Didžiausio Vokietijos leidėjo žingsnis prieš „AdBlock“
„Axel Springer“ grupei priklauso didžiausi Vokietijos laikraščiai „Bild“ bei „Die Welt“, taip pat grupė prieš kelias savaites įsigijo 88% verslo naujienų portalo „Business Insider Inc.“ akcijų.
Nuo šiol „Axel Springer“ valdomame portale Bild.de, perkamiausio Europoje laikraščio svetainėje, skaitytojai nuo vakar nebegali skaityti naujienų, jei naudoja reklamos blokatorius. Skaitytojai arba gali išsijungti „AdBlock“ įskiepius, arba mokėti 2,99 Eur sumą per mėnesį. Kaip teigia žiniasklaidos bendrovė, vartotojas, mokėdamas šią sumą, tinklapį galės skaityti beveik be reklamos, puslapis krausis greičiau ir taip bus remiama bei apsaugota kokybiška žurnalistika.
„Didėjantys skaitytojų, blokuojančių reklamą internete, srautai skambina pavojaus varpais kokybiškos žurnalistikos leidėjams, tad išbandome tokį mokestį. Tačiau suteikiame vartotojams kelias pasirinkimo alternatyvas. Turime suprasti, jog internetinė žiniasklaida taip pat turi gauti pajamas arba iš reklamos, arba iš prenumeratos, nes tik taip galėsime siūlyti nepriklausomą, kokybišką turinį skaitytojams“, – vakar teigė Donata Hopfen, „Bild Group“ valdybos pirmininkė.
Bild.de turi daugiau nei 16 mln. unikalių vartotojų per mėnesį. O šis „Axel Springer“ žingsnis nukreiptas į maždaug 200 mln. žmonių visame pasaulyje, kurie, „PageFair“ duomenimis, naudojasi „AdBlock“ programomis. Skaičiuojama, jog leidėjams „AdBlock“ „kainuos“ apie 22 mlrd. USD negautų reklamos pajamų šiemet, rašo „Bloomberg“.
Teismus pralaimėjo
VŽ rašė, jog neseniai „Axel Springer“, kaip ir dar keli leidėjai, šiemet turėjo nuryti karčią piliulę – pralaimėjo „Eyeo“, reklamos blokatorių „AdBlock Plus“ kūrėjams teismuose. Tačiau tepraėjus vos dienai po pergalės teismuose prieš Vokietijos leidėją „Axel Springer“ „Eyeo“ pažadėjo, jog steigs nepriklausomą tarybą, kuri prižiūrės ir vertins priimtinos reklamos internete formas, taip pat ir taip vadinamąjį „baltąjį sąrašą“.
Nepaisat šio kompromisinio žingsnio, leidėjai ir reklamos užsakovai išlieka priešiški „Eyeo“ atžvilgiu. Scottas Cunninghamas, „Internet Advertising Bureau“ viceprezidentas, reklamų blokavimą prilygina apiplėšimams greitkelyje ir paragino „AdBlock“ kūrėjus elgtis sąžiningai.
Pastarasis teismas buvo jau ketvirtas toks atvejis šiais metais. Kiek anksčiau teismai sprendimai buvo nepalankūs ir „ProSiebenSat.1“ ir „RTL Group“, taip pat leidėjams „Handelsblatt“ ir „Die Zeit“.
Skaičiuojama, jog Vokietijoje daugiau nei 30% internautų naudoja tokią programinę įrangą, pasaulyje tokių 2014 m. buvo daugiau nei 5%.
Nors interneto vartotojai džiūgauja tokiais sprendimais, tačiau ilguoju laikotarpiu vargu ar jie matys vien tik teigiamas puses – portalai ir leidėjai nebeuždirbdami iš reklamos gali kurti ir mažiau kokybiško turinio arba jį apmokestinti. Tad toks „Bild.de“ žingsnis – vienas rimčiausių to signalų.
Lietuvoje – ne mažiau
VŽ rašė, jog Lietuvoje ši problema ne mažiau aktuali – turime ne tik bene sparčiausią internetą pasaulyje, tačiau kartu su lenkais, amerikiečiais ir graikais gerokai dažniau nei kitų šalių gyventojai puslapius internete vartome be reklamos.
Žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ kartu su „Synopticom Ad Research“ pavasarį atliktas tyrimas rodo, kad 29% 18–50 metų interneto naudotojų Lietuvoje yra įsidiegę reklamos blokatorius „Adblock“ arba „Adblock Plus“.
Interneto portalai skirtingai vertina šios problemos mąstą, tačiau imasi ir priemonių – nuo 2015 m. gegužės vartotojai, blokuojantys reklamą internete, nebegali matyti vaizdo turinio portale „lrytas.lt“. Kitokį sprendimą pritaikė portalas 15min.lt. Jo skaitytojai, naudojantys „AdBlock“, kartą per dieną mato bemaž visą ekraną uždengiančią vieną reklamą, kurią gali išjungti po 5 sek.
Reikia sprendimų
Ugnius Jankauskas, UAB „Verslo žinios“ generalinis direktorius, sveikina „Axel Springer“ poziciją ir sprendimą.
„Jie atvirai skaitytojui pasakė, jog geras, profesionalus turinys kainuoja, ir jei nenorima žiūrėti į reklamas, teks mokėti už prenumeratą. Kažkas kokybiškai žiniasklaidai turi generuoti pajamas. Norėtųsi, jog toks kelias būtų pasirinktas ir Lietuvoje“, – kalba p. Jankauskas.
Pasak jo, su įkyriomis, labiausiai erzinančiomis vartotojus reklamomis „pirmauja“ ne didžiausių užsienio žiniasklaidos priemonių TOP10, čia nematome tokių reklamos formų.
„Tačiau, žinoma, jei žiūrėsime bendrai į interneto platybės tų iššokančių, erzinančių reklamų yra gausybė, ir tai atvedė iki esamos situacijos, kai vis daugiau internautų įsidiegia „AdBlock“. Skaitytojui – tai gėris, tačiau nemokamų pietų nebūna“, – kalba p. Jankauskas ir priduria, jog blogesnis kelias yra Lietuvoje nežymimi turinio rinkodaros projektai, kai didieji šalies portalai vis daugiau pajamų gauna, kurdami prekių ženklų inicijuojamą turinį.
„Reiktų atvirumo prieš skaitytoją – jis turi aiškiai matyti, ar turinys yra kuriamas žiniasklaidos priemonės iniciatyva, ar kažkokia forma prisidedant reklamos užsakovui, – pabrėžia p. Jankauskas. - Dėl „AdBlock“ sprendimų reikia visai rinkai, nes tokių vartotojų tik daugėja. Mes patys nesame dominuojantis interneto rinkos žaidėjas, tad negalime čia žengti pirmo žingsnio. „Axel Springer“ priimtas sprendimas - sveikintinas pavyzdys“.
Ponas Jankauskas, pabrėžia, jog „Verslo žinios“ prieš metus jau žengė drąsų žingsnį – apmokestino dalį kokybiškiausio, vertingiausio kuriamo turinio.
