Algos Lietuvoje šoktelėjo 7,9%, ekonomistai nedžiūgauja

Publikuota: 2016-11-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ šių metų trečią ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 7,9%. Ekonomistų teigimu, toks spartus atlyginimų augimas išryškina struktūrines Lietuvos problemas.

Vidutiniškai per mėnesį gaunamas bruto darbo užmokestis trečią ketvirtį siekė 793,3 Eur. Neto atlyginimai per metus paaugo 8,2% ir siekė 615,9 Eur, skelbia Statistikos departamentas.

Dviženkliu šuoliu algos augo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (13,5%) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje (10,7%).

Mažiausias atlygnimų augimas užfiksuotas kasybos ir karjerų eksploatavimo veikloje (3,3%).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Išaugusi derybinė galia

Prie darbo užmokesčio kilimo prisidėjo minimalios algos kilimas bei augantis poreikis naujiems darbuotojams, išplatintame komentare teigia Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

„Darbuotojai supranta, kad darbdaviams jie yra reikalingi, todėl drąsiau reikalauja didesnio darbo užmokesčio. Kita vertus, įmonėms išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų darosi vis sunkiau, todėl jos dažnai sutinka su darbuotojų reikalavimais“, - teigia p. Šiaudvytis.

Padidėjusią darbuotojų derybinę galią, anot ekonomisto, rodo didėjanti sukurto BVP dalis, tenkanti samdomiems darbuotojams.

„Prieš trejus metus Lietuvoje šis rodiklis buvo vienas iš mažiausių ES (mažesnis buvo tik keturiose šalyse), o pernai jau buvome aplenkę net devynias šalis“, - sako p. Šiaudvytis.

Vis dėlto reikia vertinti ir kitas spartaus darbo užmokesčio kilimo pasekmes, teigia ekonomistas.

„Jei darbo užmokestis kyla, o prekių ir paslaugų sukuriama tiek pat, didėja įmonių sąnaudos, vėliau gali atsirasti ir poreikis kelti kainas. Brangesnes prekes ir paslaugas parduoti užsienio rinkose yra sunkiau. Taigi svarbu, kad didėtų ne tik darbuotojui mokamas darbo užmokestis, bet ir darbuotojo sukurtų prekių ar paslaugų kiekis, t. y. darbo našumas.“

Tęsinys po grafiku

infogr.am::21e8bdf7-501d-4cc0-8064-8caadbefc8b5

infogr.am::5c16b20a-9cde-4e20-8065-705605371198

Kurį laiką darbo užmokestis gali kilti gerokai sparčiau už darbo našumą, teigia p. Šiaudvytis. Iškart po ekonominės krizės, 2010–2011 m., darbuotojo sukuriamų prekių ir paslaugų kiekis didėjo sparčiai, tačiau iš šio prieaugio uždirbtomis pajamomis nebuvo noriai dalijamasi su darbuotojais. Vėliau buvo priešingai: darbo našumas kilo gana lėtai, o atlygis – gana sparčiai.

„Įmonių konkurencingumas paprastai nenukenčia, jeigu tokia padėtis yra trumpalaikė. Vis dėlto Lietuvoje minėta padėtis gali užsitęsti. Gana didelė spartaus atlygio augimo dalis yra susijusi su darbuotojų trūkumu. Priežasčių, kodėl ateityje šis trūkumas turėtų mažėti, yra nedaug“, - tikina p. Šiaudvytis.

Jį lemia struktūrinės Lietuvos ekonomikos problemo, kurias išspręsti sunku ir tam reikia daug laiko. Tai gana didelė emigracija, mažėjantis darbo rinką papildančių jaunų asmenų skaičius, netobulai veikianti švietimo sistema.

„Taigi, darbuotojų veikiausiai trūks ir toliau, o darbo užmokestis kils gana sparčiai“, - teigia ekonomistas.

Visuomenės susipriešinimas

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, taip pat teigia, kad darbuotojų trūkumo problema ateityje gilės.

„Ateinančiais 2017 metais sunku toliau tikėtis tokio spartaus atlyginimų augimo vien dėl to, kad nuo sausio 1 d. MMA nebus keičiama. – teigia p. Povilauskas savo komentare. – Kita vertus, daugelis darbo rinkos dabartinių problemų nedings ir, jeigu nebus netikėto ekonomikos sukrėtimo dėl išorės veiksnių, kitais metais dar paaštrės.“

Analitikas pastebi, kad pastaruoju metu visuomenėje vis labiau auga darbuotojų ir verslininkų priešinimas pastariesiems verčiant kaltę dėl laikomo žemo darbo užmokesčio šalyje ir dėl to nemažėjančio emigracijos masto.

„Šie santykiai 2017 metais gali dar paaštrėti vykstant deryboms su naująja valdžia dėl svarstomo atidėti naujojo darbo kodekso pataisų, o kompromisų ieškojimas gali paskatinti vidutinio darbo užmokesčio augimą“, - sako p. Povilauskas.

Demografiniai pokyčiai reiškia, kad labai svarbus valdžios dalyvavimas sprendžiant rinkos problemas bei ilgalaikė perspektyva.

„Kita vertus, bet koks neadekvatus persūdymas sprendžiant darbo rinkos iššūkius, gali dar labiau pabloginti situaciją. Pavyzdžiui, dėl netolygiai didėjančio darbo užmokesčio, kai darbo našumas neauga, mažėtų šalies konkurencingumas tarptautinėje rinkoje ir neišvengiamai didėtų infliacija“, - teigia p. Povilauskas.

Iki Latvijos liko nedaug

Analitikas pažymi, jog tai, kad Lietuvoje gaunamas atlygis į rankas vis dar 20 Eur mažesnis negu Latvijoje, nepaisant tam tikrų ekonomikos ir mokesčių skirtumų, rodo, kad darbo užmokestis vis dėlto gali dar didėti.

„Beje, nereikia dabartinių darbo rinkos pokyčių vertinti vien tik neigiamai – Lietuvoje darbo užmokestis į rankas sparčiai artėja prie Latvijos lygmens. Tikėtina, kad 2017 metų pradžioje darbo užmokestis abiejose šalyse susilygins. Be to, nedarbas mūsų šalyje yra daug mažesnis negu Latvijoje ir toks pat kaip Estijoje“, - sako ekonomistas.

Neto darbo užmokestis trečiajį ketvirtį sparčiau augo dėl padidinto neapmokestinamo pajamų (NPD) dydžio. Ponas Povilauskas primena, kad NPD sparčiai augs ir 2017 metais (nuo 200 iki 310 Eur), tad „galima tikėtis, jog mūsų šaliai 2016–2017 m. pavyks užleisti ne tokią jau mielą pirmą vietą ES pagal didžiausią pajamų nelygybę“.

Naujausia statistika taip pat rodo, kad jau ne pirmą ketvirtį privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis auga greičiau negu valstybiniame, kuriame algos būdavo didesnės, todėl atlyginimų skirtumas baigia išnykti.

„Šios tendencijos atskleidžia seną ir opią problemą – valstybės sektoriuje darbuotojų skaičius nemažėja, darbo veiklos efektyvumas neauga, daug lėšų skiriama neefektyviai infrastruktūrai išlaikyti“, - teigia p. Povilauskas.

Kitais metais augimas nuslops

Nors darbo užmokesčio augimas atskaičius mokesčius yra sparčiausias nuo 2008-ųjų krizės, tai ilgai nesitęs, teigia Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims.  

„Tai (algų kilimą – VŽ) didele dalimi nulėmė dosniai didinamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis ir žema infliacija. Tačiau kitąmet situacija pradės keistis – infliacijai „suvalgant“ vis didesnę atlyginimų dalį, realus jų augimas gali neviršyti 5%“, - teigia p. Grajauskas išplatintame komentare.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, vidutinis atlyginimų augimas Lietuvoje sieks 7,6%. Kitąmet augimas turėtų kiek sulėtėti ir siekti 6,8%.

Ekonomisto teigimu, įsibėgėjęs atlyginimų augimas palankus į vidaus rinką orientuotoms įmonėms, kurios dirba maitinimo, apgyvendinimo, mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto operacijų ar statybos sektoriuose.

„Didesnės šalies gyventojų pajamos reiškia augantį vartojimą ir tuo pačiu augančią šių įmonių gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų paklausą“, – sako p. Grajauskas. – Tačiau eksportuojančioms įmonėms ši žinia ne tokia gera – augantis darbo užmokestis didina jų sąnaudas, todėl tenka galvoti apie kainų kėlimą, galintį sumažinti prekių paklausą užsienio rinkose. Tad augantys atlyginimai sudarys vis didesnį spaudimą į eksportą orientuotoms įmonėms investuoti į darbo našumo didinimą.“

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
JAV aiškinasi galimybes įtikinti Turkiją neblokuoti Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui vis griežčiau pasisakant prieš Suomijos ir Švedijos planą...

Baltarusija išplėtė mirties bausmės taikymą

Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą, trečiadienį pranešė Rusijos...

Briuselis skaičiuoja Ukrainos atstatymo kainą, ES narės raginamos ir vėl bendrai pasiskolinti Premium

Tiek pati Ukraina, tiek ir Vakarų partneriai dar tebesitęsiant kariniams veiksmams svarsto, kaip reikės...

Suomija ir Švedija oficialiai pateikė paraiškas įstoti į NATO 2

Suomija ir Švedija trečiadienį oficialiai pateikė narystės NATO prašymus. Taip pradėdamos, diplomatų teigimu,...

Ukrainoje laukiama pirmojo teismo dėl karo nusikaltimų per Rusijos invaziją

Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidės pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo...

Infliacija Jungtinėje Karalystėje pašoko į 40 metų nematytas aukštumas

Trečiadienį paskelbtais oficialiais duomenimis, balandį infliacija Jungtinėje Karalystėje (JK) šoktelėjo į 40...

Advokatų taryba: advokatai negali teikti paslaugų, kuriomis būtų bandoma apeiti sankcijas

Advokatai negali teikti paslaugų sankcionuotiems asmenims, o taip pat paslaugų, kuriomis būtų bandoma apeiti...

Antradienį – 191 naujas COVID-19 atvejis

Lietuvoje antradienį nustatytas 191 naujas COVID-19 atvejis, nei vienas žmogus nemirė, rodo Lietuvos...

„Litexpo“ nuostoliai pernai sumažėjo 34%

Lietuvos kongresų ir parodų centras „Litexpo“ praėjusiais metais patyrė 2,486 mln. Eur nuostolių – 34% mažiau...

Finansai
09:12
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 2

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
08:57
„Transparency international“: dėl duomenų atvėrimo ir panaudojimo Lietuva užima paskutinę vietą ES 11

Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos...

Rinkodara
07:32
Rusija traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai...

Latvijos maisto pramonė: vyriausybė neįsivaizduoja, kokia katastrofa artėja Premium 4

Latvijos maisto perdirbimo bendrovės ragina Latvijos vyriausybę skelbti ekstremaliąją padėtį sektoriuje,...

Pramonė
05:45
Naujasis „Ramirent“ padalinys – naujas standartas įrangos nuomos rinkoje Verslo tribūna

Vilniuje oficialiai duris atvėręs naujasis „Ramirent“ įrangos nuomos padalinys žymi ne tik bendrovės plėtrą,...

Ar atlaikytumėte kibernetinę ataką? Atsakyti padės simuliacija Verslo tribūna

Pandemijos ir ribojimų metai atnešė ne tik galimybes atlikti daugelį procesų nuotoliniu būdu, bet ir...

Prancūzija pažadėjo tiekti daugiau ginklų Ukrainai

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, antradienį per pokalbį su Volodymyru Zelenskiu, kolega iš...

Verslo aplinka
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
JK ir ES vėl priartėjo prie prekybos karo slenksčio

Artimiausiomis savaitėmis Jungtinė Karalystė (JK) vienašališkai parengs naują prekybos su Šiaurės Airija po...

Verslo aplinka
2022.05.17
Europoje – pirmieji svarstymai dėl palūkanų kėlimo iškart 50 bazinių punktų

Klaasas Knotas, Nyderlandų centrinio banko vadovas, įsitikinęs, kad Europos centrinis bankas (ECB) turėtų...

Rinkos
2022.05.17
Suomija nemokės Rusijai už dujas rubliais

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas...

Verslo aplinka
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku