Lietuva priešinasi JK norui dėl „Brexit“ susitarti „po kilimu“

Ponia May sekmadienį patvirtino, kad iki kitų metų kovo mėn. galo JK pradės oficialią išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) procedūrą.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad iki to laiko bus galima pradėti neoficialias konsultacijas dėl išstojimo sąlygų su ES šalimis narėmis.

„Ir toliau (sakome – VŽ) deryboms ne, kol nėra notifikacijos. Reikės laukti. Argumentai tie patys – JK pati iš pradžių turi pasakyti oficialiai, ko nori. Derybų formatas: 27 ES narės ir JK. Sakome ne deryboms su atskiromis šalimis“, – šįryt p. May pasisakymus komentavo Raimundas Karoblis, užsienio reikalų viceministras.

Galimybė išstoti iš ES numatyta Lisabonos sutarties 50-ajame straipsnyje. Apie sprendimą per ateinančius šešis mėnesius aktyvuoti šį straipsnį, p. May pranešė metinėje JK konservatorių konferencijoje, taip pat duodama interviu BBC.

Išstojimo procedūra truks dvejus metus. Tai reiškia, kad iki artimiausių Europos parlamento bei JK parlamento rinkimų JK turėtų nustoti būti ES nare.

Ponas Karoblis akcentuoja, kad po „Brexit“ referendumo JK ir ES atsidūrė pralaimėtojų gretose, o derybininkų uždavinys pasiekti, kad abi pusės iš šios keblios padėties išeitų laimėtojomis.

Mažiausia, ką ES ir JK gali išsaugoti, tai yra laisva dvišalė prekyba prekėmis, tačiau lygiai taip pat svarbu susitarti dėl kitų bendrosios rinkos ingredientų – žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimo.

JK gali trauktis iš bendrosios rinkos

Ponia May, kurią cituoja „the Financial Times“, leidžia suprasti, kad JK yra pasirengusi palikti ES 2019 m. Ji pabrėžia, kad šalis taps „visiškai nepriklausoma ir suvereni“, o tai aiškus signalas, kad ji siekia pilno atsiskyrimo nuo ES bendrosios rinkos.

Buvęs Lietuvos ambasadorius ES p. Karoblis kartu perspėja britus, kad neužtikrinus visų keturių bendrosios rinkos laisvių būtų sunku tikėtis, jog JK išlaikys paslaugų judėjimo laisvę, įskaitant finansines paslaugas. Tai reikštų, kad JK veikiančios finansų institucijos negalės gauti taip vadinamo „Europos paso“ ir Londono Sityje veikiantys bankai negalės teikti paslaugų visoje ES.

Ko derybose siekia Lietuva

Pasak p. Karoblio, svarbiausias Lietuvos interesas yra išsaugoti JK Europos saugumo architektūroje. Taip pat Lietuvai yra labai svarbu užtikrinti į JK emigravusių piliečių teises. ES biudžeto finansavimo klausimas nėra jau tokia didelė problema: jei JK paliktų ES nuo 2019 m. sausio, tai Lietuvos įmokos teišaugtų 43 mln. Eur, o tai palyginti nėra didelė suma.

„Bemuitė prekyba tikėtina išliks“, – prognozuoja p. Karoblis. Jo nuomone, laisvos prekybos susitarimai su JK, išskyrus jautrias žemės ūkio produkcijos grupes, nedings, tačiau jis mano, kad dveji metai, kurie duoti deryboms dėl JK išėjimo sąlygų iš ES yra per mažas laiko tarpas, tad tokia sutartis gali įsigalioti ne 2019 m, o apie 2021 m.