė greičiausiai jau nebeskubės dabar vykstančiai Seimo rudens sesijai pateikti savo pasiūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos. Nors neatmetama, kad konkretus pasiūlymai šiuo klausimu bus pateikti dar rugsėjį arba vėliausiai spalį. Tačiau, kai jie bus parengti, tuomet startuos derinimo su visuomene, socialiniais partneriais, bei kiti etapai. O Seimą įstatymų projektai pasieks jau kitąmet pavasarį.
Šiomis dienomis parlamentarų patvirtintoje Seimo rudens sesijos darbų programoje nėra įrašyta, kad Vyriausybė įsipareigoja jau iki metų pabaigos pateikti įstatyminius pasiūlymus, kaip derėtų reformuoti pensijų sistemą.
Jeigu Seimas kitų metų pavasario sesijoje priims atitinkamus įstatymus, pati reforma bus pradėta vykdyti 2019 m.
Nusavinimo atsisakyta
Tarp pasiūlymų pertvarkyti pensijų sistemą – „Sodros“ skolą perkelti į valstybės biudžetą ir iš jo mokėti bazines pensijas, taip pat peržiūrėti antrąją pensijų reformos pakopą.
Ponas Skvernelis šiuo klausimu yra sakęs: „Žmonės, kurie gauna nedideles pajamas ir kurių kaupimo laikotarpis gana trumpas, nesukaupia reikalingos sumos, todėl negali tikėtis saugios senatvės – jie gauna nedidelę vienkartinę išmoką ir mažesnę „Sodros“ pensiją. Todėl turime aiškiai pasakyti, kokios yra rizikos ir reali situacija, kad tokie žmonės turėtų galimybę apsispręsti, ką toliau daryti – grįžti jiems į „Sodrą“ ar ne ir kokiomis sąlygomis. Antrosios pakopos pensijų sistema turi išlikti, turi būti skatinama, kad žmonės galėtų rūpintis savo senatve, bet jie turi patys ženkliai prisidėti prie kaupimo ir įvertinti visas rizikas. Kai apsispręsime dėl alternatyvų, diskutuosime su partneriais, su pensijų kaupimo fondais, ieškosime geriausio sprendimo, kurį galėtume pasiūlyti Seimui.“
Vyriausybė tikina jau nesvarstanti galimybės nusavinti pensijų fonduose sukauptų lėšų ir priverstinai visus būsimus pensininkus sugrąžinti į „Sodrą“. Esą to neleidžia Konstitucija bei Konstitucinio teismo 2012-2014 m. pateikti išaiškinimai.
Tiesa, pagal Konstituciją, „nuosavybė gali būti paimama visuomenės poreikiams“, tačiau tik ją teisingai atlyginant. Todėl pensijų fonduose esančių milijardinių pervedimas į „Sodrą“ be teisingo atlyginimo būtų neteisėtas veiksmas.
Parengė preliminarius pasiūlymus
Prieš kelias savaites iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutekėjo prezentacija, kurioje – preliminarūs pasiūlymai, kaip optimizuoti „Sodrą“ ir II pensijų sistemos pakopą. VŽ gautame dokumente – pasiūlymai, kad iki 2022 m. nuosekliai išnyktų „Sodros“ įmoka į II pakopos fondus, ją per šį laiką pakeistų pervedimai iš valstybės biudžeto, kurie iki 2022 m. pasiektų 4%.
Valstybės biudžeto subsidija būtų skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Pats kaupėjas privalomai į II pakopą pervestų po 2% – irgi skaičiuojant nuo VDU. Iš kaupiančiojo dar būtų reikalaujama papildomos 2% VDU įmokos. Taip norima, pasak ministerijos parengtų siūlymų, „2022 m. pasiekti nuo algos 8% įmoką, kuri leistų tikėtis nuo algos bent 16% pensijos“.
