Pokrizinis rekordas: algos Lietuvoje pašoko beveik dešimtadaliu
Privačiajame sektoriuje algos augo 10,1%, iki 900 Eur, o viešajame – 7,5% ir pasiekė 885,2 Eur, skelbia Statistikos departamentas. Tai pirmas kartas istorijoje, kai privataus sektoriaus alga aplenkė viešojo, pastebi „Swedbank“ analitikai.
Atsižvelgus į kainų pokyčius, darbo užmokestis šalyje minėtu laikotarpiu augo perpus mažiau – 5%.
Tęsinys po grafiku.[infogram id="239208db-16f4-418b-904a-ad4b11055f45" prefix="h4j" format="interactive" title="Algos"]
Be natūralių ekonominių priežasčių, atlyginimų augimui įtakos turėjo padidintos algos gydytojams ir slaugytojams, iki 400 Eur pakelta minimali mėnesinė alga, padidinti valstybės pareigūnų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų baziniai užmokesčiai.
Labiausiai atlyginimai išaugo administracinėje ir aptarnavimo veikloje bei informacijos ir ryšių sektoriuose (po 14,7%). Mažiausiai – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriuje (4,8%).
Per metus darbuotojų skaičius šalyje padidėjo 8.200 žmonių arba 0,7%. Privačiame sektoriuje darbuotojų daugėjo 11.800, o viešajame sektoriuje mažėjo 3.600.
Spaudžia darbo rinka
„Swedbank“ prognozuoja, kad algų augimas šiais metais turėtų nuslopti iki 7,5%. Privačiam sektoriui esą bus mažiau erdvės kelti algas dėl augančių konkurencingumo rūpesčių.
„Tačiau viešojo sektoriaus algoms kils didesnis spaudimas prisivyti (privatų sektorių-VŽ), nes jos jau kuris laikas atsilieka“, - rašoma „Swedbank“ komentare.
Greitą algų augimą kol kas diktuoja darbo rinkos sąlygos. Rinkoje trūksta darbo jėgos, skyles truputį kamšo imigrantai, tačiau to nėra gana, pastebi „Swedbank“.
„Nors laisvų darbo vietų skaičius pirmą kartą per kelerius metus nukrito, mes nemanome, kad tai rodo darbo rinkos atšalimą. Laisvų darbo vietų lygis vis dar siekia 1,6% ir yra stabilus“, - teigiama komentare.
